Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą byloje nepateikė.

Teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. ir A. M. priėmė tėvo N. M. palikimą faktiškai pradėdami palikimą valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M. ir S. M. buvo sudarę santuoką. 2025 m. kovo 28 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad sutuoktiniams gimė du vaikai – S. M. ir A. M.. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvai N. M. ir S. M. išsituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) N. M. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. 23-56606382), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjų motinos S. M. vardu. Kadangi pareiškėjų santuoka sudaryta prieš nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja pareiškėjų tėvų N. M. ir S. M. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo N. M. mirties toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butu ir kitu nekilnojamuoju turtu disponuoja kaip savu, rūpinasi, moka mokesčius.

Pareiškėjai A. K. ir A. M. nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po tėvo N. M. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėjai A. K. ir A. M., kurie butu rūpinasi, disponuoja jais kaip savo nuosavybe.

Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. M. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po N. M. mirties pareiškėjai A. K. ir A. M. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, šiame bute pareiškėjai A. K. ir A. M. yra deklaravę gyvenamąją vietą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) pareiškėjai A. K. ir A. M. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, todėl laikomi priėmusiais visą palikimą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjų motina S. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. K. ir A. M. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie po tėvo N. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis, o jei pareiškimas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis – mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis) atsižvelgiant į indeksavimą (CPK 82 straipsnis). Pareiškėjai už pareiškimą sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai už pareiškimą sumokėjo 16 Eur daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, pareiškėjai A. K. (faktinis mokėtojas) grąžinamas 16 Eur žyminis mokestis ir išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 20 d. (mokėjimo užduoties kodas ZO17611), ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.