- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-21-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- D. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja kreipėsi į antstolę V. D. su skundu, prašydama: priimti patvarkymą dėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo „Dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse“ Nr. S-23-4-34478, panaikinimo; priimti patvarkymą dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimo (patvarkymo) „apie paskelbtas varžytynes“ Nr. S-23-4-43081, panaikinimo.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422 priėmė patvarkymą „Dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse“ Nr. S-23-4-34478, kuriuo atliko tokį patvarkymą – keturių kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) dabartinę rinkos vertę – 73 000 Eur. 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422 pranešimu informavo apie pirmąsias varžytynes dėl skolininkei priklausančio turto, nurodydama tokią informaciją: „varžytynės 250086; <...>; Turtas įkainotas: 73000 Eur; Pradinė turto pardavimo kaina: 584 Varžytynių pabaigos data: 2023-10-23, Laikas: 13:01:59. <...>“.
3. Pareiškėjos teigimu, antstolė paskelbė varžytynes ir jas vykdo visiškai neatsižvelgdama, į tai, kad neegzistuoja joks pagrindas, todėl varžytynės yra neteisėtos. Patvarkymuose antstolė nurodo, kad išieškotojas yra Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, piniginis išieškojimas: 3,50 Eur delspinigiai (skola), 56,25 Eur išlaidos susijusios su vieši paskelbimu, 9 902,04 Eur negrąžintas kreditas, 299,37 Eur palūkanos (skola), 38,55 Eur žyminis mokestis (skola) ir 4 970,46 Eur palūkanos. Pareiškėja teigia, kad antstolės nurodytas piniginis išieškojimas yra neegzistuojantis. Ji yra atsiskaičius su išieškotoju, kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius neturi jokių pretenzijų, prievolė kreditoriui visiškai padengta, o išieškotojas – kreditorius apie tai informavo antstolę dar 2020 m. balandžio 8 d., todėl antstolės vykdomas išieškojimas yra netikslingas, perteklinis ir neteisėtas. Kreditorius (išieškotojas) neatsiėmė vykdomojo rašto, kadangi buvo likusios neatlygintos antstolės vykdymo išlaidos. Nurodo, kad šiai dienai antstolės vykdymo išlaidos yra padengtos, ką patvirtina 2023 m. rugpjūčio 29 d. 1 153,20 Eur bankinis pavedimas antstolei V. D. už vykdymo išlaidas. Pažymi, jog su antstolė taip pat atsiskaitė, dėl ko nėra jokio pagrindo skelbti jai (skolininkei) priklausančio turto pardavimą iš varžytynių. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėja nurodo, kad antstolės V. D. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422, priimant 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą „Dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse“ Nr. S-23-4-34478 ir 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimą apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-4-43081 yra neteisėti, be pagrindo varžantys jos teises ir teisėtus interesus, todėl patvarkymai yra naikintini kaip neteisėti, t. y. priimti nesant tam jokio pagrindo, nedelsiant stabdant neteisėtai paskelbtas varžytynes.
4. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkyme „Dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse“ nurodyta jai nuosavybės teise priklausančio turto kaina neatitinka optimalios rinkos turto vertės, kadangi ją nustatant nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymo tvarkos. Priimant patvarkymą dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymo antstolė V. D. vadovavosi 2023 m. liepos 20 d. turto vertintojo turto vertinimo ekspertizės aktu Nr. E22-2023/07/20. Nei iki ekspertizės paskyrimo, nei po jos, skundžiamą patvarkymą priėmusi antstolė su ja (skolininke D. L.) nesitarė ir nebendradarbiavo kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 681 straipsnio 1 dalis ir ją aiškinanti teismų praktika, jos nuomonės dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto įkainojimo neklausė, jokios informacijos apie numatomą nustatyti turto vertę iki priimant patvarkymą skolininkei nesuteikė. Iki šios dienos nėra ir nebuvo pateiktas antstolės patvarkyme nurodytas ekspertizės aktas. Skolininkė nurodo, kad visiškai neaišku kaip ir kokiu būdu buvo atlikta ekspertizė, kadangi ji būdama namuose jokio turto vertintojo ar juolab eksperto nesulaukė, todėl visiškai nėra aišku, kaip ir kokiais būdais, kokia metodika remiantis buvo nustatyta skolininkei priklausančio turto vertė. Iš varžytynėse pateiktos informacijos ir prie jos pridėtų fotonuotraukų, akivaizdu, kad kažkokiu būdu, nedalyvaujant skolininkei antstolė pateko į skolininkės butą ir jį nufotografavo. Fotografijose yra ne visas butas, t. y. nėra įtrauktas dar vienas kambarys, kas, manytina, turi esminę reikšmę dėl tokios žemos patvarkyme nustatytos turto kainos. Pareiškėjos vertinimu, jai priklausančio turto vertė yra ne mažesnė kaip 95 000 Eur, atsižvelgiant tiek į rinkos kainas, tiek ir į pačio buto dydį, plotą, jo gerą būklę. Nežiūrint to, į tai atsižvelgta nebuvo. Tokiu būdu ji neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl jai nuosavybės teise priklausančio antstolės vienašališkai įkainoto būsto vertės. Skolininkės įsitikinimu, antstolės patvarkyme nurodytas buto įkainojimas yra neatitinkantis realios tokių butų rinkos vertės. Butas yra itin geroje vietoje, prižiūrimas, remontuotas, pats pastatas renovuotas, išpuoselėtas, geros būklės, su atskira autonomine dujine šildymo sistema, todėl akivaizdu, kad įvertinta 73 000 Eur dydžio kaina už šį turtą, yra aiškiai per maža. Būtina paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę.
5. Antstolė V. D. 2023 m. spalio 13 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6.1. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad prie antstolės V. D. išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai (antstolis A. S., antstolė L. P., antstolė V. V., antstolis J. P., antstolė B. T., antstolė R. V., antstolis Z. Z.). Bendra visų antstolių vykdomų išieškojimų suma iš pareiškėjos (skolininkės) D. L. sudaro 33 201,95 Eur.
6.2. Taip pat nustatė, kad skolininkė skolą, kurios išieškojimą vykdo antstolė V. D., yra įvykdžiusi. Be kita ko, pareiškėja yra atlyginusi vykdymo išlaidas antstolei (2023 m. rugpjūčio 29 d. skolininkė į antstolės sąskaitą pervedė 1 153,20 Eur). Teismas šiuo atveju sprendė, kad remiantis teisiniu reglamentavimu ir išaiškinimu, nepaisant to, kad nors pareiškėja yra atsiskaičiusi su kreditoriumi antstolės V. D. vykdomojoje byloje, taip pat padengusi vykdymo išlaidas, tačiau prie antstolės V. D. išieškojimo taip pat yra prisijungę ir kiti antstoliai, o bendra visa skolų išieškotina suma sudaro apytiksliai 33 201,95 Eur, todėl antstolė toliau pagrįstai vykdo skolos išieškojimus. Pažymi, kad kitų skolų, kurias vykdo kiti antstoliai ir yra prisijungę prie V. D. vykdomo išieškojimo, pareiškėja nėra padengusi, todėl jų išieškojimo vykdymo procesas privalo būti tęsiamas. Vadinasi, antstolė V. D. pagrįstai toliau tęsia vykdymo veiksmus ir išieško skolas.
6.3. Pažymi, kad pagal SVI 27 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.
6.4. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad dar 2012 m. rugpjūčio 3 d. turto arešto – įkainojimo aktu Nr. S-120010494 antstolė V. D. areštavo skolininkei priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat butas 2020 m. balandžio 8 d. areštuotas turto arešto aktu Nr. S-20-4-9470. Kadangi antstolė vykdo pirmesnės eilės išieškotojo reikalavimus, teismas darė išvadą, kad ji teisėtai ir pagrįstai atlieka turto realizavimo veiksmus.
6.5. Pažyėjo, kad turto vertintojas, norėdamas nustatyti turto vertę, apžiūri vertinamą turtą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei kitais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais įvertina turtą bei nustato jo vertę. Pareiškėja nepateikė jokių svarių ir pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog vertintojas netinkamai nustatė turto vertę. Vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog butas yra geroje vietoje, tvarkingas ir jis vertas apie 95 000 Eur, neįrodo fakto, jog turtas yra netinkamai įvertintas ar antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių tinkamam išieškomo turto įvertinimui.
