Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mark van Schaick BV ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hunsega“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad dirba UAB „Hunsega“ vadybininko pareigose, vykdė el. susirašinėjimą su ieškovu dėl užsakymo. Paaiškino, kad su ieškovu bendradarbiavo pirmą kartą, susirašinėjo tik el. paštu, jokių telefoninių pokalbių nebuvo. 2016-03-18 gavo sąskaitą apmokėjimui, mokėjimas buvo atidėtas 30 dienų, t. y. už detales turėjo sumokėti iki 2016-04-17. Anksčiau šio termino mokėti nesiruošė. Po detalių gavimo mažiau nei po savaitės gavo ieškovo el. laišką, kad jo sąskaita tikrinama, kad atsiųs kitą banko sąskaitą, į kurią reikės sumokėti. Atsiuntė kitą sąskaitą, dėl jos autentiškumo įtarimų nekilo, nes ji buvo surašyta ant to paties blanko kaip ir pirmoji, tik su pakeistais banko rekvizitais, be to, iš visko laikė, kad tai susirašinėjimo tęsinys. Neatkreipė dėmesio į el. pašto pabaigos skirtumą (ne nl, o net), nes kartais per dieną gauna apie 100 el. laiškų. Taip pat nurodytas kitas gavėjas „C Felix“ įtarimų nesukėlė, kadangi praktikoje dažnai pasitaiko, jog prekes tiekia vienam subjektui, o mokėjimą atlieka kitam. Gautą naują sąskaitą iš karto apmokėjo. Tačiau po savaitės paskambino M. ir paklausė, kaip detalės, kada už jas apmokės. Kai jam buvo pasakyta, kad už detales sumokėta, jis pasakė, kad pinigų negavo, kad jokios pakeistos sąskaitos nesiuntė. Tą pačią dieną nuvyko į savo banką „(duomenys neskelbtini)“, AB, kad atšauktų mokėjimą, tačiau buvo nurodyta kreiptis į policiją, ką ir padarė, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nusikalstama veika padaryta Nyderlanduose. Prašė, kad ieškovas padėtų, kreiptųsi į Nyderlandų policiją, tačiau jis nieko nedarė, sakė: „jus apgavo, jūs ir kreipkitės; mokėkit pinigus“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2015-11-11 atsakovė UAB „Hunsega“ el. paštu kreipėsi į Nyderlandų Karalystėje registruotą bendrovę Mark van Schaick BV – ieškovą dėl laivo dalių tiekimo. Ieškovas 2015-11-16 el. laišku pateikė atsakovei pasiūlymą. Atsakovė 2016-02-23 pateikė ieškovui užsakymą Nr. 0180148, kuriuo užsakė pagaminti laivo dalis – pagrindinius guolius pagal pridėtą pavyzdį. Ieškovas 2016-02-23 išsiuntė atsakovei patvirtinimą Nr. MVS18830 dėl pateikto užsakymo. Ieškovas užsakymą įvykdė ir 2016-03-18 išrašė apmokėjimui sąskaitą – faktūrą Nr. 29805 18 780,60 Eur sumai (18 585,60 Eur už laivo dalis + 195 Eur už įpakavimą (medines dėžes)) ir tą pačią dieną išsiuntė atsakovei el. paštu. 2016-03-18 sąskaitoje – faktūroje Nr. 29805 nurodyta, kad ji turi būti apmokėta per 30 dienų nuo jos išrašymo dienos, t. y. iki 2016-04-17.

Dėl skolos priteisimo

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju byloje esantis elektroninio susirašinėjimo turinys įrodo atsakovės išreikštą valią įsigyti laivo detales, o ieškovo - pateikti prašomą prekę už konkrečią kainą sutartais terminais ir nustatyta mokėjimo tvarka. Taigi, byloje neginčijamai įrodytas tarp šalių susiklostęs prievolinių pirkimo – pardavimo teisinių santykių buvimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – CMR važtaraštis, sąskaita – faktūra – patvirtina, kad ieškovas užsakymą pilnai įvykdė, ginčo dėl prekių kokybės, pristatymo termino nėra. Byloje ginčas kilo dėl daiktų kainos sumokėjimo.

Pagal pirkimo - pardavimo sutartį viena iš pagrindinių pardavėjo pareigų yra įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o viena iš pagrindinių pirkėjo pareigų – priešpriešinis įsipareigojimas – sumokėti už parduodamą daiktą jo kainą (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovas savo pareigą įvykdė ir perdavė atsakovei prekes (laivo dalis). Atsakovė tvirtina, kad, gavusi ieškovo pateiktas prekes, savo pareigą už jas atsiskaityti taip pat įvykdė – sumokėjo ginčo sumą subjektui („C Felix“), kurį sąžiningai laikė kreditoriaus paskirtu asmeniu mokėjimui gauti.

Pažymėtina, kad prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnis). CK 6.44 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.45 straipsnio 1 dalį kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Taigi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Būtent CK 6.45 straipsniu remiasi atsakovė, prašydama atleisti nuo prievolės ieškovui įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis matyti, kad atsakovė ieškovui užsakymą pateikė ir tolesnį bendravimą su ieškovu vykdė siųsdama elektroninius laiškus į ieškovui priklausančius el. pašto adresus info@markvanschaick.nl bei mark@markvanschaick.nl. Atsakovė nurodo, kad 2016-03-22 9.29 val. gavo el. laišką, kaip manė iš ieškovo, su prašymu apmokėti 2016-03-22 sąskaitą – faktūrą Nr. 29805, kurioje buvo pakeisti: gavėjas (Mark-Van Denny N.E.), banko, banko sąskaitos rekvizitai (Metro Bank (duomenys neskelbtini)). Atsakovei nepavykus padaryti mokėjimo pagal nurodytus pakeistus gavėjo, banko ir banko sąskaitos duomenis, 2016-03-22 14.24 val. atsakovė gavo el. laišką, kuriuo buvo prašoma atlikti mokėjimą „kolegai „C Felix“, į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lloyds Bank Plc. Atsakovė nurodo, kad dėl šių elektroninių laiškų ir juose suformuluotų nurodymų autentiškumo jai nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes pakeista 2016-03-22 sąskaita – faktūra atitiko 2016-03-18 sąskaitos – faktūros blanką, be to, manė, kad tai buvusio šalių susirašinėjimo tęsinys, todėl 2016-03-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atliko mokėjimą gavėjui „C Felix“ į nurodytą sąskaitą Lloyds Bank Plc Jungtinėje Karalystėje. Byloje esančiais duomenimis taip pat matyti, kad 2016-03-22 9.29 val. ir 14.24 val. el. laiškai atsakovei siųsti iš elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net. Ieškovas nurodo, kad jokių nurodymų 2016-03-18 išrašytą sąskaitą – faktūrą apmokėti kitam gavėjui į kitą banko sąskaitą nedavė, elektroninio pašto adreso mark@markvanschaick.net nevaldo ir juo nesinaudoja.

Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šioje konkrečioje byloje atsakovė turi įrodyti, kad ji piniginės prievolės dalyką – 18 780,60 Eur sumą už laivo dalis ir įpakavimą pervedė kreditoriaus Mark van Schaick BV nurodytam subjektui „C Felix“, iš tikrųjų vykdydama ieškovo nurodymą šią sumą pervesti būtent „C Felix“. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių įtikinamų argumentų bei nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovės prievolė ieškovui buvo įvykdyta tinkamai ir / ar atsakovė sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus (CPK 178 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti, jog ieškovas davė atsakovei nurodymą pinigus pervesti iš pradžių subjektui Mark-Van Denny N.E., o nepavykus padaryti mokėjimo - „C Felix“ už ieškovo pateiktas prekes, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę sumokėti ieškovui 18 780,60 Eur. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog atsakovė, atlikdama mokėjimą „C Felix“, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad apmoka sąskaitą – faktūrą Nr. 29805, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nepagrįstai šį subjektą laikydama nauju kreditoriumi, įgaliotu gauti pinigines lėšas. Dėl tokio suklydimo yra pačios atsakovės kaltė, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo prievolės tikrajam kreditoriui – ieškovui įvykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovo pateiktas prekes priėmė, tačiau už jas nustatytu terminu neatsiskaitė, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 18 780,60 Eur skolos už pateiktas prekes priteisimo (CK 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

Šiuo atveju METAALUNIE taisyklių 17.6. punkte numatyta, kad jei užsakovas neatsiskaito per nustatytą laiko tarpą, užsakovui nedelsiant pradedamos skaičiuoti palūkanos už vėlavimą. Minėtos palūkanos privalo būti sumokėtos rangovui. Metinė palūkanų norma – 12 proc., nebent teisės aktų nustatyta palūkanų norma didesnė. Tokiu atveju taikoma teisės aktų nustatyta palūkanų norma. Skaičiuojant palūkanas, dalis mėnesio – laikoma visu mėnesiu. Pažymėtina, kad paminėtoje nuostatoje nėra expressis verbis nurodyta, kad šios palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi, už laikotarpį nuo 2016-04-17 iki 2017-02-20, dalį mėnesio apvalinant iki viso mėnesio, susidaro 2 065,91 Eur ((18 780,60 Eur x 12 proc. = 2 253,67 Eur) (2 253,67 Eur / 12 mėn. = 187,81 Eur / mėn.) (187,81 Eur x 11 mėn. = 2 065,91 Eur)) palūkanų suma. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje susidariusią situaciją, jog atsakovė apgaulės būdu suklaidinta kompiuterinių sukčių, ginčo skolos sumą pervedė kitam subjektui, į tai, kad užtruko tyrimas policijoje, badant susigrąžinti pervestas pinigines lėšas, į tai, kad atsakovė negalėjo derėtis dėl sutartinių palūkanų už vėlavimą atsiskaityti dydžio, nes paminėtos taisyklės taikomos visoms ieškovo sutartims, atsakovė iš esmės negalėjo pasirinkti kito kontrahento, nes tokias laivo dalis gaminančių įmonė pasaulyje yra tik kelios, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais sprendžia, kad yra pagrindas mažinti palūkanų dydį pusiau, ir ieškovui iš atsakovės priteisti 1 032,96 Eur palūkanų (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.228 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis).

Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio priteisti skolą, prašymui jas skaičiuoti. Kadangi ieškovas įstatyme nustatytų procesinių palūkanų priteisti neprašo, o teismas ieškinio ribų peržengti negali (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl jos nepriteistinos.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

Ieškovas nurodo, kad patyrė 2 393,38 Eur išieškojimo išlaidų Olandijoje už teisininko darbą bei kreipimąsi dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia METAALUNIE taisyklių 17.8. punktu. Tačiau šis ieškovo nurodytas taisyklių punktas numato neteisminių išlaidų (angl. extrajudicial costs) apskaičiavimą ir atlyginimą, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi pagal pateiktus duomenis išlaidos buvo patirtos už teisminio procesinio dokumento – Prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą pagal 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, parengimą, žyminio mokesčio už teismo įsakymą (141 Eur) sumokėjimą, vertimą.

Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad naudojantis teisininkų kontoros D. U. C.B.V. paslaugomis buvo bandoma išieškoti skolą ikiteisminiu būdu (pvz., šios teisinių paslaugų bendrovės būtų buvę rengti priminimai, raginimai, ir pan.), nėra pagrindo 2 393,38 Eur sumos pripažinti skolos išieškojimo išlaidomis ir spręsti dėl šios sumos pagrįstumo nurodytu pagrindu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 2 393,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato L. B. iš teisininkų kontoros D. U. C.B.V., Nyderlanduose, paslaugoms apmokėti, iš kurių 141 Eur už žyminio mokesčio už Pareiškimą išduoti Europos mokėjimo įsakymą sumokėjimą, 37 Eur vertimo išlaidos (178 Eur – 141 Eur), 1 800 Eur už teisines paslaugas, bei PVM. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.16. punkte nustatytą dydį (rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 793,30 Eur)), įvertindamas ir tai, kad nurodyto dydžio išlaidos už teisines paslaugas neatitinka atlikto veiksmo sudėtingumo – Prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą dinaminė forma pateikta internetiniame puslapyje, o susipažinimas su sutartimis ir susirašinėjimu įeina į procesinio dokumento parengimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės už D. U. C.B.V. kontoros ieškovui suteiktas paslaugas 141 Eur žyminio mokesčio, 317,32 Eur už Prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą parengimą, 96,25 Eur PVM. Duomenų, kad D. U. C.B.V. būtų atlikusi kokius nors vertimus (minėta, kad Prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą dinaminė forma lietuvių kalba pateikta internetiniame puslapyje, pati prašymo forma užpildyta pusiau anglų, pusiau lietuvių kalba, akivaizdu, naudojantis ne įstatymo nustatyta tvarka vertėjo paslaugomis) nėra, todėl vertimo išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro: 335,42 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1 600 Eur advokato paslaugos apmokėti, 150 Eur už dokumentų vertimą. Kadangi nurodytos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos įrodymais, yra pagrindas jas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis). Taigi iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 2 639,99 Eur (141 Eur žyminis mokestis + 317,32 Eur +96,25 Eur PVM + 335,42 Eur žyminis mokestis + 1 600 Eur advokato paslaugos apmokėti + 150 Eur už dokumentų vertimą) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hunsega“ 18 780,60 Eur skolą, 1 032,96 Eur palūkanas bei 2 639,99 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Mark van Schaick BV naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.