- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-17
- Bylos Nr.
- 2-523/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- UAB „Rovė“
- Ieškovas
- UAB „Acumen“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rovė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo UAB „Rovė“ prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, pakeitimo kita laikinąja apsaugos priemone civilinėje byloje Nr. 2-1128-123/2008, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Acumen“ ieškinį atsakovui UAB „Rovė“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Rovė“ 2005 m. vasario 28 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti UAB „Rovė“ ir UAB „Serneta“ 2004 m. vasario 27 d. sudarytą pastatų, esančių (duomenys neskelbiami) pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia UAB „Serneta“ ir UAB „Acumen“ 2005 m. sausio 17 d. sudarytą šių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Acumen“ grąžinti pastatus UAB „Serneta“, o šią įmonę įpareigoti grąžinti pastatus UAB „Rovė“, kuri sugrąžintų UAB „Serneta“ pagal sutartį gautus 1 200 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
2006 m. lapkričio 30 d. UAB „Acumen“ (ieškovas) pateikė teismui ieškinį dėl 869 400 Lt nuostolių atlyginimo iš UAB „Rovė“ (atsakovas). Nurodė, kad pagal 2005 m. sausio 17 d. sudarytą pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijo šiuos pastatus iš UAB „Serneta“, kuri juos buvo nusipirkusi iš atsakovo UAB „Rovė“. Šiuos pastatus UAB „Serneta“ pagal preliminariąją nuomos sutartį buvo įsipareigojusi išnuomoti UAB „Norfos mažmena“. Pagal 2005 m. sausio 20 d. tarp UAB „Acumen“, UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą trišalę sutartį ieškovas perėmė iš UAB „Serneta“ visas teises ir pareigas, kurias ši įmonė buvo įgijusi pagal preliminariąją ginčo patalpų sutartį, sudarytą su UAB „Norfos mažmena“. Ieškovo nuomone, dėl atsakovo nepagrįsto ieškinio pareiškimo įmonė neturėjo galimybės vykdyti preliminariosios sutarties ir negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pradėjęs ginčų dėl šių pastatų teismine tvarka. Negautas nuomos mokestis yra nuostoliai, kurie turi būti priteisti iš atsakovo. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Rovė“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ne didesnei kaip 869 400 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas netenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
2008 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovo turtui taikytą turto areštą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Marganda“ laidavimą už atsakovą. Prašymą grindė tuo, kad 2008 m. balandžio 15 d. atsakovas sudarė laidavimo sutartį su UAB „Marganda“. Pagal šią sutartį UAB „Marganda“ įsipareigojo solidariai su UAB „Rovė“ atsakyti už atsakovo prievoles, kurios gali atsirasti vykdant ieškovui UAB „Acumen“ galimai palankų teismo sprendimą šioje byloje. Sutartyje UAB „Marganda“ nurodė, kad turi registruotino turto, kurio vertė viršija šešis milijonus litų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita netenkino. Teismo nuomone, iš ieškovo prašymo turinio matyti, kad jis iš esmės prašo panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laidavimą. Pažymėjo, kad laidavimas turi būti adekvatus teismo taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms. Priešingu atveju nėra užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas. Teismo nuomone, reikšminga aplinkybė, jog laiduotoja nėra žemės, ant kurios pastatyti jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, savininkė, o šia žeme naudojasi nuomos teise. Be to, UAB „Marganda“ laidavimo sutartyje neįsipareigojo neperleisti kitiems asmenims jai nuosavybės teise priklausančio turto, todėl negalima teigti, kad vykdant ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, laiduotoja turės pakankamai turto, iš kurio bus galima įvykdyti išieškojimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rovė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą panaikinti ir kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti UAB „Marganda“ laidavimą. Skundą grindžia šiais motyvais:
1) Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad UAB „Marganda“ ne tik nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, bet ir nuomos teisė į žemę. Nuomos teisė yra turtinė teisė, kuri taip pat turi piniginę vertę.
2) Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog laidavimo sutartyje nurodyto turto vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą, taip pat nepagrįstai iškėlė abejones dėl laiduotojo sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto pakeitimo kita laikinąja apsaugos priemone – kito asmens laidavimu už atsakovą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita užtikrins ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tik atlikus bylos faktinių aplinkybių analizę galima nustatyti, ar kito asmens laidavimas už atsakovą yra adekvatus prievolės įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą užtikrinimo būdas, ar taikant šį būdą, nebus pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai.
Proceso įstatymo normos suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims prašyti teismo pakeisti vieną laikinąja apsaugos priemone kita (CPK 146 str. 1 d.). Vienas iš galimų galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita priemone būdų - kito asmens laidavimas už atsakovą (CPK 146 str. 2 d.). Tuo atveju, kai kitas asmuo laiduoja už atsakovą, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, gali galiojančią laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 146 str. 3 d.).
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Materialiosios teisės normos nustato, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, o laiduotojo atsakomybė skolininko kreditoriui yra solidari (CK 6.76 str. 2 d., 6.81 str. 1 d.). Ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas (CK 6.77 str. 6 d.).
Tarp atsakovo ir laiduotojo UAB „Marganda“ sudarytoje laidavimo sutartyje nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja solidariai su atsakovu atsakyti už visas atsakovo prievoles, kurios gali atsirasti įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1128-123/2008, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Acumen“ ieškinį atsakovui UAB „Rovė“ dėl nuostolių priteisimo (Laidavimo sutarties 1, 2 p., b.l. 20). Šioje sutartyje UAB „Marganda“ patvirtina, kad turi pakankamai turto įvykdyti aukščiau nurodytus atsakovo įsipareigojimus ieškovui, o turto, kuriuo laiduojama, rinkos vertė kelis kartus didesnė už ieškinio sumą (Laidavimo sutarties 3, 4 p., b.l. 20). Teisėjų kolegija pastebi, kad laidavimo sutartimi laiduotojas UAB „Marganda“ neįkeičia jam nuosavybės teise priklausančio turto ieškovui, kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, o tik patvirtina, kad šiuo metu turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Laiduotojo ir atsakovo pasirašyta laidavimo sutartis negarantuoja, jog laiduotojas neperleis šio turto kitiems asmenims ar kitaip nesuvaržys teisių į šį turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik apribojimų nustatymas viešuose registruose atsakovo laiduotojui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ar kitam registruotinam turtui, kurio vertė didesnė už ieškinio sumą, gali užtikrinti, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Tokia išvada darytina dėl to, kad atitinkamų įrašų viešuose registruose padarymas, pavyzdžiui, laidavimo sutarties bei apribojimo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į registruotiną turtą, kurio vertė ne mažesnė už ieškovo atsakovui pareikšto ieškinio sumą, įregistravimas garantuoja, kad šis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims (CK 4.253 str., 4.254 str. 1 p., 4.255 str. 7 p.). Tokių apribojimų disponuoti nuosavybės teise priklausančiu registruotinu turtu ar įsipareigoti ieškovo naudai atsakovo laiduotojas UAB „Marganda“ laidavimo sutartyje nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį laiduotojo turto (plačiąja prasme) vertės sudaro Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos teisė, nepateikta duomenų apie UAB „Marganda“ galimybę perleisti šią teisę kitiems asmenims, nežinomos šios sutarties nutraukimo sąlygos, o laiduotojui priklausančio ant šios žemės pastatyto nekilnojamojo turto vertė nedidelė (b.l. 21-26). Be to, UAB „Marganda“ nurodyto turto preliminarus įvertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų.
Kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, ar atsakovo laiduotojui nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, į kurį nuomos teisė suteikta UAB „Marganda“, nėra įkeisti, areštuoti, ar nėra kitaip apribotos teisės disponuoti šiuo turtu.
Taip pat pastebėtina, kad laidavimo sutartį pasirašė tas pats fizinis asmuo, kuris yra atsakovo ir laiduotojo vadovas. Šis faktas leidžia suabejoti, ar abiejų įmonių vadovo veiksmuose nėra interesų konflikto, ar jo veiksmai atitinka vienasmenio valdymo organo nariui keliamus lojalumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus, ar nepažeidžia nei vieno juridinio asmens interesų (CK 2. 87 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, todėl naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.