6.6. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, jog antstolė su skolininke nesitarė ir nebendradarbiavo, neklausė nuomonės dėl turto įkainojimo ir kt. 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolė patvarkymu dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse Nr. S-23-4-34478, kuriuo nustatė buto vertę – 73 000 Eur, informavo, kad per nustatytus terminus nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytynės. Pareiškėjai buvo išaiškinta ir suteikta teisė teikti prieštaravimus, tačiau nustatytais terminais jokių prieštaravimų nebuvo pateikta, todėl pareiškėjos teiginiai, jog antstolė nesitarė su skolininke dėl turto vertės, nepagrįsti.
6.7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad prie antstolės išieškojimo yra taip pat prisijungę ir kiti antstoliai, kurių išieškotinos sumos pareiškėjos atžvilgiu dar nėra įvykdytos, ir antstolė V. D. toliau turi tęsti vykdymo veiksmus, konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse Nr. S-23-4-34478. Konstatavus faktą, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas Nr. S-23-4-34478 yra priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės normų, darė išvadą, jog antstolė, remdamasi CPK 694 ir 706 straipsniais ir nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, taip pat teisėtai priėmė skundžiamą 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimą apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-4-43081, kuriuo paskelbė pirmąsias skolininkei priklausančio turto varžytynes.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja D. L. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoruoja esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kad skolininkė skolą, kurios išieškojimą vykdo antstolė V. D., yra įvykdžiusi. Be kita ko, pareiškėja yra atlyginusi vykdymo išlaidas antstolei (2023 m. rugpjūčio 29 d. skolininkė į antstolės sąskaitą pervedė 1153,20 Eur).
7.2. Nurodo, kad teismas antstolės veiksmų teisėtumą grindžia, vadovaudamasis CPK 759 straipsnio ir SVI 27 punkto teisiniu reglamentavimu, tačiau visiškai nepagrįstai ignoruoja ir nesivadovauja CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį vykdomoji byla visais atvejais užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pažymi, kad tai imperatyvi teisės norma ir nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nei juolab išieškojimą visiškai įvykdžiusi antstolė negali nepaisyti ir ignoruoti šios teisės normos, juolab remiantis poįstatyminiu teisės aktu.
7.3. Nurodo, kad antstolė turi imperatyvią CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01422, o ne toliau vykdyti bylą, be kita ko, skelbiant ir vykdant skolininkei priklausančio turto pardavimą iš varžytinių. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ir nesivadovavo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ko pasėkoje priimtas savo esme neteisingas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.
7.4. Pareiškėja nekvestionuoja CPK 759 straipsnio veikimo, tačiau mano, jog pastaroji teisės norma kartu su Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punktu, yra taikoma tais atvejais, kai antstolis, prie kurio prisijungia kiti antstoliai, nėra įvykdęs jam perduoto vykdyti vykdomojo dokumento, ką patvirtina sisteminė ir lingvistinė teismo nurodytų teisės normų išraiška, kuri manytina negali būti aiškinama plečiamai.
7.5. Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, jog antstolė V. D. visiškai įvykdė kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyrius jai pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, dėl kurio buvo užvesta ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/12/01422, t. y. skola buvo visiškai išieškota, be kita ko, ir atlygintos vykdymo išlaidos antstolei. Vadinasi nuo šio momento, antstolė turi pareigą, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01422, kadangi išnyko pagrindas, dėl kurio vykdomoji byla apskritai buvo pradėta.
7.6. Tuo tarpu tai, kad skolininkė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimus, pagal savarankiškus vykdomuosius dokumentus išieško ir kiti antstoliai, neturi būti laikoma pagrindu toliau tęsti vykdomąją bylą, kuri visiškai įvykdyta. Priešingas aiškinimas iš esmės nepagrįstai paneigtų CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą, vykdomojo dokumento esmę, nepagrįstai išplečiant vykdomosios bylos ribas, tokiu būdu iškreipiant patį vykdymo procesą kaip tokį.
