Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-284-260/2018 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei L. A. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pradinis ieškovas G. T. 2016-01-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti arba pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės L. A. 2014-12-23 sudarytą žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, ūkinių pastatų, garažo, šiltnamio, kiemo statinių (stoginės, šulinio, tvoros, lauko tualeto, kiemo aikštelės), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti minėtą turtą jo nuosavybėn. Nurodė, kad prieš sudarant ginčo sutartį atsakovė žadėjo juo rūpintis, tačiau po sutarties sudarymo ji elgėsi netinkamai, juo nesirūpino, nepirko vaistų, paliko užrakintą ir be priežiūros. Tai yra atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus, todėl sutartis turėtų būti panaikinta CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, ji buvo sudaryta apgaule, suklaidinant, kad atsakovė juo rūpinsis (CK 1.91 str.). Ieškovas G. T. 2016-07-18 mirė, teismo 2016-10-31 nutartimi jis pakeistas teisių perėmėjais (vaikais) R. T. ir J. B.. Naujoji ieškovė J. B. 2016-11-17 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kurį teismas 2017-01-30 nutartimi priėmė, civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinį atsakovei nutraukė. Naujasis ieškovas R. T., sužinojęs, kad jo tėvas visą turtą testamentu paliko J. B., kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jam jo tėvo G. T. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo. 2017-01-26 pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėtas jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį teismas 2017-03-29 nutartimi patenkino ir bylą sustabdė. Kauno apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, Kauno apygardos teismas 2017-12-05 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-997-775/2017; Kauno apygardos teismo byla Nr. 2A-2450-945/2017). Taigi Kauno apygardos teismas, išnykus nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindui, 2017-12-07 nutartimi ją atnaujino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2018-01-25 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. T. atsakovei L. A. 8 439,27 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė 1 244,70 Eur valstybei (1 206 Eur žyminio mokesčio, 38,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų). Įvertinęs atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo prieduose nurodytos teisinės pagalbos apimtį bei tai, kad byla yra sudėtinga, teismas visas jos turėtas išlaidas pripažino pagrįstomis. Taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad teismo 2016-01-22 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 1 206 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 38,70 Eur, priteisė valstybei iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-01-25 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė šiuos argumentus: Teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes tik jį priėmus, pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju R. T. mirusio tėvo turto nepaveldėjo, nes didžioji dalis turto buvo padovanota, likęs turtas testamentu paliktas J. B.. Vienintelė galimybė pretenduoti į palikimą būtų buvusi, jei teismas būtų nustatęs jo teisę į privalomąją palikimo dalį, tačiau Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-997-775/2017 pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šį pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą 2017-12-05 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-2450-945/2017). Teismas, gavęs informaciją apie negalimą palikimo perėmimą, turėjo įstatymo nustatytą pareigą svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą – nutraukti civilinę bylą, nes vienintelė G. T. teisių perėmėja J. B. atsisakė ieškininio reikalavimo.R. T. negalėjo būti pripažintas ginčo šalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo iš jo būti priteistos nei atsakovei, nei valstybei. Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Atsakovė L. A. su skundu nesutiko, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018-01-25 sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, prašo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius atsikirtimus: Ieškovas 2016-10-04 Kauno rajono 1–ojo notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu jis išreiškė valią priimti palikimą ir, pateikdamas šį pareiškimą, palikimą priėmė. Aplinkybės, ar realiai įpėdinis paveldėjo turto, ar teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad G. T. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, negali būti siejamos su paveldėjimo priėmimo faktu, jo priėmimo momentu. Ieškovui pateikus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jam perėjo visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tame tarpe ir visos procesinės teisės ir pareigos. Todėl argumentas, kad Kauno apygardos teismas, sužinojęs, kad netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėjo iš naujo spręsti procesinių teisių perėmimo klausimą, yra nepagrįstas. Ieškovas neginčija Kauno apygardos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti. Iš esmės ieškovas sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad reikalavimai nepagrįsti, būtent dėl pareikštų nepagrįstų reikalavimų atsakovė ir valstybė patyrė išlaidas, kurios šiuo ginčo atveju laikytinos palikėjo prievolėmis. Ieškovas, jo atstovė, naudojosi procesinėmis teisėmis: teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylos sustabdymo, teikė savarankiškus reikalavimus kitoje civilinėje byloje. Priimant palikimą buvo žinomi pareikštų reikalavimų turinys, teisinis ir faktinis ieškinio pagrindai. Todėl neatsisakydamas ieškinio reikalavimų, kaip tą padarė kita įpėdinė – J. B., ieškovas prisiėmė galimą riziką, teisines ieškinio atmetimo pasekmes. Ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir įgyvendindamas savo subjektines teises, ir apeliaciniu skundu siekdamas išvengti prievolės – atlyginti atsakovės ir valstybės patirtas išlaidas. Prieš pateikiant reikalavimus teismui, t. y. prieš pradedant įgyvendinti savo subjektinę teisę, kiekvienas sąžiningas, apdairus ir protingas asmuo turi įvertinti, ar teikiami reikalavimai yra pagrįsti tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Netinkamos šalies klausimą ieškovas iškėlė tik apeliaciniame skunde, nors teisinę galimybę teikti tokio pobūdžio procesinius klausimus galėjo nuo 2017-12-07, kai Kauno apygardos teismas nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo procesinės padėties ir pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas

Apeliantas R. T. nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovės L. A. ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš esmės grindžia bylą nagrinėjusio teismo pasyvumu. Apelianto nuomone, paaiškėjus, kad jis nėra pradinio ieškovo, jo tėvo, turto paveldėtoju, teismas bylą turėjo nutraukti, o ne nagrinėti toliau bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. įstatymo numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisų perėmimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija fakto, kad po to, kai pradinis šios bylos ieškovas G. T. (jo tėvas) 2016-03-18 mirė ir Kauno r. 1–ojo notaro biuro notaras M. L. 2016-10-04 priėmė jo pareiškimą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo, o palikimo priėmimo faktas 2016-10-04 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Testamentų registre, teismas, vadovaudamasis CPK 48 straipsniu, turėjo spręsti klausimą dėl mirusios šalies pakeitimo jos teisų perėmėjais. Apeliantas taip pat neginčijo teismo 2016-10-31 nutarties, kuria miręs ieškovas G. T. pakeistas jo teisių perėmėjais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-10-05 pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo pateikė ir apelianto sesuo J. B.. Tačiau ji tėvo pareikšto ieškinio atsisakė, todėl teismo 2017-01-30 nutartimi civilinė bylos dalis pagal jos ieškinį atsakovei buvo nutraukta. Apeliantas, nors ir turėjo lygiai tokią pačią galimybę, šia dispozityvia savo teise nepasinaudojo, nors neabejotinai galėjo spręsti, ar tėvo pradėtas ginčyti sandoris pažeidžia jo teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 13 str.). Priešingai, jis iniciavo dar vieną teisminį ginčą, siekdamas realizuoti, jo vertinimu, turimą teisę paveldėti dalį tėvo turto, dėl kurio prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą. Apeliacinis teismas, viena vertus, sutinka su apeliantu, kad paaiškėjus aplinkybei, jog visas pradiniam ieškovui priklausęs turtas, išskyrus tą, dėl kurio vyksta ginčas, testamentu buvo paliktas jo seseriai J. B., atsirado teisinės prielaidos nagrinėjamoje byloje apsvarstyti netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimą. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokia faktinė situacija, kuomet klausimas dėl šalies pakeitimo nebuvo sprendžiamas, susiklostė ne dėl bylą nagrinėjusio teismo, o paties apelianto kaltės. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tos asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Pažymėtina, kad savo iniciatyva teismas imtis atitinkamų veiksmų ir šalinti ieškovą iš proceso neturi jokių procesinių galimybių, o teismo pozicija dėl to konkretaus asmens byloje pareikštų reikalavimų (procesinio teisių perėmimo atveju – dėl palaikomų pradinio ieškovo reikalavimų) gali būti išdėstyta tik sprendime, priimtame dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei raštu, nei žodžiu tokio prašymo nepateikė. Priešingai, iš to, kad jis ir po fakto apie testamento egzistavimą sužinojimo aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, t. y. teikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą stabdyti civilinę bylą, dalyvavo 2017-03-22 teismo posėdyje, spręstina, jog jis nematė kliūčių savo dalyvavimui šios bylos nagrinėjime. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pradinis ieškovas visą, išskyrus ginčo turtą, paliko J. B., apeliantas nekėlė klausimo dėl bylos nuraukimo ar netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Taip pat, kaip pirmiau nurodyta, jis pradėjo dar vieną civilinį ginčą Kauno apylinkės teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jam jo tėvo G. T. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, siekdamas įrodyti savo, kaip išlaikytinio, teisę į pusę turto dalies, kuri jam tektų pagal įstatymą (CK 5.20 str.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo tokiam juridiniam faktui nustatyti. Tačiau ir po šių teismų procesinių sprendimų apeliantas nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo neatsisakė, neatsiėmė ieškinio, neprašė bylos nutraukti, nekėlė netinkamos šalies (ieškovo) pakeitimo tinkama klausimo. Tokioje situacijoje pritartina teismo pozicijai, kad apeliantui, kurį viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, tenka pareiga atlyginti priešingos šalies bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal principą „pralaimėjęs moka“. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju teisių perėmimas buvo galimas, tam įstatyme numatytų kliūčių nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos iš apelianto apskritai negalėjo būti priteisiamos, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017-07-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-321-313/2017). Laimėjusia bylos šalimi laikytina atsakovė, kadangi ieškinys, pareikštas jos atžvilgiu, teismo sprendimu buvo atmestas visiškai. Todėl, vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, ji įgijo teisę į išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant šią bylą, atlyginimą. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo – pralaimėjusios bylos šalies (CPK 98 str. 1 d.). Kiekvienu atveju išlaidos advokato pagalba apmokėti yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas priėmė sprendimą priteisti iš apelianto atsakovei 8 439,27 Eur atstovavimo išlaidų, nevertinęs šių išlaidų dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) kontekste. Apeliacinės instancijos teismas būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą ištaiso. Taigi, vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16.–8.20 punktais, už atsakovės pateiktoje 2017-01-27 sąskaitoje nurodytas ir suteiktas teisines paslaugas mokėtina maksimali suma yra 967,83 Eur (793,30 Eur x 0,4; + [793,3 x 0,1] x val.7; + [793,30 x 0,01] x 2; + [793,30 x 0,1] x 1); už 2016-06-02 sąskaitoje nurodytas paslaugas – 1 021,82 Eur ([756,90 Eur x 0,1] x 1; + [756,90 Eur x 0,1] x 6; + [756,90 Eur x 0,1] x 6,5 val.); už 2016-09-21 sąskaitoje nurodytas ir suteiktas paslaugas – 276,76 Eur ([748 Eur x 0,1] x 3 val.; + [748 Eur x 0,01] x 7); už 2018-01-08 sąskaitoje nurodytas ir suteiktas paslaugas – 723,18 Eur (850,80 Eur x 0,4; + [850,80 Eur x 0,1] x 4,5 val.). Taigi iš viso už šiose sąskaitose nurodytas ir suteiktas teisines paslaugas maksimalus mokėtinas atlyginimas yra 2 989,59 Eur (967,83 Eur + 1 021,82 Eur + 276,76 Eur + 723,18 Eur). Kadangi atsakovė už šias paslaugas prašė priteisti 4 522,35 Eur, konstatuotina, kad šios išlaidos viršija maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius. Tuo tarpu 2016-04-20 sąskaitoje nurodytos išlaidos – 1 651,65 Eur (756,90 Eur x 04; + [756,90 Eur x 0,1] x 3; + [756,90 Eur x 0,1] x 1; + [756,90 Eur x 0,1] x 3,5 val.; + 756,90 Eur x 0,01; + 756,90 Eur x 1,5) bei 2016-02-19 sąskaitoje nurodytos – 1 671,30 Eur ([735,10 Eur x 0,1] x 1,5 val.; + [735,10 x 0,01] x 5; + [735,10 x 0,1] x 0,5 val.; + 2,5 x 735,10) neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Todėl iš viso maksimali atsakovės naudai priteistina suma pagal minėtas sąskaitas yra 6 312,54 Eur (2 989,59 Eur + 1 651,65 Eur + 1 671,30 Eur). Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, suteikta didelės apimties teisinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši argumentacija stokoja pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas dovanojimo sutarties teisėtumo klausimas, t. y. CPK 6.472 straipsnyje numatytų tokio sandorio panaikinimo bei CK 1.91 straipsnyje numatytų jo negaliojami pagrindų egzistavimas. Atsižvelgiant į ginčo pagrindą bei dalyką, darytina išvada, kad ginčas nėra specifinis ar reikalaujantis specialių žinių. Teismų praktika gana išplėtota tiek CK 6.472, tiek CK 1.91 straipsnių taikymo aspektu. Sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ar specifiniai. Vien didelė pateiktų procesinių dokumentų ar priedų apimtis savaime nesudaro pagrindo teigti, kad byla sudėtinga tiek, kad būtų pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.Apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad išlaidos, viršijančios Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, šiuo atveju iš apelianto buvo priteistos nepagrįstai. Be to, pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su šio ginčo nespecifiškumu ir nesudėtingumu, sudaro prielaidas ir maksimalius dydžius sumažinti. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsakovės pateiktose, pirmiau aptartose sąskaitose, kurios kartu yra teisinių paslaugų specifikacijos, nurodytos paslaugos yra viena su kita iš esmės susijusios ir pagal savo pobūdį nevertintinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Antai, 2016-02-19 sąskaitoje nurodytos paslaugos – susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais, įrašų perklausymas, įrodymų rinkimas, yra sudedamoji atsiliepimo į ieškinį dalis. 2016-04-20 sąskaitoje nurodytos paslaugos – prašymų rengimas, paaiškinimų klientų rengimas bei kita – sudedamoji tripliko dalis. Sąskaitose nurodytos komunikacijos su klientu bei bendrųjų klausimų išlaidos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neatitinka pagrįstumo kriterijaus, todėl neturėtų būti šaliai atlyginamos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Apeliacinio teismo vertinimu, priteistinų išlaidų dydis už suteiktą teisinę pagalbą mažintinas iki 3 000 Eur. Be paminėtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, teismas taip pat priteisė 131,80 Eur už VĮ Registrų centro bei Kauno rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus išduotas pažymas, 459,92 Eur – už keturis atminties kietuosius diskus. Apeliacinio teismo vertinimu, minėtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 10 p.), tačiau jos atlyginamos tik tuo atveju, jei šalis pateikia jų turėjimą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė visas paminėtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Iš prašomų priteisti 131,80 Eur, susijusių su pažymų išdavimu, pateikti tik mokėjimo įrodymai, patvirtinantys jų dalies – 43,06 Eur, apmokėjimą. Taip pat pateikta tik PVM sąskaita faktūra, išrašyta atsakovės atstovui už du diskus, tačiau įrodymų, kad ši sąskaita būtų apmokėtą byloje nėra. Tuo tarpu įrodymų apie 2016-09-21 sąskaitoje nurodytų standžiųjų atminties diskų, kurių vertė 229,92 Eur, įsigijimą bei apmokėjimą į bylą iš viso nėra pateikta. Todėl atsakovės naudai turėjo būti priteisiamos tik išlaidos, kurių faktas patvirtintas neabejotinais rašytiniais įrodymais, t. y. 43,06 Eur už registrų pažymas. Taigi, teisėtomis, pagrįstomis ir atlygintinomis šiuo konkrečiu atveju pripažintinos atsakovės turėtos 3 043,06 Eur išlaidos (3 000 Eur atstovavimo išlaidos + 43,06 Eur kitos išlaidos). Tokiu atveju Kauno apygardos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovės naudai priteista 8 439,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeistina, šių išlaidų dydį sumažinant iki 3 043,06 Eur. Pažymėtina, kad pagrindo sumažinti iš apelianto valstybės naudai priteistas išlaidas – 1 244,70 Eur, nėra nustatyta, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 698,77 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apelianto apeliacinis skundas, nors jis yra paduotas ne dėl materialiųjų reikalavimų, o dėl procesinių klausimų, yra patenkintas iš dalies, ir, skaičiuojant pagal analogišką taisyklę, kaip ir turtinių reikalavimų atveju, yra patenkina 44 proc. skundo reikalavimų (CPK 3 str. 6 d.). Prašomos atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio reikalavimų proporciją bei į tai, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiamas savo esme nesudėtingas procesinis bylinėjimosi išlaidų klausimas, atsakovei iš apelianto priteistina patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma sumažintina iki 200 Eur (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei L. A. iš ieškovo R. T. priteista 8 439,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti.

Sumažinti atsakovei L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 8 439,27 Eur iki 3 043,06 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt trijų eurų ir 6 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.