Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. B., L. A. ir Kauno rajono 1-asis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas G. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). G. T. nuosavybės teise priklauso 125/500 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 145–161). G. T. nuo 1940 m. rugsėjo 4 d. savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) gyveno vienas (b. l. 79). G. T. sirgo, jam buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos navikas (b. l. 80). (duomenys neskelbtini) G. T. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko J. T. (B.) (b. l. 24). 2016 m. spalio 5 d. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaras M. L. patvirtino J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 25). Velionį G. T. prižiūrėjo dukterėčia L. A. (b. l. 78). 2015 m. rugpjūčio 4 d. bei 2016 m. sausio 27 d. už suteiktas UAB „Kauno švara“ paslaugas G. T. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje mokėjo L. A. (b. l. 81).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. už nužudymą buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimu (b. l. 75–77). 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (b. l. 84–85). 2016 m. sausio 8 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo (b. l. 36–43). 2016 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-1331-153/2016 J. B. pateikė prašymą, jog atsisako ieškinio (b. l. 34–35). 2016 m. lapkričio 2 d. su pareiškėju buvo sudaryta visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis (b. l. 103–104). VĮ „Registro centras“ ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis pareiškėjas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 89–90). AB SEB bankas informavo pareiškėją apie sutarties nutraukimą ir banko sąskaitos uždarymą (b. l. 91). Pareiškėjas nuo 1995 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d. skirtingais laikotarpiais buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 101–102, 144). Pareiškėjui buvo mokama socialinė pašalpa (b. l. 86–88). Pareiškėjo pajamos laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudarė 102 Eur (b. l. 124). Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų (b. l. 92–100). Dėl eismo įvykio, kurio metu pareiškėjas partrenktas pėsčiųjų perėjoje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 105–110). Liudytojas V. A. T. dėl sveikatos problemų atvykti liudyti į teismą negalėjo, savo liudijimą išdėstė raštu, kurį notariškai patvirtino Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarė L. V. (b. l. 140–141). Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai R. P. ir N. L.

2017-06-19 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pateikė informaciją apie R. T. bausmės atlikimo metu pervestas lėšas, tačiau šio įrodymo teismas nevertina, nes jis gautas jau bylą išnagrinėjus iš esmės.

Ginčas byloje kilo dėl įpėdinio, testamentu nušalinto nuo palikimo priėmimo, teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusė tos dalies, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra vienintelis 1-osios eilės palikėjo G. T. įpėdinis pagal įstatymą, taigi, pagal įstatymą galėtų paveldėti visą palikimą, o suinteresuoto asmens naudai sudarytu testamentu G. T. turto jam iš viso neskyrė. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas atitinka formalųjį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą teisei į privalomąją testamentu palikto tėvo palikimo dalį, tačiau be formaliojo kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – pretenduojantis į privalomąją dalį asmuo privalo būti reikalingas išlaikymo.

Pareiškėjas teisę į privalomą palikimo dalį po tėvo mirties grindžia tuo, kad palikimo atsiradimo metu jo turtinė padėtis nebuvo pakankama būtiniesiems poreikiams užtikrinti, todėl tėvas jį išlaikė, tačiau pažymėtina, kad nors pareiškėjas šio fakto byloje neįrodė, tačiau ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu (2A-1526-601/2016). Taigi, vertinant reikalavimo dėl teisės į privalomą palikimo dalį pagrįstumą, svarbu nustatyti ar palikėjo mirties dieną jo vaikui buvo reikalingas išlaikymas. Subjektyvinės teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimui būtinas dviejų aplinkybių egzistavimas: a) asmuo pats objektyviai neturi pajamų, turto ar kt. šaltinių savęs išlaikymui; b) asmuo neturi objektyvios galimybės tokių pajamų, turto ar kt. savęs išlaikymo šaltinių gauti.

Įstatymas neapibrėžia išlaikymo reikalingumo sąvokos turinio, todėl teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Laikytina, kad asmeniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; be kita ko, būtina atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, jo socialiniu statusu saistomas tam tikras teises: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą; ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Įrodinėjimo našta dėl išlaikymo reikalingumo tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, o kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 str.).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas yra 45 metų amžiaus, t. y. pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo. Kaip nurodė, jo sveikata buvo prasta (blogai matė, skaudėjo ranką), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jam būtų buvęs nustatytas netekto darbingumo lygis. Jei asmuo dėl sveikatos problemų niekur nesikreipia, darytina išvada, jog gyventi jos jam netrukdo. Be to, tokiu atveju jis turėtų galimybę gauti neįgalumo šalpos pensiją, tačiau šia galimybe pareiškėjas iki šiol nepasinaudojo.

Teismo nuomone, taip pat mažai tikėtina, kad pareiškėjas, turėdamas dažytojo specialybę ir mokėdamas atlikti apdailininko darbus, neranda darbo. Atkreiptinas dėmesys, jog jis iš viso nėra dirbęs nuolatinio darbo ilgesnį laiko tarpą, todėl darytina išvada, jog teismui jis neatskleidė tikros faktinės situacijos. Labiau tikėtina, jog pareiškėjas vis tik dirba, tačiau be darbo sutarties ir tokiu būdu gauna neoficialių papildomų pajamų.