7.7. Pažymi, kad pareiškėja nors ir neturi galimybės iš karto padengti visų įsiskolinimų, tačiau ji stengiasi ir deda aktyvias pastangas kreditorių reikalavimų patenkinimui. Apeliantė deda aktyvias pastangas, siekdama atsiskaityti su kreditoriais ir antstolės V. D. nesuprantamas siekis realizuoti vienintelį pareiškėjos būstą nėra nei pagrįstas, nei objektyviai būtinas.
7.8. Nurodo, kad antstolei nepagrįstai nesivadovaujant CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pažeidžiamos ir nepagrįstai varžomos pareiškėjos D. L. teisės. Pareiškėjos nepagrįstas teisių varžymas pasireiškia, ne tik be jokio teisinio ir faktinio pagrindo antstolės vykdomomis varžytinėmis, bet ir iš naujo antstolės V. D. pareiškėjai priskaičiuojamomis vykdymo išlaidomomis, vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422.
7.9. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl nustatytos turto vertės, esą skunde nurodyta informacija, jog tikroji tokio būsto vertė siekia 95 000,00 Eur yra deklaratyvi. Pareiškėja nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Vien iš viešai prieinamų skelbimų matyti, kad rinkoje panašių būstų, esančių K. mieste vertė svyruoja nuo 83 000,00 Eur iki 135 000,00 Eur. Būtent dėl šių aplinkybių teikdama skundą pareiškėja ir nurodė, kad antstolės patvarkymas dėl turto vertės nustatymo yra nepagrįstas ir neatitinkantis realios turto vertės. Butas yra itin geroje vietoje, prižiūrimas, remontuotas, pats pastatas renovuotas, geros būklės, todėl akivaizdu, kad įvertinta 73 000,00 Eur dydžio kaina už šį turtą, yra aiškiai per maža.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės priskaičiuotų išlaidų D. L. išrašo kopiją, antstolio A. S. el. laiškų apie užbaigtą vykdomąją bylą, kopiją, mokėjimo pavedimų antstoliams laikotarpiu 2023 m. rugpjūčio 28 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d., kopijas, mokėjimo pavedimų antstoliams laikotarpiu 2023 m. spalio, lapkričio mėn., kopijos, viešai prieinamų skelbimų dėl tokio pobūdžio kaip pareiškėjos būsto rinkos vertės, kopijas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad rašytiniai įrodymai teikiami naujai ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiama. Šiuo atveju, įvertinus apeliacijos dalyką, jie neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01422, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4382-144 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. L. išieškotojo Luminor Banks AS naudai.
16. Prie antstolės vykdomo išieškojimo yra taip pat prisijungę kiti antstoliai: antstolis A. S.: vykdomosios bylos Nr. 0010/12/02489 – 1 692,38 Eur skola ir 632,16 Eur palūkanos, Nr. 0010/13/02190 – 4 268,18 Eur skola ir 2 098,25 Eur palūkanos; antstolė L. P.: vykdomosios bylos Nr. 0109/13/00338 – 3 264,14 Eur skola ir 1 271,15 Eur palūkanos, Nr. 0109/15/00930 – 190,31 Eur skola ir 36,09 Eur palūkanos, Nr. 0109/18/01076 – 1 016,54 Eur skola ir 150,90 Eur palūkanos; antstolė V. V.: vykdomosios bylos Nr. 0162/17/00069 – 183,31 Eur skola, Nr. 0162/20/00246 – 155,85 Eur skola, Nr. 0162/20/00591 – 70,07 Eur skola ir 4,28 Eur palūkanos; antstolis J. P. vykdomoji byla Nr. 0172/17/00824 – 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, 1 301,58 Eur skola ir 204,32 Eur palūkanos; antstolė B. T. vykdomoji bylą Nr. 0005/12/00252 – 3 400 Eur skola, 101,95 Eur žyminis mokestis ir 4 711,61 Eur palūkanos; antstolė R. V. vykdomoji bylą Nr. 0074/15/27902 – 78 Eur bylinėjimosi išlaidos, 497,73 Eur delspinigiai, 1 532,14 palūkanos, 1 420,81 Eur skola ir 3 451,55 Eur palūkanos; antstolis Z. Z. vykdomosios bylos: Nr. 0014/21/00731 – 8 Eur bylinėjimosi išlaidos, 215,97 Eur skola ir 24,77 Eur palūkanos, Nr. 0014/21/00760 – 816,06 Eur skola, 8,23 Eur žyminis mokestis ir 96,59 Eur palūkanos.
