Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3280-776/2019 pagal pareiškėjos N. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. (K.) ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pareiškėja N. K. prašo atnaujinti procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, konstatavęs ne tik CPK 366 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą – pareiškėjos naujos santuokos sudarymą, bet ir pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nebuvimą.

17. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatytu apribojimu, nes pareiškėja nėra sudariusi naujos santuokos. Tokiai apeliantės pozicijai pritartina. Iš tiesų byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja po 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo įsiteisėjimo būtų sudariusi naują santuoką. Pareiškėja nurodo, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai liko pavardė „S.“, tačiau vėliau ji ją pasikeitė į „K.“ pavardę, nes jos mergautinė pavardė buvo „K.“. Akivaizdu, kad šis pavardės keitimas suklaidino teismą dėl naujos santuokos sudarymo, todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai taikė proceso atnaujinimui numatytą ribojimą šioje santuokos nutraukimo bylose. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalina argumentus, susijusius su CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatytu ribojimu.

18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė kelia klausimą dėl jos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, kai, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvęs sutuoktinis argumentuoja, kad įgytas turtas buvo padalytas akivaizdžiai nelygiomis dalimis, ir atitinkamai siekia pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

19. Nurodytus teisinius santykius reguliuojančio CK 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką ir galiojusio santuokos nutraukimo metu, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

20. Pagal CK 3.59 straipsnį, teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

21. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

22. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

23. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 17–18 punktus, kt.).

24. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, jog šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, remiantis pirmiau minėtu reguliavimu, padalytas visas šalių bendras turtas. Šiame teismo sprendime nustatyta, kad 2014-05-14 Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarė N. V. patvirtino turto pasidalijimo sutartį, pasidalytas visas santuokoje įgytas turtas, išskyrus negyvenamąsias – poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje aptarė santuokoje įgytą ir nepasidalytą turtą.

25. Byloje pareiškėja prašo pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažymėdama, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalytas akivaizdžiai nelygiomis dalimis, kuomet A. S. santuokos metu įgyto turto atiteko net 7 kartus daugiau. Apeliantė tvirtina, kad nutraukiant santuoką bei dalijant turtą buvo nuslėpta pakankamai daug santuokos metu įgyto sutuoktinių turto, į dalytino turto sąrašą daug turto neįtraukta, santuokinis turtas padalytas akivaizdžiai nelygiomis dalimis, o teismas neišreikalavo visos būtinos informacijos apie sutuoktinių dalytiną turtą.

26. Teismas pažymi, jog susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o vienintelė procesinė galimybė, kuria gali pasinaudoti buvęs sutuoktinis, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimo institutas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio praktiką). Šiuo atveju apeliantė pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl apeliantės teisės į teisminę gynybą neįgyvendinimo ir pažeidimo.

27. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrasis principas yra tai, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Šios nurodytos taisyklės išimtys yra siejamos su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ši CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).

28. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad prieš kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėja ir A. S. 2014 m. gegužės 14 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. gegužės 16 d. sudarė vedybinę sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2014 m. gegužės 21 d. buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre. Pagal sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pareiškėjai atiteko 1/2 dalis UAB „S. ir ko“ vieno šimto paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100,00 Lt)), automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt)), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 10 918,67 Eur (37 700,00 Lt)), o A. S. atiteko A. S. įmonė su visu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, teisėmis ir pareigomis, t. y. 105 828,57 Eur (365 404,90 Lt) piniginėmis lėšomis, 117/1000 dalimis administracinio pastato, esančio ((duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 2121,23 Eur (7 324,20 Lt)), ir šiame pastate esančiomis dviem administracinėmis patalpomis (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 51 841,98 Eur (179 000,00 Lt)), taip pat automobilių remonto dirbtuvėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 74 721,96 Eur (258 000,00 Lt)). Vedybine sutartimi šalys susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė bei kad turtas, įgytas santuokos metu po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo numatyta, kad po santuokos nutraukimo poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2004 m. sausio 22 d. duomenimis 7 588,04 Eur (26 200,00 Lt)), bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas su rūsiu ir priestatu, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal kadastro duomenų bylą 2013 m. gruodžio 16 d. apskaičiavimą 82 831,33 Eur (286 000,00 Lt)), priklausys N. S. asmeninės nuosavybės teise. Sutartyje taip pat nurodyta, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalytinas nutraukiant santuoką, nėra, o namų apyvokos daiktai pasidalyti ir dėl to jokių pretenzijų nėra. Nors atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prioritetą suteikdamas sutuoktiniui, nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti, nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

29. Apeliantė nurodo, kad santuokinis turtas tinkamai nepasidalytas dėl pareiškėjos sveikatos būklės bei neteisėtų buvusio sutuoktinių veiksmų jos atžvilgiu, esminis ginčas keliamas ne dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o dėl notarinės 2014-05-14 sutarties, kurią sudarant pareiškėjai jokia teisininkė neatstovavo. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

30. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs privalomo šalies atstovavimo tvirtinant sutartį notarine tvarka. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, ruošiant ir pateikiant tvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, buvo atstovaujama advokatės I. P.. Prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai N. K. ir jos atstovei advokatei I. P. bei pareiškėjui A. S.. Pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nesuvokė 2014 m. gegužės 14 d. santuokinio turto pasidalijimo sutarties, tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo esmės. Nors atskirasis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad dėl pareiškėjos sveikatos būklės bei neteisėtų buvusio sutuoktinių veiksmų jos atžvilgiu ji turėjo rimtų emocinių sveikatos problemų, byloje nėra pateikta duomenų, jog būtent sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu ar teismui tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, apeliantė turėjo rimtų sveikatos problemų, trukdžiusių suvokti sutarčių pasirašymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta apeliantės argumentą, kad jos sveikatos būklė tuo laikotarpiu buvo tiek pašlijusi, kad ji nebeturėjo jėgų tuo metu išsiaiškinti turto dalybų niuansų su teisme jai atstovaujančia advokate. Priešingai, notarine tvarka patvirtintos 2014 m. gegužės 14 d. santuokinio turto pasidalijimo sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad sutartis perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad tiek 2014 m. gegužės 14 d. santuokinio turto pasidalijimo sutartis, tiek teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, parašyta aiškiai, pasirašyta tiek apeliantės, tiek buvusio sutuoktinio, sprendžia, kad teigti, jog apeliantė nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo.

31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos N. K. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstos, todėl procesą šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ir ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalyje nustatytu ribojimu.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.