Taigi, konstatuotina, jog testatoriaus mirties dieną egzistavę aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, profesiniu išsilavinimu, objektyviai, iš esmės neribojo pareiškėjo įsidarbinimo ir kitų pajamų gavimo galimybių.

Suinteresuotas asmuo L. A., liudytojas V. A. T. nurodė, jog pareiškėjas vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu. Suinteresuotas asmuo L. A. byloje paaiškino, jog pareiškėjas dar būdamas paauglys buvo atvažiavęs pas savo tėvą G. T., išdaužė langus ir išvažiavo. Vėliau, taip pat būdamas 17-18 metų, irgi kartą buvo atvažiavęs pas L. A., jau išgėręs ir dar atsivežė butelį, bet tada tarp jo ir pusseserės Laimos kilo konfliktas ir jis buvo paprašytas išeiti. 2013 metais taip pat kartą buvo užėjęs pas jos tėvą (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) jo neįsileido. G. T. jo bijojo, nes (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo girtas ir su kompanija. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, jog yra girdėjusi, kad R. T. trankosi po barus, geria, susimuša, taip tos traumos ir atsiranda. Jos nuomone, jis tingi dirbti ir nori turėti pinigų. Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog negeria ir nerūko du mėnesius.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CK 5.20 str. 1 dalies paskirtis - užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nors pareiškėjo turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu nebuvo gera, tačiau pareiškėjas visgi turėjo realias objektyvias galimybes dirbti, gauti pajamas ir pats save išlaikyti, o darbo paieškų nerezultatyvumas pats savaime nepanaikina tokių galimybių egzistavimo, netgi nepaisant aplinkybių, kad darbo paieškos per Darbo biržą vyko neištisai, epizodiškai, tėvo mirties dieną (tuo laikotarpiu) pareiškėjas iš viso nebuvo registruotas Darbo biržoje. Kad būtų nedarbingas, byloje įrodymų nėra. Taigi, teismas sprendžia, jog objektyviai pareiškėjas turėjo galimybes dirbti, gauti pajamų ir iš jų save išlaikyti, tačiau vedė ne visiškai tinkamą gyvenimo būdą, pats nebuvo pakankamai, kiek to reikalavo jo padėtis, aktyvus, rūpestingas ir motyvuotas, kad maksimaliai šias galimybes išnaudotų, todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjas byloje naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, pareiškimą atmetus, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su suinteresuoto asmens J. B. atstovės advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog atsakovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 800 Eur.

Suinteresuoto asmens J. B. atstovė kartu su ieškiniu pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurių suma sudaro 350 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl iš pareiškėjo priteistina 350 Eur. Pagal 2017 m. vasario 9 d. sąskaitą suinteresuotas asmuo už dalyvavimą 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdyje sumokėjo 150 Eur. Rekomendacijose nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdis truko 9:17 min., todėl atstovavimo išlaidos už dalyvavimą minėtame teismo posėdyje nepriteistinos. Pagal 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. birželio 6 d. sąskaitas suinteresuotas asmuo už dalyvavimą 2017 m. balandžio 20 d. bei 2017 m. birželio 12 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 300 Eur. 2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdis truko 2:26:14 val., o 2017 m. birželio 12 d. – 2:16:31 val. Minėta suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl yra priteistina. Viso iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui J. B. priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoto asmens L. A. atstovė advokato padėjėja taip pat pateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį suinteresuotas asmuo sumokėjo 1 785 Eur.

Pagal 2017 m. balandžio 18 d. sąskaitą suinteresuotas asmuo už konsultacijas, atsiliepimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, kelionę iš Vilniaus į Kauną ir atgal sumokėjo 1 155 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijose nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio bei į tai, kad minėta suma neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio, ji yra priteistina. Pagal 2017 m. birželio 12 d. sąskaitą suinteresuotas asmuo už prašymus Pravieniškių pataisos namams, teismui, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, kelionę iš Vilniaus į Kauną ir atgal sumokėjo 630 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16, 8.18, 8.19 ir 9 punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 401,53 Eur. Kadangi L. A. atstovė šioje sąskaitoje nedetalizuoja kiek laiko truko pasirengimas posėdžiui, teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, negali tinkamai įvertinti ar pasirengimas truko ilgiau ar trumpiau nei 1 val., todėl išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui pagal šią sąskaitą nepriteistinos. Pažymėtina, jog atstovė nėra nurodžiusi kokias išlaidas patyrė vykdama iš Vilniaus į Kauną, todėl jos taip pat nepriteistinos. Viso iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui L. A. priteistina 1 556,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš pareiškėjo valstybei priteistinos 31,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 556,53 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,19 Eur (trisdešimt vienas euras 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.