17. 2020 m. balandžio 8 d. Luminor Bansk AS informavo antstolę V. D., kad skolininkė D. L. visiškai su banku atsiskaitė, taip pat apmokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas 137,57 Eur.
18. 2020 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-20-4-9470 antstolė areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).
19. 2022 m. gegužės 6 d. antstolė patvarkymu dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo Nr. S-22-4-17901 skyrė areštuoto turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ekspertizę.
20. 2023 m. birželio 29 d. antstolė teismui pateikė prašymą dėl leidimo patekti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi leido antstolei V. D. kartu su turto vertintoju įeiti į skolininkei D. L. priklausantį pagal 2020 m. balandžio 8 d. turto arešto aktą Nr. S-20-4-9470 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422 areštuotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti buto būklę turto vertinimo ekspertizės atlikimui. 2023 m. liepos 20 d. pateiktas ekspertizės aktas Nr. E22-2023/07/20, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 73 000 Eur.
21. 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse Nr. S-23-4-34478, kuriuo nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 73 000 Eur. Informavo, kad proceso šalims per nustatytus terminus nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytynės.
22. 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolė skundžiamu pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-4-43081 paskelbė pirmąsias buto, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 250086, varžytynių pabaigos data 2023 m. spalio 23 d., laikas 13:01:59.
23. Pareiškėja kreipėsi į antstolę V. D. su skundu, prašydama: priimti patvarkymą dėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo „Dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse“ Nr. S-23-4-34478, panaikinimo; priimti patvarkymą dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimo (patvarkymo) „apie paskelbtas varžytynes“ Nr. S-23-4-43081, panaikinimo.
24. Antstolė V. D. 2023 m. spalio 13 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
25. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad prie antstolės išieškojimo yra taip pat prisijungę ir kiti antstoliai, kurių išieškotinos sumos pareiškėjos atžvilgiu dar nėra įvykdytos, ir antstolė V. D. toliau turi tęsti vykdymo veiksmus, konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse Nr. S-23-4-34478. Konstatavus faktą, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas Nr. S-23-4-34478 yra priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės normų, darė išvadą, jog antstolė, remdamasi CPK 694 ir 706 straipsniais ir nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, taip pat teisėtai priėmė skundžiamą 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimą apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-4-43081, kuriuo paskelbė pirmąsias skolininkei priklausančio turto varžytynes.
26. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais. Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).
27. Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad turtą areštavus keliems antstoliams, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Antstolis norėdamas prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko, turi antstolių informacinėje sistemoje parengti patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje reglamentuojama tik prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, tvarka ir nenustatoma sprendimų vykdymo tvarka prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko lėšų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokios situacijos nereglamentavimas Sprendimų vykdymo instrukcijos negali siaurinti CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2013). Taigi, antstoliui teisė prisijungti prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų iš skolininko lėšų kyla tiesiogiai iš įstatymo (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartys civilinėje byloje Nr. 2S-503-886/2022, 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-585-1043/2023).
28. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto.
29. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoruoja esminę aplinkybę, kad skolininkė skolą, kurios išieškojimą vykdo antstolė V. D., yra įvykdžiusi, todėl teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ir nesivadovavo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį vykdomoji byla visais atvejais užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu pagrindo neturi. Byloje nustatyta, kad prie antstolės V. D. išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai (antstolis A. S., antstolė L. P., antstolė V. V., antstolis J. P., antstolė B. T., antstolė R. V., antstolis Z. Z.). Bendra visų antstolių vykdomų išieškojimų suma iš pareiškėjos (skolininkės) D. L. sudaro 33 201,95 Eur. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su išieškotoju Luminor Bank AS, todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad kitų skolų, kurias vykdo kiti antstoliai prisijungdami prie V. D. vykdomo išieškojimo, pareiškėja nėra padengusi, todėl jų išieškojimo vykdymo procesas privalo būti tęsiamas. Vadinasi, antstolė V. D. pagrįstai toliau tęsia vykdymo veiksmus ir išieško skolas.
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė vykdydama pirmesnės eilės išieškotojo reikalavimus teisėtai ir pagrįstai atlieka turto realizavimo veiksmus, kadangi 2012 m. rugpjūčio 3 d. turto arešto – įkainojimo aktu Nr. S-120010494 antstolė V. D. areštavo skolininkei priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat butas 2020 m. balandžio 8 d. areštuotas turto arešto aktu Nr. S-20-4-9470.
31. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nustatytos turto vertės ir pažymi, kad iš viešai prieinamų skelbimų matyti, kad rinkoje panašių būstų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste vertė svyruoja nuo 83 000,00 Eur iki 135 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
32. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
33. Pagal teismų praktiką įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas, nes jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538/2013; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-260-236/2019).
34. Taigi, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo pirmiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
35. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymu dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo Nr. S-22-4-17901 remdamasis CPK 682 straipsnio 1 dalimi paskyrė areštuoto turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ekspertizę. 2023 m. birželio 29 d. antstolė teismui pateikė prašymą dėl leidimo patekti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas esančias adresu – (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti buto būklę turto vertinimo ekspertizės atlikimui. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi leido antstolei V. D. kartu su turto vertintoju įeiti į skolininkei D. L. priklausantį pagal 2020 m. balandžio 8 d. turto arešto aktą Nr. S-20-4-9470 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422 areštuotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti buto būklę turto vertinimo ekspertizės atlikimui. Iš byloje esančio 2023 m. liepos 20 d. ekspertizės akto Nr. E22-2023/07/20, nustatyta, kad butas esantis adresu – (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo dieną (2023 m. liepos 20 d.) įvertintas 73 000 Eur.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog butas yra geroje vietoje, tvarkingas ir jis vertas apie 95 000 Eur, neįrodo fakto, jog turtas yra netinkamai įvertintas ar antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių tinkamam išieškomo turto įvertinimui. Siekdama pagrįsti argumentus dėl didesnės turto vertės apeliantė akcentuoja, kad iš viešai prieinamų skelbimų rinkoje panašių būstų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste vertė svyruoja nuo 83 000,00 Eur iki 135 000,00 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepateikė nei specialistų išvadų, nei kitų įrodymų, kada bute buvo atliktas remontas, koks langų, grindų, durų nusidėvėjimas ir kokią tai daro įtaką konkretaus buto vertei. Taip pat pažymėtina ir tai, kad vien tik didesnės pradinės kainos nustatymas savaime nepritraukia potencialiai realių turto pirkėjų ir nepagrindžia, jog tik nustačius didesnę kainą jau pirmosiose varžytynėse, ginčo turtas būtų už ją parduotas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prieštaravimai dėl turto vertės netinkamo nustatymo iš esmės atspindi tik pareiškėjos subjektyvią nuomonę ir nepaneigia nustatytos turto vertės, nes nėra paremti realiais skaičiavimais, ekspertize, specialisto išvada ar kitais objektyviais duomenimis, kurie būtų leidę antstoliui vykdymo procese daryti pagrįstą išvadą (arba bent jau tikėtiną prielaidą) apie turto vertinimo netinkamumą ir (ar) jo metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
37. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma yra antstolio pareiga, tačiau šiuo atveju minima pareiga buvo įvykdyta tinkama. Be to, vykdymo procese skolininkas taip pat turi būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).
38. Apeliantė taip pat pažymi, kad pareiškėjos nepagrįstas teisių varžymas pasireiškia, ne tik be jokio teisinio ir faktinio pagrindo antstolės vykdomomis varžytinėmis, bet ir iš naujo antstolės V. D. pareiškėjai priskaičiuojamomis vykdymo išlaidomis, vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01422. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
39. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai.
40. Pažymėtina, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose nenurodo argumentų, kodėl antstolė netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas bei kokiu pagrindu vykdymo išlaidos apskritai neturėtų būti skaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, todėl įvertinus aplinkybes, jog antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo išlaidas, darytina išvada, kad antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantė skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantei, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolės veiksmų nagrinėjimą, laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01422 grąžinti antstolei V. D..
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.