- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1220/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Čili Holdings“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo R. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4186-661/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Čili Holdings“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių ir išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Veiza“ (teisių perėmėjas UAB ,,Čili Holdings“) 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A. 180 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo lėšas bei turtines teises 180 000 Lt sumos, uždraudžiant tokiu turtu ar lėšomis disponuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė didele ieškinio suma (b. l. 1-12).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 14-15).
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB ,,Čili Holdings“ prašymu dėl procesinių teisių parėmimo pakeitė ieškovą UAB ,,Veiza“ jo teisių perėmėju UAB ,,Čili Holdings“ (b. l. 71-72).
Šalies argumentai
Atsakovas R. A. 2010 m. gruodžio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad atsakovo sutuoktinės laidavimo raštu, kuris pateikiamas kartu su prašymu, užtikrintas įvykdymas prievolių pagal pareikštą šioje byloje ieškinio reikalavimą (b. l. 81-83, 84).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo (b. l. 88-89). Teismas nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė suma, o atsakovas, pateikdamas sutuoktinės laidavimą, nepateikė duomenų apie jos mokumą ir gebėjimą atsakyti savo turtu, tuo atveju, jei atsakovo atžvilgiu bus priimtas nepalankus sprendimas (CPK 12 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo R. A. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 91-94). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
CPK 146 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai už atsakovą yra laiduojama, negali būti aiškinama plečiamai. Įstatymo leidėjas expressis verbis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei atsakovas pateikia laidavimą, ir įstatymo leidėjas neįpareigoja pateikti papildomų dokumentų ar įrodymų. Tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui pakanka pateikti vien tik laidavimo raštą, nepateikiant kitų papildomų dokumentų, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1505/2010). Taip pat nėra pagrindo abejoti laidavimo raštu, nes laidavimo raštas atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas tokiai prievolių užtikrinimo rūšiai (sudarytas rašytine forma, yra su visais šalių duomenimis, laiduotojo pasirašytas) ir įrodo, kad laiduotoja yra moki bei įsipareigoja atsakyti už atsakovą. Atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nepažeistų ieškovo interesų, nes ieškovui turi būti svarbu tik tai, kad nebūtų grėsmės, jog būsimas teismo sprendimas gali būtų neįgyvendintas. Šiuo atveju laidavimo raštas tokią grėsmę akivaizdžiai pašalina ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu tampa nebetikslingas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu ieškovas naudojasi nesąžiningai ir siekia nepatogumų bei neigiamų padarinių atsakovui, jo nepagrįsto apsunkinimo, o ne apsisaugoti nuo būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį (b. l. 98-99). Nurodo, kad teismas nutartyje teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas net 180 000 Lt, negali būti panaikintos, nes atsakovo pateiktas sutuoktinės laidavimo raštas, neįrodžius sutuoktinės turtinės padėties, negali būti laikomas tinkamu būsimo palankaus teismo sprendimo užtikrinimu. Ieškovo teigimu, atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, kuriame nenurodė jokių skundo motyvų, o tik samprotavimus, piktnaudžiauja procesine padėtimi, nes neužtenka patikinimo iš laiduotojo, kad laiduotojas neva turi turto, kadangi laidavimo raštas laiduotojos, kurios turto sudėtis, apsunkinimai, asmeniniai įsipareigojimai ir pajamos nėra žinomi, nėra adekvati, proporcinga ir lygiavertė priemonė, lyginant su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos; be to, laidavimas yra neterminuotas, tai yra laiduotojos laidavimas gali būti panaikintas po trijų metų nuo jo išdavimo, jeigu nebus priimtas sprendimas šioje byloje. Neįrodyta byloje ir tai, kad turto areštas neproporcingai pažeidžia atsakovo interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro apygardos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Proceso įstatymo normos suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.). Vienas iš galimų galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita priemone būdų - kito asmens laidavimas už atsakovą (ieškovą) (CPK 146 str. 2 d.). CPK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai (tarp jų ir laidavimas) turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įvykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas). Teismas, panaikindamas (pakeisdamas) laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog už asmenį, kuriam pritaikytos tos priemonės, yra laiduojama, turi įvertinti pateiktos laidavimo sutarties (rašto) turinį, laiduotojo įsipareigojimų apimtį bei jo turtą (CPK 146 str. 3 d.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita adekvačiai užtikrins galimo ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar, taikant šį būdą, nebus pažeistos ieškovo (atsakovo) teisės ir teisėti interesai. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Materialiosios teisės normos nustato, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, o laiduotojo atsakomybė skolininko kreditoriui yra solidari (CK 6.76 str. 2 d., 6.81 str. 1 d.). Ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas (CK 6.77 str. 6 d.). Nagrinėjant byloje kilusį ginčą būtina atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą analogiškų klausimų sprendimo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008, 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2008, 2010 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-523/2010).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas laidavimo raštas, kuriuo atsakovo sutuoktinė G. V.-A. laidavo už atsakovo prievolių įvykdymą, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog atsakovas, pateikdamas sutuoktinės laidavimo raštą, neįrodė sutuoktinės mokumo, jos gebėjimo atsakyti savo turtu, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Todėl toks laidavimo raštas negali būti laikomas tinkamu būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
Pateikto laidavimo rašto duomenimis, laiduotoja G. V.-A. neįkeičia jai nuosavybės teise priklausančio turto atsakovo naudai, kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, o tik teigia, kad šiuo metu turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal galimą ieškovui palankų teismo sprendimą; laidavimo raštas negarantuoja, jog laiduotojas neperleis turimo turto (jo dalies) kitiems asmenims ar kitaip nesuvaržys teisių į šį turtą, taip pat realiomis priemonėmis negarantuoja, kad, priėmus galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, turės pakankamai turto įvykdyti ieškovo reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik viešuose registruose užfiksuotas apribojimų nustatymas atsakovo laiduotojui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ar kitam registruotinam turtui gali užtikrinti, kad galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Tokia išvada darytina dėl to, kad įrašų viešuose registruose padarymas (įregistravimas laidavimo sutarties bei apribojimo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į registruotiną turtą, kurio vertė ne mažesnė už pareikšto reikalavimo sumą) garantuotų, kad šis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims (CK 4.253 str., 4.254 str. 1 p., 4.255 str. 7 p.). Tai atitinka ir aukščiau nurodytą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismo sprendimo užtikrinimas laidavimu negali būti laikomas adekvačiu jau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Atsakovo laiduotoja G. V.-A. laidavimo rašte nenumatė jokių apribojimų disponuoti nuosavybės teise priklausančiu registruotinu turtu ar juo įsipareigoti atsakovo naudai. Paminėto laidavimo rašto duomenimis, jame nenurodoma, kad laiduotoja apriboja (suvaržo) savo teises neperleisti turimo turto (jo dalies) kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti disponavimo šiuo turtu galimybių. Vertinant nurodyto laidavimo rašto turinį, darytina išvada, kad šiuo laidavimu papildomai atsiranda dar vienas pagal pareikštą ieškovo ieškinį už atsakovo galimas prievoles ketinantis atsakyti subjektas, tačiau tokiu laidavimu realiai negarantuojamas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino proceso teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai netenkino atsakovo R. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Be to, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovo interesus. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių atskirojo skundo teiginius, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria neadekvačias, neproporcingai neigiamas pasekmes (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant aukščiau paminėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali pakartotinai motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas ir įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Be to, atsakovas gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 147 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį.