- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2450-945/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21493-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., L. A., Kauno rajono 1-asis notaro biuras
- Kategorijos
- 2.5.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys J. B., L. A., Kauno rajono 1-asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 t., b. l. 4–5), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo G. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 4 d. jis kreipėsi į Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, jog tėvas buvo sudaręs testamentą, pagal kurį palikimą priėmė J. B. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 3 metai. Tėvas atvažiuodavo aplankyti, vėliau pats nuvažiuodavo pas tėvą, kuris jam siūlė pas jį gyventi. Pareiškėjas už nužudymą kalėjo 8 metus, į laisvę išėjo 2015 m. lapkričio mėn. ir toliau palaikė ryšius su tėvu, su juo bendravo. Pareiškėjas nurodė, kad turi dažytojo specialybę, tačiau dėl patirtos rankos traumos negali dirbti. Jam buvo siūlomi darbai, tačiau nuolatinio darbo rasti nepavyko. Darbą pareiškėjas buvo susiradęs ir pats, tačiau darbdavys nenorėjo įdarbinti oficialiai. Šiuo metu pareiškėjas negauna jokių pajamų, yra bedarbis, sveikata prasta, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.Suinteresuotasis asmuo J. B. atsiliepime (1 t., b. l. 20–23) nurodė, jog nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad mirusysis buvo jos dėdė. Dėdė (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai. Po dėdės mirties ji priėmė palikimą. Suinteresuotasis asmuo visą laiką gyveno šalia dėdės, nuo vaikystės su juo daug bendravo, palaikė puikius ir artimus santykius, vėliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, už jį mokėjo komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą, vaistus, tvarkydavo namus, veždavo pas gydytojus. Pareiškėjo ji nepažinojo. Pareiškėjas su tėvu negyveno, su juo nebendravo, nelankė ir nesirūpino. Mirusysis niekada nekalbėdavo apie savo sūnų ir su juo jokių ryšių nepalaikė. Pareiškėjas neįrodė, kad tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.Suinteresuotasis asmuo L. A., kuri yra pareiškėjo pusseserė, atsiliepime (1 t., b. l. 71–74) nurodė, jog nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog G. T. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Tarp pareiškėjo ir jo tėvo nebuvo jokio emocinio ryšio, ilgus metus jie nebendravo. Pareiškėjo įstatymams prieštaraujantis elgesys negali būti objektyvia ir pateisinama priežastimi išlaikymo būtinumui pagrįsti. Be to, pareiškėjas iš įkalinimo įstaigos išvyko 2015 m. rugsėjo 15 d., likus beveik metams iki tėvo mirties, tačiau byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo teises ir galimybes gauti pajamų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į darbo biržą. G. T. neturėjo galimybių teikti išlaikymą pareiškėjui, kadangi sirgo, jam pačiam buvo reikalinga pagalba. Suinteresuotasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu (1 t., b. l. 204–209) pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui J. B. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotajam asmeniui L. A. 1 556,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 31,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, kuris visą savo turtą testamentu paliko trečiajam asmeniui J. B. Pareiškėjas yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis, todėl pagal įstatymą yra pretendentas į privalomąją palikimo dalį. Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog tėvas teikė jam išlaikymą, patvirtinančių įrodymų. Ši aplinkybė nebūtų kliūtis pareiškimui tenkinti, jeigu pareiškėjas pateiktų išlaikymo būtinybę, nenulemtą netinkamo paties pareiškėjo elgesio, patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi devynių klasių išsilavinimą, yra įgijęs dažytojo specialybę, palikimo atsiradimo momentu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, su pertraukomis gaudavo 102 Eur socialinę pašalpą, gyveno tai pas motiną, tai pas draugę, kurios jį materialiai rėmė, Darbo biržos įskaitoje buvo nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. kovo 29 d., nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 10 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra 45 metų amžiaus, t. y. pakankamai jaunas, darbingas asmuo, į bylą nėra pateikta įrodymų apie prastą pareiškėjo sveikatos būklę.Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėjas, turėdamas dažytojo specialybę ir mokėdamas atlikti apdailininko darbus, neranda darbo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra dirbęs nuolatinio darbo ilgesnį laiką. Ši aplinkybė leido teismui spręsti, kad pareiškėjas neatskleidė tikros faktinės situacijos, todėl tikėtina, jog pareiškėjas dirba, tačiau be darbo sutarties, ir tokiu būdu gauna neoficialių papildomų pajamų. Teismas nusprendė, jog objektyviai pareiškėjas turėjo galimybių dirbti, gauti pajamų ir iš jų save išlaikyti, tačiau vedė ne visiškai tinkamą gyvenimo būdą, pats nebuvo pakankamai aktyvus, rūpestingas ir motyvuotas, kad maksimaliai šias galimybes išnaudotų, galimai slepia savo pajamas, todėl nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas byloje naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o ši aplinkybė leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 25–31) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tėvo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, nes jo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl ko buvo ribojamos jo galimybės dirbti. Tuo metu jis buvo bedarbis ir negavo jokių pajamų, prie jo išlaikymo prisidėjo ir jo tėvas.Iki 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas kalėjo Pravieniškių pataisos namuose, kur laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2013 m. spalio 7 d. dirbo, tačiau gaunamos pajamos buvo labai mažos. Byloje esantis pažymėjimas apie paleidimą patvirtina, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojami pinigai pagal vykdomuosius raštus, todėl jo finansinė padėtis įkalinimo laikotarpiu buvo sunki, o savarankiškų lėšų, kuriomis galėjo laisvai disponuoti, jis neturėjo. Byloje nėra įrodymų, jog jis pats kokiais nors kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį.Pareiškėjo gaunamos pajamos iš įkalinimo įstaigos buvo mažos, jis gavo tik socialinę pašalpą, kurios dydis buvo 102 Eur. Jokių kitų socialinio draudimo išmokų ar pajamų jis negavo, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Kauno teritorinės darbo biržos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jam nebuvo pasiūlytas darbas, atitinkantis jo profesiją ir sveikatos problemas. Jis bandė įsidarbinti ir savarankiškai, buvo pradėjęs dirbti, tačiau dirbo tik apie savaitę ir jokio atlygio negavo, nes buvo apgautas. Be to, jis yra pasinaudojęs darbo biržos suteikta galimybe įgyti profesiją ir yra pabaigęs apdailininko mokymo programą, o tai parodo, kad jis stengėsi išnaudoti visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių neturėjo ir neturi savarankiškų pajamų pragyvenimui. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi rimtų sveikatos problemų, jis tvarkosi dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo.Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl teismui negalėjo būti žinomas nei advokato užmokesčio dydis, nei atsiskaitymo tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 34–38) suinteresuotasis asmuo L. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas nepateikė ribotą darbingumą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys medicininiai dokumentai nėra susiję su laikotarpiu, kai mirė pareiškėjo tėvas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra dirbęs nuolatinio darbo ilgesnį laiko tarpą, darbo paieška vyko epizodiškai, o tėvo mirties dieną jis nebuvo registruotas darbo biržoje. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, koks buvo jo darbo užmokestis įkalinimo įstaigoje, kokio dydžio išskaičiavimai buvo vykdomi pagal vykdomuosius raštus. Jeigu tokie duomenys ir būtų byloje, jie tik patvirtintų, jog pareiškėjas dėl netinkamo elgesio, ne kartą įvykdytų nusikalstamų veikų, sukūrė sunkią savo finansinę situaciją.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 39–44) suinteresuotasis asmuo J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neįrodė išlaikymo palikėjo mirties dieną reikalingumo, lemiančio teisę į privalomąją palikimo dalį. Jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje tėvas rėmė jį finansiškai. Dėl prastos sveikatos būklės pačiam palikėjui buvo reikalinga pagalba. Pareiškėjas buvo nuteistas už nužudymą ir, nors buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos ankščiau laiko, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. buvo pakartotinai grąžintas į įkalinimo įstaigą. Tai parodo, kad jis net ir po paskirtos bausmės ir toliau vedė akivaizdžiai netinkamą gyvenimo būdą. Net ir išėjęs iš įkalinimo įstaigos pareiškėjas, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, nesistengė ieškotis darbo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netekto darbingumo lygio nustatymo, socialinių pašalpų ar paramos gavimo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam esant registruotam darbo biržoje nebuvo pasiūlytas darbas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo draugas R. P. patvirtino, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neoficialiai dirbo. Pareiškėjas turėjo ir iki šiol tebeturi realias galimybes oficialiai dirbti, gauti pajamų ir pats save išlaikyti. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog teisinė pagalba jam yra teikiama už atlygį, o tai parodo, kad jo padėtis nėra tokia sunki, kaip jis pats nurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sąlygų teisei į privalomąją palikimo dalį atsirasti egzistavimo (CK 5.20 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, sprendime nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kodėl teismas atmeta pareiškimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį pripažįstama pareiškėjui įrodžius dvi sąlygas: pirma, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; antra, kad išlaikymo reikalingumas nėra paties pareiškėjo netinkamo elgesio pasekmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, kt.).Nustatęs, kad pareiškėjas neturi turto ir oficialių pajamų, pirmosios instancijos teismas kaip labiausiai tikėtiną įvertino situaciją, kad pareiškėjas pragyvenimui užsidirba neoficialiai. Su tokia išvada nesutikti nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu tiek pats pareiškėjas (2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdis 1 val. 22 min. 22 sek. –1 val. 23 min. 05 sek.), tiek ir pareiškėjo iniciatyva apklausti liudytojai pareiškėjo motina N. L. (2017 m. birželio 12 d. teismo posėdis 1 val. 04 min. 01 sek. – 1 val. 04 min. 05 sek.) ir pareiškėjo draugas R. P. (2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdis 2 val. 8 min. 42 sek. – 2 val. 8 min. 50 sek.) patvirtino, jog atskirais laikotarpiais pareiškėjas dirbdavo nelegaliai. Liudytojas nurodė, jog pareiškėjas R. P. nelegaliai dirbo bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs atskleisti visų savo pajamų šaltinių. Kad pareiškėjas vengia nurodyti visas savo pajamas, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas rinkosi ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ši aplinkybės yra svarbi vertinant asmens turtinę padėtį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Be to, duomenys apie neoficialų darbą paneigia ir pareiškėjo argumentą, jog jis negali dirbti dėl sveikatos būklės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog palikėjas iki mirties teikė pareiškėjui išlaikymą. Nutarties 18 pastraipoje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjo finansinė ir turtinė padėtis palikėjo mirties momentu nebuvo gera. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas niekada nedirbo ilgesnį laiko tarpą. Po to, kai 2015 m. lapkričio mėn. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, pareiškėjas iki palikėjo mirties oficialiai nedirbo. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas darbo biržoje buvo registruotas epizodiškai, palikėjo mirties metu nebuvo registruotas (1 t., b. l. 101–102, 144). Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad pareiškėjas aktyviai ieškojo darbo, nėra pagrindo. Pareiškėjo į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 92–100) tėra užfiksuoti skirtingi sveikatos sutrikimai skirtingais laikotarpiais. Šie duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėjas yra neįgalus ar nedarbingas, jog sveikatos būklė trukdo jam gauti pajamų. Kaip minėta, šią aplinkybę paneigia ir bylos duomenys apie neoficialias pareiškėjo pajamas. Pareiškėjo argumentas, jog jis tvarkosi dokumentus ribotam darbingumui nustatyti, iš vienos pusės, nepagrįstas jokiais į bylą pateiktais įrodymais, iš kitos pusės, net jei ir pasitvirtintų, tik įrodytų pareiškėjo nerūpestingumą, turintį neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai. Jeigu pareiškėjo sveikatos būklė ilgą laiką yra bloga, jis, laiku susitvarkęs dokumentus, būtų galėjęs gauti socialines išmokas ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikšmingais ir duomenis, susijusius su pareiškėjo teistumu. Pareiškėjas nurodė, jog jis už nužudymą kalėjo 8 metus, į laisvę išėjo 2015 m. lapkričio mėn. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš įkalinimo įstaigos 2012 m. kovo 20 d. buvo paleistas lygtinai, tačiau dėl to, kad nesilaikė jam nustatytų teismo įpareigojimų, 2013 m. spalio 7 d. buvo grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Kitaip tariant, netinkamą pareiškėjo elgesį, turėjusį įtakos jo turtinei padėčiai ir galimybėms gauti pajamų, patvirtina ne tik jo padaryta nusikalstama veika, bet ir pažeidimai, dėl kurių jis privalėjo atlikti visą teismo paskirtą bausmę. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino rūkantis, nurodė alkoholio nevartojantis pora mėnesių, anksčiau alkoholį vartojo (2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdis 1 val. 16 min. 20 sek. – 1 val. 17 min. 22 sek.). Ši aplinkybė parodo, jog turėtas lėšas pareiškėjas naudojo žalingiems įpročiams. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, dirbdamas neoficialiai, slėpė savo tikrąją finansinę padėtį, jo turtinę padėtį nulėmė netinkamas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, vengimas aktyviai ieškoti darbo, nerūpestingumas įgyvendinant socialines teises. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 str., 1.5 str.), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius argumentus, teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuotasis asmuo L. A. turėjo 571,72 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš pareiškėjo (CPK 93 str., 98 str.). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 10,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 571,72 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,58 Eur (dešimt eurų 58 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.