Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-07-02 · Administracinė byla Nr. eAS-759-525/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-07-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
eAS-759-525/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00766-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
Rusijos Federacijos, S. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. eAS-759-525/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00766-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio S. P. (S. P.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 25S105851, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi, Leidimas) pakeitimo.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad atsakovo Sprendimas sukelia jam neigiamas pasekmes, nes įsiteisėjus Sprendimui pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos, o tai paveiks jo artimųjų ir jo paties asmeninį gyvenimą bei padarys didelę žalą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia sustabdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos, kol bus patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui dėl praeityje atliktos karinės tarnybos Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose ir darbo įmonėje, kuri veikė karinio dalinio teritorijoje, pagrįstumas. Pareiškėjas mano, kad jis turėtų likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip nesukeliant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos jam (pareiškėjui) ir jo sutuoktinei, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje yra pakankamas pagrindas kvestionuoti būtinumą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos teritorijos byloje nepriėmus baigiamojo teismo akto.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė peržengia šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, nes Sprendimu nuspręsta nepakeisti pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neformuluoti įpareigojimai savanoriškai išvykti ar išsiųsti pareiškėją iš šalies. Byloje nepateikta duomenų, kad tokie administraciniai sprendimai dėl pareiškėjo yra priimti.

Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.

III.

Pareiškėjas S. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Pareiškėjo teigimu, teismas, netenkinęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai neišanalizavo VSD padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo bei individualių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo padėtimi, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išnagrinėjo formaliai.

Pareiškėjas paaiškina, kad jam pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2015 metais, o 2020 metais Leidimas buvo pakeistas. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2015 metais kaip šeimos narys (šeimos sujungimo pagrindu) – tiek jo dukra, tiek ir sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietės.

Pareiškėjas pažymi, kad nepakeitus jam leidimo nuolat gyventi, jo gyvenimas Lietuvoje tampa neteisėtu ir pareiškėjas bet kuriuo metu gali būti išsiųstas iš Lietuvos. Atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje galiojo iki 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 25S114311 nusprendė panaikinti Leidimą, nes pareikėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjas dėl šio Departamento sprendimo padavė skundą, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-13196-596/2025.

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir jo sutuoktinės teisine padėtimi, amžiumi bei sveikatos būkle, iki byloje nagrinėjimo pabaigos nesant patvirtintai VSD išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, jis (pareiškėjas) turėtų likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip nesukeliant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos jam (pareiškėjui) ir jo sutuoktinei, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįvertimo pareiškėjo socialinių ryšių su artimaisiais, dalyvavimo darbo rinkoje, gyvenimo Lietuvoje trukmės.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis padeda Ukrainai kare su Rusija, o iš viešų šaltinių žinoma, jog asmenys, kurie viena ar kita forma prisideda prie paramos Ukrainai jos kare su Rusija, Rusijoje yra teisiami kaip tėvynės išdavikai. Pareiškėjas teigia savo gyvenimą siejantis su Lietuva. Šiuo metu pareiškėjas tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, ketina laikyti valstybinės kalbos egzaminą, savo ateitį mato tik Lietuvoje. Panaikinus Leidimą, pareiškėjas netektų galimybės bendrauti su savo žmona ir dukra, kurios nuolat gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo sutuoktinei Lietuvoje mokama pensija, suteiktos kitos socialinės garantijos, nemokamos medicinos paslaugos, kurių ji negalėtų gauti Rusijoje, todėl visus šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius pareiškėjas ir jo šeima turi Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti VSD nustatytus faktus ir išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio S. P. (S. P.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Departamento 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 25S105851, kuriuo nuspręsta nepakeisti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas jam ir jo artimiesiems kilsiančią žalą grindžia jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, tačiau byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos būtų priėmusios sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos ar jau būti pradėta vykdyti pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrįstas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad kol nėra patvirtinta VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra pagrindas leisti jam pasilikti Lietuvoje, siekiant apsaugoti pareiškėjo ir jo šeimos narių interesus. Pareiškėjas pažymi, kad jam pavojinga grįžti į Rusiją, nes jis remia Ukrainą, be to, Rusijoje jo sutuoktinei nebus suteiktos tokios socialinės garantijos, kurias ji gauna Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 25S105851, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę (Rusijos Federacinę Respubliką), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2015 metų šeimos susijungimo pagrindu; Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir pilnametė dukra (Lietuvos Respublikos pilietės); su Lietuva pareiškėją sieja šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai; Rusijoje pareiškėjo sutuoktinei nebūtų suteiktos tokios socialinės garantijos, kuria ji gauna Lietuvoje; pareiškėjui kyla grėsmė grįžti į Rusiją, nes jis remia Ukrainą, o Ukrainos rėmėjai Rusijoje vertinami kaip tėvynės išdavikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra realiai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, ar, atsižvelgiant į ginčijamą Sprendimą, būtų priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo (įpareigojimo savanoriškai išvykti) iš šalies. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais, todėl nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, todėl patirs didelę žalą – nukentėtų tiek jo, tiek ir jo šeimos narių interesai, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, nesant duomenų, jog atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-626-815/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-709-525/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-323-442/2025; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su jam galbūt kilsiančia grėsme grįžimo į kilmės valstybę atveju dėl Ukrainos rėmimo, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nes leidimo nuolat gyventi išdavimas nebuvo susijęs su jam kilusia grėsme kilmės šalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundo priėmimo stadijoje tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio S. P. (S. P.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė