- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-833-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02755-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“
- Ieškovas
- Mark
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Mark van Schaick BV ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hunsega“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 18 780,60 Eur skolą, 187,81 Eur palūkanas už kiekvieną pavėluotą sumokėti mėnesį, vėlavimo terminą skaičiuojant nuo 2016-04-17, mėnesio dalį apvalinant iki viso mėnesio, 2 393,38 Eur skolos išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė el. paštu kreipėsi į ieškovą (tiekėją) dėl laivo dalių tiekimo, 2015-11-16 el. laišku pateikė atsakovei pasiūlymą, tame pačiame laiške kartu su pasiūlymu buvo išsiųstos ir Olandijos smulkių bei vidutinio dydžio metalo apdirbimo pramonės įmonių organizacijos taisyklės (toliau – METAALUNIE taisyklės), kurios yra taikomos užsakymui ir visiems ieškovo susitarimams / sutartims. 2016-02-23 atsakovė su sąlygomis sutiko ir pateikė užsakymą: atsakovė užsakė detales – pagrindinius guolius, kurie turėjo būti atskraidinti į Rygos oro uostą ir vėliau sumontuoti pas atsakovės užsakovus. Ieškovė 2016-02-23 išsiuntė atsakovei patvirtinimą dėl pateikto užsakymo, tokiu būdu tarp šalių buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris. Pažymėjo, kad atsakovės užsakytas detales pristatė, nei dėl gaminių kokybės, nei dėl pristatymo operatyvumo ginčo nėra. 2016-03-18 atsakovei el. paštu išsiuntė sąskaitą faktūrą 18 780,60 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 30 dienų, t. y. iki 2016-04-17. Tačiau atsakovė 2016-03-22 atliko mokėjimą kitam asmeniui – bendrovei „C Felix“, mokėjimo paskirtyje nurodydama ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros numerį. Pažymėjo, jog tai, kad atsakovės atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika ir ji pervedė pinigus „C Felix“, apie kurią ieškovas neturi jokių duomenų, negali būti pagrindu neatsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad vadovaujantis METAALUNIE taisyklių 17.6 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 12 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos, taip pat nurodė, jog mėnesio dalis yra skaičiuojama kaip visas mėnuo. Kadangi METAALUNIE taisyklės numato ne viso mėnesio apvalinimą ir palūkanos skaičiuojamos kaip už visą mėnesį, atsižvelgdamas į galimą sprendimo priverstinį vykdymą, prašo iš atsakovės priteisti 187,81 Eur palūkanų už kiekvieną pavėluotą sumokėti mėnesį, vėlavimo terminą skaičiuojant nuo 2016-04-17, o mėnesio dalį apvalinant iki viso mėnesio. Ieškovas taip pat patyrė 2 393,38 Eur išieškojimo išlaidų Olandijoje už teisininko darbą ir dėl kreipimąsi dėl Europos įsakymo, kurios turi būti atlygintos vadovaujantis METAALUNIE taisyklių 17.8 punktu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pripažįsta, jog el. paštu iš ieškovės užsakė detales, skirtas laivo remontui, detalės buvo gautos, ginčo dėl jų kokybės / pateikimo nėra. Pažymėjo, kad šalių bendravimas vyko tik el. paštu: ieškovas susirašinėjo per el. pašto adresą mark@markvanschaick.nl, atsakovė – info@hunsega.lt. 2016-03-22 iš ieškovo el. pašto gavo nurodymą dėl banko sąskaitos ir gavėjo pakeitimo, todėl banko pavedimas buvo padarytas tiksliai vykdant ieškovo instrukcijas. Abejonių dėl tokio laiško tikrumo nekilo, nes buvo atkartoti ankstesniuose laiškuose buvę rekvizitai. Gavusi iš ieškovo informaciją, kad pinigų jis negavo, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėjo, kad ieškovas buvo nuolat informuojamas apie ikiteisminio tyrimo eigą, apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad intervencija į kompiuterinį serverį buvo padaryta ne Lietuvoje. Mano, kad vykdė ieškovo nurodymus, pagal ieškovo instrukciją sumokėjo šalių sutartą sumą į ieškovo atsiųstoje pakeistoje sąskaitoje nurodytą kitą sąskaitą kitame banke, todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas, jog už prekes būtų sumokėta dar kartą, tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ 18 780,60 Eur skolą, 1 032,96 Eur palūkanas bei 2 639,99 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Mark van Schaick BV naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad ji piniginės prievolės dalyką – 18 780,60 Eur sumą už laivo dalis ir pakuotę pervedė kreditoriaus Mark van Schaick BV nurodytam subjektui „C Felix“, iš tikrųjų vykdydama ieškovo nurodymą šią sumą pervesti būtent „C Felix“. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių įtikinamų argumentų bei nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovės prievolė ieškovui buvo įvykdyta tinkamai ir (ar) atsakovė sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus. Teismas nurodė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti, jog ieškovė davė atsakovei nurodymą pinigus pervesti iš pradžių subjektui Mark-Van Denny N.E., o nepavykus padaryti mokėjimo – „C Felix“ už ieškovės pateiktas prekes, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę sumokėti ieškovui 18 780,60 Eur. Teismas sprendė, jog atsakovė, atlikdama mokėjimą „C Felix“, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad apmoka sąskaitą faktūrą Nr. 29805, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nepagrįstai šį subjektą laikydama nauju kreditoriumi, įgaliotu gauti pinigines lėšas. Dėl tokio suklydimo yra pačios atsakovės kaltė, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės tikrajam kreditoriui – ieškovui įvykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovo pateiktas prekes priėmė, tačiau už jas nustatytu terminu neatsiskaitė, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 18 780,60 Eur skolos už pateiktas prekes priteisimo.
5. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2016-04-17 iki 2017-02-20, dalį mėnesio apvalinant iki viso mėnesio, susidaro 2 065,91 Eur palūkanų suma, tačiau atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje susidariusią situaciją, jog atsakovė, apgaulės būdu suklaidinta kompiuterinių sukčių, ginčo skolos sumą pervedė kitam subjektui, į tai, kad užtruko tyrimas policijoje, badant susigrąžinti pervestas pinigines lėšas, į tai, kad atsakovė negalėjo derėtis dėl sutartinių palūkanų už vėlavimą atsiskaityti dydžio, nes paminėtos taisyklės taikomos visoms ieškovo sutartims, atsakovė iš esmės negalėjo pasirinkti kito kontrahento, nes tokias laivo dalis gaminančių įmonių pasaulyje yra tik kelios, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais sprendė, kad yra pagrindas mažinti palūkanų dydį pusiau, ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1 032,96 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Atsakovė (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad atsakovė nenurodė jokių įtikinamų argumentų bei nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovės prievolė ieškovei buvo įvykdyta tinkamai ir (ar) atsakovė sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus. Apeliantės nuomone, būtent ieškovas neįrodė, kad jokių nurodymų 2016-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėti kitam gavėjui į kitą banko sąskaitą nedavė, elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net nevaldo ir juo nesinaudoja.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės nurodytų faktų, kad tolesnis surašinėjimas dėl apmokėjimo vyko būtent 2016-03-19 elektroninio laiško, atsakovės gauto 16.48 val. iš ieškovo el. pašto dėžutės info@markvanschaick.nl, pagrindu, kuriame ieškovas nurodė, kad ieškovo sąskaita yra tikrinama dėl vieno iš klientų blogo mokėjimo čekiu į sąskaitą. Ieškovas laiške nurodė, kad tikrinimo metu lėšos negali būti deponuojamos / įskaitomos arba išimamos į / iš sąskaitos. Ieškovė laiške taip pat nurodė, kad, kaip patarė Apskaitos departamentas, bus pasiūlyta alternatyvi sąskaita tolesniems mokėjimams, kol baigsis patikrinimas ir jo sąskaita bus patvirtinta tolesniam naudojimui. Ieškovas laiške pažymėjo, kad šis įvykis turi būti laikomas nenumatytu atveju, susijusiu su sunkumais dėl ieškovo sąskaitos informacijos tikrinimo.
6.3. Teismas nurodo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti Mark-Van Denny N.E. ar bendrovę „C Felix“ kaip subjektus, su kuriais ieškovas turėjo komercinių teisinių santykių ir kuriems ieškovas perleido savo teises į atsakovės skolą. Apeliantė nesupranta, kaip į bylą buvo galima pateikti kokius nors duomenis apie šias įmones, kai teismas atsisakė įtraukti į bylą bendrovę „C Felix“ trečiuoju asmeniu, atmetęs atsakovės prašymą.
6.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteista 1 032,96 Eur palūkanų suma, kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo vadovautis METAALUNIE taisyklėmis. Teismas rėmėsi METAALUNIE taisyklių 17.6 punktu, kuriame numatyta, kad jei užsakovas neatsiskaito per nustatytą laiko tarpą, užsakovui nedelsiant pradedamos skaičiuoti palūkanos už vėlavimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės atstovų nurodytą kitą šių taisyklių punktą – METAALUNIE taisyklių 1.4 punkte yra numatyta, kad šios taisyklės taikomos tik METAALUNIE nariams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra METAALUNIE narė, sprendimas dėl palūkanų priteisimo, priimtas vadovaujantis METAALUNIE taisyklėmis, negali būti teisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantė nurodo, kad ginčas turi būti išnagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos teisės normas, kartu taikant 1980-04-11 Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas.
6.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybės, kad atsakovė ne kartą ragino ieškovą, kad būtina kreiptis į policiją ir atlikti ikiteisminį tyrimą, kreiptis į banką, kuris privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą tokiems atvejams, tačiau jis tai daryti dėl nepaaiškinamų priežasčių atsisakė.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pagrindinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnis, kuriuo remiasi atsakovė, yra CK 6.45 straipsnio 1 dalis. Šis CK straipsnis tiesiogiai perkelia įrodinėjimo pareigą apeliantei. Apeliantė neįrodė, jog nurodymus pervesti pinigus gavo iš ieškovo, todėl ji negali būti atleista nuo prievolės kreditorei (ieškovei) vykdymo. Priešingai, pačios apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai liudija ką kita – nenustatytų asmenų sukčiavimą bei įsilaužimą į apeliantės (atsakovės) el. paštą. Pažymėtina, kad CK 6.45 straipsnis taip pat įpareigoja nustatyti dėl skolininko suklydimo buvus kreditoriaus kaltę. Tokios kaltės nustatyta nebuvo ir negalėjo būti nustatyta, kadangi yra akivaizdus nusikalstamos veikos faktas.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantė nurodo, jog minėtos taisyklės yra taikomos tik METAALUNIE nariams (1.4 p.). Šių taisyklių 1.1 punktas numato: „Šios sąlygos taikomos visiems „Koninklijke Metaalunie“ narių pateiktiems pasiūlymams, minėtų narių sudarytoms sutartims ir šių sutarčių susitarimams, jei minėtas „Koninklijke Metaalunie“ narys yra pasiūlymo siūlytojas ar tiekėjas.“ Taisyklės yra taikomos visoms sutartims ir, be abejonės, kontrahentams, be kurių nebūtų įmanomas sutarties sudarymas. Ieškinyje buvo detaliai atkurta sutarties sudarymo eiga, t. y. ji sudaryta el. paštu apsikeičiant oferta bei akceptu, apeliantei buvo atsiųstos taip pat ir METAALUNIE sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2015-11-11 apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hunsega“ el. paštu kreipėsi į Nyderlandų Karalystėje registruotą bendrovę Mark van Schaick BV – ieškovą dėl laivo dalių tiekimo. Ieškovas 2015-11-16 el. laišku pateikė atsakovei pasiūlymą, kartu buvo išsiųstos METAALUNIE taisyklės. 2015-11-19 atsakovė pateikė užklausą dėl laivo dalims taikomos garantijos. 2015-11-19 ieškovas informavo atsakovę, kad yra suteikiama 6 mėnesių garantija, o pagal METAALUNIE taisykles ieškovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą. Apeliantė 2016-02-23 pateikė ieškovui užsakymą Nr. 0180148, kuriuo užsakė pagaminti laivo dalis – pagrindinius guolius pagal pridėtą pavyzdį. Ieškovas 2016-02-23 išsiuntė apeliantei patvirtinimą Nr. MVS18830 dėl pateikto užsakymo. Ieškovas užsakymą įvykdė ir 2016-03-18 išrašė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. 29805 18 780,60 Eur sumai (18 585,60 Eur už laivo dalis + 195 Eur už pakuotę (medines dėžes) ir tą pačią dieną išsiuntė atsakovei el. paštu. 2016-03-18 sąskaitoje faktūroje Nr. 29805 nurodyta, kad ji turi būti apmokėta per 30 dienų nuo jos išrašymo dienos, t. y. iki 2016-04-17. Ginčo, kad el. paštu iš ieškovės buvo užsakytos detalės, skirtos laivo remontui, detalės buvo gautos, tarp šalių nėra.
11. Apeliantė įrodinėja, kad 2016-03-22 9.29 val. gavo el. laišką, kaip manė iš ieškovo, su prašymu apmokėti 2016-03-22 sąskaitą faktūrą Nr. 29805, kurioje buvo pakeisti: gavėjas (Mark-Van Denny N.E.), banko, banko sąskaitos rekvizitai (Metro Bank (duomenys neskelbtini)). Apeliantei nepavykus padaryti mokėjimo pagal nurodytus pakeistus gavėjo, banko ir banko sąskaitos duomenis, 2016-03-22 14.24 val. apeliantė gavo el. laišką, kuriuo buvo prašoma atlikti mokėjimą kolegai „C Felix“ į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lloyds Bank Plc. Apeliantė nurodo, kad dėl šių elektroninių laiškų ir juose suformuluotų nurodymų autentiškumo jai nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes pakeista 2016-03-22 sąskaita faktūra atitiko 2016-03-18 sąskaitos faktūros blanką, be to, manė, kad tai buvusio šalių susirašinėjimo tęsinys. Apeliantė tvirtina, kad ją suklaidino 2016-03-19 16.48 val. iš el. pašto adreso info@markvanschaick.nl gautas el. laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovo sąskaita yra tikrinama dėl vieno iš kliento blogo mokėjimo į sąskaitą ir kad bus pasiūlyta alternatyvi sąskaita tolesniems mokėjimams. Todėl 2016-03-22 mokėjimo nurodymu Nr. 2261 apeliantė atliko mokėjimą gavėjui „C Felix“ į nurodytą sąskaitą Lloyds Bank Plc Jungtinėje Karalystėje. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2016-03-22 9.29 val. ir 14.24 val. el. laiškai apeliantei siųsti iš elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net. Ieškovas nurodė, kad jokių nurodymų 2016-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėti kitam gavėjui į kitą banko sąskaitą nedavė, elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net nevaldo ir juo nesinaudoja.
12. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ 18 780,60 Eur skolą, 1 032,96 Eur palūkanas bei 2 639,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog ieškovas neįrodė, kad jokių nurodymų 2016-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėti kitam gavėjui į kitą banko sąskaitą nedavė, elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net nevaldo ir juo nesinaudoja, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino atsakovės nurodytų faktų, vadovaudamasis METAALUNIE taisyklėmis nepagrįstai priteisė palūkanas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
14. Sutartis vaidina vieną svarbiausių vaidmenų užtikrinant civilinės apyvartos stabilumą. Sudarydamos sutartis šalys nusistato tarpusavio elgesį, pagal tai prognozuoja ir modeliuoja savo veiksmus į ateitį. Pripažįstant reguliacinę sutarties funkciją įstatymuose įtvirtintos įvairios teisinės priemonės tiek sutarties šalių tarpusavio, tiek ir trečiųjų asmenų interesams subalansuoti. Šios teisinės priemonės grindžiamos sąžiningų sutartinio santykio dalyvių teisių apsaugos principu, nustatant, inter alia, ir tam tikrus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus visiems juose dalyvaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis). Kad prievolė trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės priimti įvykdymo, įvykdyta tinkamai, gali būti pripažinta ir dėl subjektyvių kriterijų. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikomų kriterijų pobūdis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243/2003; 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad būtent ieškovė neįrodė, kad jokių nurodymų 2016-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėti kitam gavėjui į kitą banko sąskaitą nedavė, elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net nevaldo ir juo nesinaudoja, priešingai, remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika pareiga įrodyti aplinkybes, kad dėl tokios skolininkės klaidos yra kalta kreditorė, tenka skolininkei, t. y. apeliantei.
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės nurodytų faktų, kad tolesnis surašinėjimas dėl apmokėjimo vyko būtent 2016-03-19 elektroninio laiško, atsakovės gauto 16.48 val. iš ieškovo el. pašto dėžutės info@markvanschaick.nl, pagrindu, kuriame ieškovas nurodė, kad ieškovo sąskaita yra tikrinama dėl vieno iš klientų blogo mokėjimo čekiu į sąskaitą ir kad tikrinimo metu lėšos negali būti deponuojamos / įskaitomos arba išimamos į / iš sąskaitos. Ieškovas laiške taip pat nurodė, kad, kaip patarė Apskaitos departamentas, bus pasiūlyta alternatyvi sąskaita tolesniems mokėjimams, kol baigsis patikrinimas ir jo sąskaita bus patvirtinta tolesniam naudojimui. Ieškovas laiške pažymėjo, kad šis įvykis turi būti laikomas nenumatytu atveju, susijusiu su sunkumais dėl ieškovo sąskaitos informacijos tikrinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei įvertinęs įrodymus, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kad atsakovės elgesys, kai, gavusi nurodymus ne įprastais el. pašto adresais, kuriais vyko susirašinėjimas su ieškovu, o visai kitu el. paštu, iškart tą pačią dieną (2016-03-22) po du kartus keistų mokėjimo gavėjų ir bankų rekvizitų gavimo (antrą kartą pakeitus mokėjimo gavėją ir banko rekvizitus net negauta nauja sąskaita faktūra) perveda pinigus, ypatingai įvertinus prievolės dydį (kaip ir pati atsakovė nurodė – didelė pinigų suma), nesiekia kitais būdais įsitikinti nurodymų autentiškumu, nors prie 2016-03-22 laiškų temos (antraštės) (angl. subject) nurodyta, kad tai nepageidaujami laiškai (angl. [SPAM-TA]), akivaizdu, kad tai atsakovei, kaip verslininkei, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, atsakovės veiksmai negali būti pripažinti atitinkančiais bonus pater familias standartus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino atskirai ir juos susiejo tarpusavyje. Teismo išvados yra logiškos, motyvuotos, neprieštaringos, paremtos byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Apeliantė, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį ir kurias jau įvertino ir dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.
16. Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, per se nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino atsakovės pateiktų faktinių ir teisinių argumentų. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.
17. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nepateikta jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti Mark-Van Denny N.E. ar bendrovę „C Felix“ kaip subjektus, su kuriais ieškovas turėjo komercinių teisinių santykių ir kuriems ieškovas perleido savo teises į atsakovės skolą. Apeliantė nesupranta, kaip į bylą buvo galima pateikti kokius nors duomenis apie šias įmones, kai teismas atsisakė įtraukti į bylą bendrovę „C Felix“ trečiuoju asmeniu, atmetęs atsakovės prašymą.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kaip apeliacinės instancijos teismas nurodė anksčiau, pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti duomenis iš Lloyds bank, adresas (duomenys neskelbtini), apie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, šios sąskaitos savininką. Teismas prašymo netenkino ir pasiūlė kreiptis į tyrimo organus pagal veiksmų atlikimo vietą, išsiaiškinti, ar tai nėra nusikalstami veiksmai, kai ieškovo prašomi priteisti pinigai, siųsti apeliantės ieškovui, pateko į netinkamą sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė turėdama pareigą įrodyti, kad apeliantės prievolė ieškovui buvo įvykdyta tinkamai ir (ar) atsakovė sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus, tai, kad dėl apeliantės klaidos yra kaltas kreditorius, galėjo pati užklausti banką bei išreikalauti reikiamus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog apeliantė prašė vieną iš subjektų bendrovę „C Felix“ įtraukti trečiuoju asmeniu ir pirmosios instancijos prašymą atmetė, apeliantės neatleidžia nuo įrodinėjimo pareigos, taip pat neužkerta teisės įrodymus rinkti savo iniciatyva bei juos pateikti teismui vertinti.
Dėl palūkanų priteisimo
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteista 1 032,96 Eur palūkanų suma, kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo vadovautis METAALUNIE taisyklėmis. Teismas rėmėsi METAALUNIE taisyklių 17.6. punktu, kuriame numatyta, kad jei užsakovas neatsiskaito per nustatytą laiko tarpą, užsakovui nedelsiant pradedamos skaičiuoti palūkanos už vėlavimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės atstovų nurodytą kitą šių taisyklių punktą – METAALUNIE taisyklių 1.4 punkte yra numatyta, kad šios taisyklės taikomos tik METAALUNIE nariams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra METAALUNIE narė, sprendimas dėl palūkanų priteisimo, priimtas vadovaujantis METAALUNIE taisyklėmis, negali būti teisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantė nurodo, kad ginčas turi būti išnagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos teisės normas, kartu taikant 1980-04-11 Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas.
20. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esantis elektroninio susirašinėjimo turinys įrodo apeliantės išreikštą valią įsigyti laivo detales, o ieškovo – pateikti prašomą prekę už konkrečią kainą sutartais terminais ir nustatyta mokėjimo tvarka. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, byloje neginčijamai įrodytas tarp šalių susiklostęs prievolinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimas.
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, 2015-11-16 el. laišku pateikdamas apeliantei pasiūlymą, tame pačiame laiške kartu su pasiūlymu pateikė METAALUNIE taisykles. Visuose el. laiškuose po ieškovo rekvizitais nurodyta, kad visos ieškovo kainos, visi ieškovo užsakymai ir visi sandoriai su ieškovu yra sudaromi vadovaujantis METAALUNIE sąlygomis. Pristatymo ir apmokėjimo sąlygos bus atsiųstos nemokamai, gavus prašymą. Jas taip pat galima rasti www.markvanschaick.nl.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantei buvo žinoma, jog sudarius pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu, bus taikomos METAALUNIE sąlygos. Taip pat pažymėtina, kad 2015-11-19 atsakovė pateikė užklausą dėl laivo dalims taikomos garantijos, 2015-11-19 ieškovas informavo atsakovę, kad yra suteikiama 6 mėnesių garantija, o pagal METAALUNIE taisykles ieškovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą, apeliantė dėl taisyklių taikymo pretenzijos nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovu, taip pat nurodo, kad METAALUNIE taisyklių 1.1 punktas numato, kad šios sąlygos taikomos visiems „Koninklijke Metaalunie“ narių pateiktiems pasiūlymams, minėtų narių sudarytoms sutartims ir šių sutarčių susitarimams, jei minėtas „Koninklijke Metaalunie“ narys yra pasiūlymo siūlytojas ar tiekėjas. Taigi taisyklės yra taikomos visoms sutartims ir kontrahentams, be kurių nebūtų įmanomas sutarties sudarymas, t. y. ir apeliantei.
23. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl civilinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi atsakovė, neduoda pagrindo išvadai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant bei aiškinant procesines ir materialines teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai.
26. Ieškovo Mark van Schaick BV atstovas advokatas O. D. pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš apeliantės ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, jog ieškovas advokatui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 1300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ji priteistina iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ ieškovo Mark van Schaick BV naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ ieškovui Mark van Schaick BV 1300,00 Eur išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.