- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-112-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01854-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jakų statybos“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jakų statybos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jakų statybos“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1599,58 EUR įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Jakų statybos“ nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų dėl skolos apskaičiavimo nurodo, kad iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu yra prašoma priteisti skolą iš atsakovo, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas prie ieškinio pateikė tik 2019 m. rugsėjo 30 d. skaičiavimą dėl atsakovo skolos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokiu pagrindu yra nustatyta mėnesinė įmoka 3 EUR, už ką ir kas nustatė tokią įmoką, kas privalo mokėti ir kokia tvarka turi būti mokama ši įmoka. Prie ieškinio nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kokiu pagrindu yra apskaičiuota 31,86 EUR mėnesinė įmoka už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų dėl ieškinio pagrindo nurodo, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, ar atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos, raginimai sumokėti skolą. Iš pateikto 2011 metų Nekilnojamojo turto registro išrašo neaišku, ar šiuo metu atsakovas valdo žemė sklypą, be to, iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas nuo 2005 m., o bendrija įsteigta 2007 m., tačiau mokestį iš atsakovo prašoma priteisti tik nuo 2015 m. sausio 31 d., todėl nėra aišku, kodėl mokestis skaičiuojamas tik nuo 2015 m. sausio 31 d., ieškinyje turėtų būti nurodyta, ar atsakovas mokėjo ir tik vėliau nebemoka ar iš viso nemokėjo.
2.3. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad ieškinį pasirašė ieškovės pirmininkas, tačiau ieškinį ir jo priedus teismui pateikė per elektroninių ryšių priemones „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E.. Teismui nėra pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta su „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, ar darbo sutartis su A. E., nėra jokių duomenų, jog šiai įstaigai bei asmeniui yra pavesta už ieškovę pateikti teismui bei gauti iš teismo procesinius dokumentus. Taigi teismui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E. pateikė teismui ieškinį. Prie ieškinio yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas sumokėjo 400 EUR už ieškinio rengimą „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ bei pateikė advokato padėjėjo M. I. išrašytą 2019 m. liepos 5 d. sąskaitą dėl 200 EUR už ieškinio parengimą, tačiau nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad advokato padėjėjui už ieškinio parengimą yra sumokėtas 200 EUR ir pateikta advokato padėjėjo M. I. ir ieškovo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė gyvenamųjų namų statybos bendrija „Jakų statybos“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė dėl ieškinio trūkumų dėl atstovavimo aplinkybių nurodo, kad LITEKO priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 27 punktas numato, kad Paslaugų vartotojai, kurie neturi teisės įstatymų nustatyta tvarka atstovauti paslaugų gavėjams juridiniams asmenims teisme, turi teisę paslaugų gavėjo juridinio asmens vardu pateikti procesinius dokumentus į LITEKO VEP posistemį, tik jei šių procesinių dokumentų rinkmena yra pasirašyta paslaugų gavėjo ar tokią teisę turinčio jo atstovo saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Vadinasi, ieškinys pateiktas tinkamai, tai yra nepažeidžiant teisinio reguliavimo bei tvarkos, nurodytos procesiniams dokumentams pateikti. Tai reiškia, jog trūkumų nebuvo ir jų šalinti nebuvo pagrindo. Esant tokiai situacijai, dalytina išvada, jog skundžiama nutartimi konstatuotos aplinkybės, kurios neturi jokio teisinio pagrindo, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis neteisėta.
3.2. Apeliantė dėl ieškinio trūkumų dėl ieškinio pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra ne trūkumų šalinimo instituto dispozicija, o bylos nagrinėjimo dalykas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatęs trūkumus, kurie iš esmės yra įrodinėjimo dalykas procese, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja asmens, manančio, jog jo teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę į teisingą bei nešališką teismą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas reikalavimas pateikti duomenis, jog atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą, yra įstatymuose neįtvirtintas, todėl nustatytas trūkumas neturi jokio teisinio pagrindo.
3.3. Apeliantė dėl ieškinio trūkumų dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, yra spręstini ne ieškinio priėmimo, o teismo galutiniame (baigiamajame) akte, tai yra teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą.
Dėl termino atnaujinimo
6. Apeliantei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantei nutartis įteikta 2019 m. spalio 25 d., todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2019 m. lapkričio 1 d. Apeliantė atskirąjį skundą pateikė 2019 m. lapkričio 4 d., tai yra praleidusi terminą atskirajam skundui pateikti. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
8. Nutarties 6 punkte nustatyta, kad apeliantė teikdama atskirąjį skundą trimis dienomis praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekstą nustatė, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas nedaug, nagrinėtas klausimas dėl trūkumų šalinimo nutarties dėl ieškinio priėmimo, todėl mano, kad nagrinėjamoje situacijoje apeliantė neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007). Remdamasis aptartais argumentais teismas mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą atskirojo skundo nagrinėjimui siekiant užtikrinti apeliantės teisę į apeliacinį procesą, pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų revizuojant pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo du aspektus – pirmiausia teismas nesivadovavo LITEKO priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, antra – nustatė trūkumus, kurie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu.
10. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (6 punktas) daroma išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą nepažeidė proceso teisės normų spręsdamas klausimą dėl apeliantės atstovavimo aplinkybių.
11. Pirmiausia apeliantė nurodo, kad teismas nesivadovavo LITEKO teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, todėl netinkamai išsprendė klausimą dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų aplinkybių. Teigia, kad ieškinys buvo pateiktas tinkamai, tai yra tinkamo asmens. Su šiuo argumentu teismas nesutinka.
12. CPK 175¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis). Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
13. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyta, jog procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 7 punkte numatyta, jog fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 6 punktą, juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi. Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškinį pasirašė gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jakų statyba“ pirmininkas Č. N., tačiau remiantis Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškinį ir jo priedus teismui pateikė per elektroninių ryšių priemones „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E.. Nors ieškovės ieškinys pasirašytas jos atstovo rašytiniu parašu, tačiau pateiktas per kito asmens VEP posistemį, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju ieškovė veikia savo vardu, nes anksčiau minėto Aprašo 7 punkto pagrindu ieškovė, norėdama veikti savo vardu, turėtų prie VEP posistemio prisijungti asmeniškai, tai yra susikurti savo asmeninę VEP paskyrą.
17. Šiuo atveju matyti, jog VEP paskyra priklauso individualiai įmonei „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, dokumentą pateikęs asmuo yra A. E.. Taigi, vadovaujantis anksčiau minėtų taisyklių nuostatomis, individuali įmonė „Uostamiesčio paslaugos“ yra paslaugų gavėja, o A. E. – paslaugų gavėjos administratorius. Šiuo atveju nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasi apeliantė savo ieškinį teikia per minėtos įmonės VEP paskyrą. Šiuo atveju tinkamai pateiktu būtų galima laikyti ieškovės ieškinį tik tuo atveju, jeigu būtų pateikti atstovavimą pagrindžiantys įrodymai, jog minėtas asmuo yra įpareigotas pateikti bei gauti procesinius dokumentus.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 8–14 punktuose, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys teismui pateiktas pažeidžiant įstatymų nuostatas (CPK 175¹ straipsnis, teismų įstatymo 37¹ straipsnis), todėl pagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti siekiant nustatyti ieškovės atstovą pateikiant atstovavimą pagrindžiančius duomenis, taip pat pateikti duomenis, pagrindžiančius advokato padėjėjo M. I. faktinių teisinių paslaugų suteikimą, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės ir individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, A. E. ar advokato padėjėjo M. I. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį.
19. Antra, apeliantė dėl ieškinio trūkumų dėl ieškinio pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra ne trūkumų šalinimo instituto dispozicija, o bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas reikalavimas pateikti duomenis, jog atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą, yra įstatymuose neįtvirtintas, todėl nustatytas trūkumas neturi jokio teisinio pagrindo. Su apeliantės argumentais sutinkama.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu prašoma priteisti skolą, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes, neaišku, kaip skola yra apskaičiuota.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
22. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateikto ieškinio matyti, kad apeliantės pateikto ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluotas, apeliantė prašo už atsakovui priklausančiam žemės sklypui suteiktas administravimo paslaugas priteisti 1599,58 EUR skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi nustatė ieškovei ieškinio trūkumus dėl įrodymų nepakankamumo, tai yra, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų dėl aplinkybių, kokiu pagrindu ir kaip skaičiuojamas įsiskolinimas, nepateikė aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo, kurio pagrindu teismas galėtų įsitikinti, kad atsakovui priklauso žemės sklypas.
23. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus trūkumus (nutarties 22 punktas), kasacinio teismo praktiką (nutarties 21 punktas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima konstatuoti, jog apeliantės ieškinio pagrindas ar dalykas yra nepakankamai aiškus, ir vadovaujantis apeliantės argumentais galima daryti išvadą, kad būtent kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio ar kitų klausimų gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumus reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta apeliantę įpareigoti pateikti įrodymus dėl skolos pagrindimo, naikintina.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–23 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutarties dalis, kuria apeliantė įpareigota pateikti įrodymus dėl skolos pagrindimo, naikintina, kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
25. Kadangi, apskundus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, joje apeliantei nustatytas trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas pratęsia terminą trūkumams pašalinti – apeliantei nustatytinas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pateikti įrodymus dėl skolos apskaičiavimo aplinkybių panaikinti, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Apeliantei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Jakų statybos“ nustatyti 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.