- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1526-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02133-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.4.1.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti teisę į privalomąją tėvo P. K. palikimo dalį. Pažymėjo, kad tėvo P. K. mirties dieną – (duomenys neskelbtini), jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Po tėvo mirties likusiu turtu nepertraukiamai rūpinasi toliau. Savo vardu jokio registruoto ar registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, pajamų ar santaupų, iš kurių galėtų gyventi, neturi ne dėl savo kaltės. Tėvai ieškovui buvo suteikę lūkestį ir pažadą, kad jis paveldės ūkį.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas tėvo mirties dieną, kadangi jis turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, juolab po tėvo mirties turtinė padėtis dar labiau pagerėjo. Ieškovas yra sveikas ir darbingas, šiuo metu įregistravęs ūkininko ūkį. Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d registruojasi darbo biržoje ir neturi intereso rasti ar pats ieškotis darbo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu (t. 2, b. l. 34-41):
Ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovo R. K. atsakovei J. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo R. K. 11,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra E. K. (mir. (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (mir. (duomenys neskelbtini)), vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. 2010 m. lapkričio 16 d. bendru sutuoktinių P. K. ir E. K. testamentu, po pergyvenusio sutuoktinio visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei tą turtą, kuris atsiras jų vardu po mirties, paliko dukrai J. K.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. priėmė palikimą po sutuoktinės E. K. mirties pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Po P. K. mirties liko paveldimas turtas. Paveldėjimo teisės liudijimas testamentinei įpėdinei J. K. nėra išduotas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovui būtino išlaikymo reikalingumo, nustatytina, kokio dydžio pajamas ieškovas gavo palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)), jo galimybes pajamas gauti, turėtą turtą, taip pat konkrečius jo poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visetą darė išvadą, kad nors ieškovo turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu nebuvo gera, tačiau ieškovas turėjo pajamų, kurios buvo iš esmės pakankamos būtinųjų poreikių tenkinimui. Aplinkybę, kad ieškovas dirbdamas tėvo ūkyje negavo pajamų – t. y. nebuvo įdarbintas, nebuvo mokamas darbo užmokestis, registravosi darbo biržoje ir tik 2015 m. kovo 3 d. įsiregistravo kaip ūkininkas (nors dirbo dar du darbininkai), pats ieškovas nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo įdarbintas tėvo P. K. ūkyje, gavo darbo užmokestį, – teismas vertino kaip paties asmens nepakankamą rūpestingumą ir socialinį atsakingumą. Pažymėjo, kad išlaikymo pilnamečiam vaikui priverstinis išieškojimas ir tikėjimas ateityje po tėvų mirties įgyti turtą, negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis sumažėjusias objektyvias galimybes gauti ir turėti pakankamas pajamas, nepretenduojant į palikimo dalį. Taip pat teismas pažymėjo, kad teikdamas ieškinį ieškovas apmokėjo žyminį mokestį ir dėl sunkios turtinės padėties neprašė jo atidėti ar atleisti. Ieškovui pagal susitarimą atstovauja advokato padėjėja (nesukreipė į VGTP tarnybą). Teismas vertino, kad nors ieškovas ir yra lankęsis pas gydytojus dėl tam tikrų susirgimų, tačiau darė išvadą, kad pagal amžių jo sveikatos būklė nėra pagrindas išlaikymo būtinumo fakto pripažinimui svarstyti. Laikė, kad neįrodytas ieškovo išlaikymo reikalingumas palikimo atsiradimo momentu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti rašytinius įrodymus (t. 2, b. l. 91-99).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas nepakankamai atkreipė dėmesį į atsakovės paaiškinimus, kad prieš pat mirtį tėvas liepė jai pasirūpinti broliu (ieškovu). Teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir neįvertino priežasčių, kurios lėmė tėvų sprendimą ieškovą nušalinti nuo palikimo. Pateisinamų priežasčių, kodėl palikėjai nušalino ieškovą nuo palikimo, nebuvo ir nėra. Tėvų valią nulėmė buvę nepakankamai geri santykiai su ieškovo gyvenimo drauge arba klaidingas suvokimas dėl esančio ieškovo išlaikymo įsiskolinimo dukrai.
teismo motyvai nepagrindžia, kad ieškovui tėvo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Ieškovas nenutrūkstamai visą laiką dirbo tėvo ūkyje, išskyrus mokymosi laikotarpį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1997-07-21 iki 1998-02-18 dirbo ne ieškovas, o ieškovo miręs brolis, kuris įsidarbino ieškovo vardu.
