- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-23-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01265-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- G. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujanr Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei Z. B., jos atstovui advokatui K. Lupeikai, atsakovės atstovui advokatui R. Noreikai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės G. M. priešieškinį ieškovei Z. B. dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: patvirtinti K. K. individualios įmonės 2010-11-08 parengtą žemės sklypo plano projektą: 1) ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais: „A“ (370 kv. m), „E“ (17 kv. m), „F“ (21 kv. m) ir „G“ (23 kv. m), iš viso 431 kv. m; 2) atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais: „B“ (426 kv. m) ir „D“ (11 kv. m), iš viso 437 kv. m; 3) bendrai ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtais indeksais: „C“ (81 kv. m.) ir „H“ (104 kv. m.). Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 526/1053 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, iš bendro 0,1053 ha žemės sklypo, o atsakovei G. M. priklauso 527/1053 dalys. Gyvenamasis namas po ½ dalį šalims priklauso nuosavybės teisėmis, naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),, naudojimosi tvarką pagal O. Krusos įmonės 2010-09-13 parengtą žemės sklypo planą: ieškovei priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 483 kv. m. plane pažymėtą indeksu „A“, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 489 kv. m. plane pažymėtą indeksu „B“ bei ieškovei ir jai priskiriant bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančią žemės sklypo dalį 81 kv. m., plane pažymėtą indeksu „C“. Nurodė, kad pagal jos pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, iki minimumo sumažės tikimybė konfliktams tarp bendraturčių atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-18 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, naudojimosi tvarką pagal 2012-04-24 O. Krusos įmonės parengtą planą. I. Z. Bajalienei paskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (366 kv. m), „E“ (17 kv. m), „F“ (21 kv. m) ir „G“ (23 kv. m), iš viso ieškovė naudosis 427 kv. m. A. G. M. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „ B“ (423 kv. m) ir „D“ (11 kv. m), iš viso atsakovei G. M. paskyrė naudotis 434 kv. m. Bendram naudojimui paskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „S“ (7 kv. m), „C“ (81 kv. m) ir „H“ (104 kv. m). Priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš atsakovės G. M. 133 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės Z. B. naudai. Nurodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka visus šiuos kriterijus: faktinį naudojimą, nėra žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrąja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto įzoliuotomis dalimis. Atsakovės siūlomas padalijimo projektas neatitinka šių reikalavimų, nes reikalingas naujas įvažiavimas į žemės sklypą, kuriam būtinos papildomos išlaidos, sumažinama ieškovės naudojamo žemės sklypo dalis, naudojimosi dalis pagal atsakovės pasiūlytą planą ieškovei apsunkintų patekimą į jos gyvenamojo namo dalį bei ūkinį pastatą, nes ieškovė gyvena su neįgaliu sūnumi, kuriam reikalinga speciali priežiūra ir tokiu būdu būtų pažeistos ieškovės teisės. Atsakovės argumentas, kad visiškai neizoliavus naudojamų daikto dalių, sumažėja jos turimos dalies vertė ir galimybė parduoti daiktą, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti jos priešieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dabartinis įvažiavimas nėra asfaltuotas, pateikti teismui dokumentai iš įvairių institucijų, įstaigų, įmonių patvirtina, kad nėra jokių kliūčių įrengti naują įvažiavimą į kiemą, todėl padaryti analogišką įvažiavimą ieškovės naudojimu skirtoje žemės sklypo dalyje nebus problemiška ir kainuos nedaug. Taip pat nurodo, kad teismas klaidingai nurodė, jog pagal jos pasiūlytą planą ieškovei būtų apsunkintas pateikimas į jos gyvenamojo namo dalį bei ūkinį pastatą, nes ieškovė gyvena su neįgaliu sūnumi, kuriam reikalinga speciali priežiūra, neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Mano, kad teismas sprendimą priėmė neatsižvelgęs į pagrįstus jos argumentus. Teigia, kad teismas nepaaiškino, kodėl daro išvadą, kad ieškovės planas daugiau atitinka faktinį naudojimą, nors atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad pagal ieškovės pateiktą projektą yra keičiama faktinė sklypo naudojimo riba. Teigia, kad teismas nepaaiškino, kodėl laiko ieškovės naudojimosi žemės sklypo planą daugiau priimtinu, nors ieškovė jos sąskaita akivaizdžiai nori savo naudojimui paimti geresnę žemę. Mano, kad teismo patvirtinta ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi tvarkos racionalumo, patogumo, efektyvumo kriterijų. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka naudojimosi tvarkos socialinės taikos kriterijaus, t. y. neišspręstas konfliktas tarp jos ir ieškovės. Mano, kad jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas labiau atitinka socialinės taikos kriterijų, kadangi visiškai atskiria konfliktuojančius bendraturčius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Z. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai 2003 metais ginčą nagrinėjo dėl tų pačių šalių, sprendimas ir nutartis yra nenuginčyti, jie yra įsiteisėję, o apeliantė naujo įvažiavimo į namų valdą klausimą kelia iš naujo, todėl ieškovei nėra teisinio pagrindo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Mano, kad teismas atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-24 nutartį priimdamas sprendimą. Teigia, kad konfliktų dėl įvažiavimo nėra, nes apeliantė gyvenamojo namo dalyje niekada negyveno. Teigia, kad įrengus įvažiavimą pagal atsakovės planą jai siūlomo žemės sklypo dalis sumažėtų iki 412 kv. metrų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovė nesutinka, prašo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal jos pateiktą projektą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 0,1053 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini),, bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 526/1053 dalių žemės sklypo, ½ dalies gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 2/3 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių (duomenys neskelbtini),. Atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso 527/1053 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių (duomenys neskelbtini), (b. l. 7-10). Ieškovė pateikė 2012-04-24 O. Krusos įmonės žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (366 kv. m.), „E“ (17 kv. m), „F“ (21 kv. m) ir „G“ (23 kv. m), viso ieškovė naudosis 434 kv. m. Atsakovei prašo paskirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtomis indeksais „ B“ (427 kv. m.) ir „D“ (11 kv. m.), viso atsakovė naudosis 434 kv. m. Bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „S“ (7 kv. m), „C“ (81 kv. m) ir „H“ (104 kv. m). Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal O. Krusos įmonės 2010-09-13 parengtą žemės sklypo planą: ieškovei priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 483 kv. m plane pažymėtą indeksu „A“, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 489 kv. m plane pažymėtą indeksu „B“ bei ieškovei ir atsakovei priskiriant bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančią žemės sklypo dalį 81 kv. m, plane pažymėtą indeksu „C“. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė G. M. pateikė įvažiavimo kelio, (duomenys neskelbtini), įrengimo schemą.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J Markevič ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygino ieškovės ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai).
Teismas, spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypu naudojimo tvarką, t. y. į tai, kad ieškovės pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką, nėra žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrąja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės siūlomas projektas reikalautų įrengti papildomą įvažiavimą, tai yra susiję su papildomomis investicijomis, sumažinama ieškovės naudojamo žemės sklypo dalis, naudojimosi tvarkos patvirtinimas pagal atsakovės pasiūlytą planą ieškovei apsunkintų patekimą į jos gyvenamojo namo dalį bei ūkinį pastatą, ieškovė gyvena su neįgaliu sūnumi (b. l. 16, 17), kuriam reikalinga speciali priežiūra, todėl patvirtinus atsakovės siūlomą projektą būtų pažeistos ieškovės teisės. Atmestini apeliantės argumentai dėl konfliktinių situacijų, nes ji minėtame name negyvena.
Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs reikšmingas aplinkybes, o pateikia savo nuomonę tik dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio. Tokia apeliantės pozicija, neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais ir neduoda pagrindo laikyti, kad apeliantė stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje yra duomenų, kad ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 800 Lt (t. 2, b. l. 19), todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės G. M. ieškovei Z. B. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.