su apeliaciniu skundu teikiamas ūkininko P. K. pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo 2015 m. sausio mėn. operacijų išrašas patvirtina, kad mirus palikėjui P. K., ūkis toliau tęsė veiklą, gaudavo pajamų, patirdavo išlaidų ir šiomis pajamomis disponavo ieškovas atsakovės leidimu. Ieškovas neturėjo jokių santaupų ar pajamų, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Visos ieškovo pajamos buvo tik iš žemės ūkio veiklos ir panaudojamos išimtinai šiai veiklai. Vėliau ieškovas sukūrė savo ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
teismas nevertino byloje P. K. 2014-05-09 išduoto įgaliojimo, nepagrįstai nelaikė svarbiu įrodymu, patvirtinančiu galimybę ieškovui dar nuo 2014 m. vidurio laisvai disponuoti ūkyje uždirbtais pinigais. Ieškovo visos turėtos pajamos buvo ir yra iš žemės ūkio veiklos. Teismas nenustatė ieškovo pajamų šaltinio, todėl negalėjo įvertinti tos aplinkybės, kad ieškovo visos turėtos pajamos buvo ir yra iš žemės ūkio veiklos. Taip pat negalėjo įvertinti tos aplinkybės, kad ieškovo pajamos bei jo gerbūvis po palikėjo mirties tapo visiškai priklausomas nuo atsakovės. Teismui nepripažinus ieškovo teisės į palikimo dalį, jis neturės gyvenamosios patalpos, pastatų žemės ūkio veiklos vystymui ir kt.
teismas nepagrįstai nustatė ieškovo socialiai neatsakingą elgesį ar nepakankamą rūpestingumą, siekiant užtikrinti socialinę gerovę ir gauti pastovių pajamų. Ieškovas dirbo tėvo ūkyje, kur gaudavo nors ir nedidelį 400-500 Lt mėnesinį užmokestį. Dėl įdarbinimo ūkyje spręsdavo palikėjas, ieškovas neturėjo jokių teisinių galimybių save įdarbinti tėvo ūkyje. Ieškovas tikėjosi gauti bent dalį tėvų palikimo. Jei ieškovas būtų žinojęs apie tokią tėvų valią – būtų išėjęs iš ūkio ir anksčiau kūręs savo ūkį. Oficialiai ieškovas ūkyje buvo įdarbintas 2013-05-16 iki 2013-09-12, tačiau atleistas, kai antstoliai atsiuntė patvarkymą dėl išieškojimo iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą.
žyminio mokesčio suma nėra ženkli, įvertinus tai, kad ieškovas siekia apginti savo teises. Be to, tarp ieškovo ir jį atstovaujančios advokato padėjėjo buvo padarytas susitarimas dėl lėšų apmokėjimo tuomet, kai ieškovas lėšų turės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (b. l. 125-127):
ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-254-979/2016. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prijungti atsakovės teikiamus papildomus įrodymus. Neprijungti ieškovo teikiamų papildomų įrodymų, kadangi jie nesusiję su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
teismas detaliai išanalizavo ir įvertino visas palikimo atsiradimo dieną ieškovo gaunamas pajamas, galimybes jų gauti, vertino, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms; jo turėtą turtą ir turtines teises. Ieškovas buvo nušalintas nuo tėvo turto siekiant turtą apsaugoti. Jis nepagrįstai siekia gauti dalį turto, kadangi už jo atliktą darbą buvo mokama alga. Ieškovas turėjo skolų valstybei ir įsiskolinimą vaikui, niekur oficialiai nedirbo, nors pastoviai turėjo pakankamas pajamas iš ūkio, kurias laikė namuose ir niekur neviešino. Nurodytą aplinkybę, kad iš tėvų ūkio gaudavo po 400-500 Lt patvirtino pats ieškovas. Vaikui išlaikymo atsakovas neteikė ne dėl pinigų stokos, o dėl to, kad jis siekia išvengti tėvo pareigos. Išlaikymo įsiskolinimui padengti 1,5 mėn. iki palikimo atsiradimo ieškovas išmokėjo 1 000 Lt, ir 17 dienų po palikimo atsiradimo dar 1 000 Eur. Palikimo atsiradimo momentu ieškovas turėjo pajamų ir jos buvo pakankamos jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Tėvai dar 2010 metais išreiškė valią, kam atiteks palikimas ir ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma. D. D. patvirtino, kad ieškovas kas mėnesį vaiko išlaikymui skiria 200 Eur, o šeimos išlaikymui 500 Eur, kad taip pat patvirtina jo gerą finansinę padėtį palikimo atsiradimo momentu. Po tėvo mirties ieškovas liko ūkyje ir toliau be atsakovės sutikimo naudojasi gautomis pajamomis. 2016-04-11 ieškovui atsakovė nuosavybės teise perrašė 24 galvijus, iš kurių už pieną ir parduotus galvijus toliau ieškovas gauna pajamas. Pakankamą ieškovo turtinę padėtį patvirtina aplinkybė, kad jis nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nemokamai teisinei konsultacijai gauti. Ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, į gyvenimą žiūrėjo neatsakingai, tačiau tai netrukdė jam dirbti ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Tiek apeliantas, tiek atsakovė su procesiniais dokumentais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti, t. y. apeliantas prašo priimti ūkininko P. K. ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų 2015 m. sausio – balandžio mėn. žurnalo ištraukų kopijas, 2016 m. balandžio 7 d. susitarimą (t. 2, b. l. 100-104, 170), o atsakovė prašo priimti pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą kopiją, G. P. pranešimo apie nupirktus gyvulius kopiją, taikos sutarties kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veršelių pirkimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito kopijas, išmokėjimo už pieną 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. žiniaraščių kopijas (t. 2, b. l. 128-144), 2014 m. gruodžio 22 d. gyvulių važtaraščio kopiją, pinigų išmokėjimo kvito kopiją, PVM sąskaitos – faktūros kopiją (t. 2, b. l. 157-159). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių prašomi nauji įrodymai priimtini, nes sutinka, jog jų pateikimo būtinybė bei galimybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).
Dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį
Nustatyta, kad apeliantas R. K. ir atsakovė J. K. yra E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. 2010 m. lapkričio 16 d. bendru sutuoktinių P. K. ir E. K. testamentu, po pergyvenusio sutuoktinio visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei tą turtą, kuris atsiras jų vardu po mirties, paliko dukrai J. K.. Po P. K. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje, nekilnojamas turtas, transporto priemonės, galvijai. Paveldėjimo teisės liudijimas į P. K. palikimą pagal testamentą testamentinei įpėdinei J. K. nėra išduotas. 2015 m. balandžio 1 d. pareiškimu R. K. išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties, 2015 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą dėl tėvo palikimo privalomosios dalies nustatymo ir kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Byloje nėra ginčo, kad apeliantas gyveno su ūkininku tėvu P. K. ir dirbo šiame ūkyje bei už tai gaudavo pajamas. 2014 m. gegužės 9 d. tėvas apeliantui parašė įgaliojimą, kuriuo jam suteikė teisę tvarkyti ūkio ir finansinius reikalus.
Byloje kilo ginčas – ar apeliantas turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str. 1 d.).
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, tam, kad pripažinti apeliantui teisę į privalomąją palikimo dalį, būtina nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) (testatoriaus mirties dieną) apeliantui buvo reikalingas išlaikymas. Apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad jam buvo reikalingas išlaikymas (CPK 178 str.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jame padarytomis išvadomis). Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog (duomenys neskelbtini) jam buvo reikalingas išlaikymas. Kaip nustatyta, apeliantas yra sveikas, pakankamai jaunas ir darbingas asmuo (dirbo pas tėvą ūkyje tiek prieš tėvui mirštant, tiek po jo mirties), jam nėra nustatytas neįgalumas, jis už darbą pas tėvą gaudavo pajamas (nors apeliantas nebuvo oficialiai įdarbintas, tačiau gaudavo iš tėvo pinigų, gyvenamąjį plotą, drabužius ir pan.), iš esmės laisvai disponavo tėvo ūkio pinigais (to neneigia pats apeliantas, šią aplinkybę patvirtina išlaikymo įsiskolinimo dukrai Evelinai mokėjimai – 2014-11-20 – 1 000 Lt, 2015-01-21 – 1 000 Eur, liudytojos D. D. parodymai). Pažymėtina, jog apelianto sveikatos būklė ir darbingumas, jam leido bet kada išeiti iš tėvo ūkio ir dirbti kitą darbą ar savarankiškai ūkininkauti. Tą patvirtina tai, jog apeliantas po tėvo mirties, sužinojęs apie ne jam paliktą ūkį, iš karto (2015 m. kovo 3 d.) įregistravo savo ūkininko ūkį. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) buvo (galėjo būti) reikalingas išlaikymas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kurie nėra reikšmingi šio ginčo (dėl išlaikymo reikalingumo) sprendimui. Tokie skundo argumentai, kaip: kokia buvo tėvo valia dėl turto palikimo; kad apeliantas visą laiką gyveno ir dirbo tėvo ūkyje; kas faktiškai disponavo ūkio lėšomis po tėvo mirties; kad dėl tokio tėvų sprendimo (palikti viską atsakovei) jis gali netekti gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio; kad apeliantas turėjo pagrįstus lūkesčius gauti bent dalį ūkio, - galėtų būti reikšmingi, svarstant palikimo priėmimo teisėtumo, palikimo pasidalijimo klausimus, tačiau nėra reikšmingi, svarstant teisės į privalomąją palikimo dalį klausimą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 5.20 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo (apelianto) atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (už advokatės suteiktas teisines paslaugas) apeliacinės instancijos teisme, t. y. 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.