- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1843-392/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. B. (K. B.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 447,95 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų), 651,57 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. BK-024439 specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 % už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.“ ir bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. B. 1 447,95 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 447,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo K. B. 6,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) sudarė Sutartį, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą kilnojamąjį daiktą – telefoną Apple iPhone 11, 64 GB, Black-C6KDD3Q2N73D (toliau – ir telefonas), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytus asmenis, įskaitant atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį.
4. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, atsakovas savo prievolės neginčija, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1 447,95 Eur skolą (nesumokėtų nuomos įmokų).
5. Teismas sprendė, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šios Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui – telefonui Apple iPhone 11 – įsigyti. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, kadangi pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, o dėl jo finansavimo sąlygų, todėl jai taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) normos. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jai taikoma didesnė apsauga, įskaitant teismo teisę ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva 93/13/EEB).
6. Sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių Sutartyje nustatyta du kartus – bendrojoje ir Specialiųjų sąlygų dalyse. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad ši sąlyga įtvirtinta ir Sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje, savaime nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta. Teismas įvertinęs šių sąlygų turinį ir išdėstymą Sutartyje, sprendė, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė. Be to, byloje nėra jokių duomenų (ieškovė jų neteikė, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai), kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti / dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas sprendžia, jog sutartį kvalifikavus kaip vartojimo kredito, o ne išperkamosios nuomos sutartį, vertinant delspinigių dydį taikytina VKĮ 11 straipsnio 8 dalis. Teismas nustatė, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną dešimt kartų viršija maksimalų leistiną netesybų dydį pagal VKĮ, todėl sąlyga dėl netesybų ne tik prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimams, bet ir pripažintina nesąžininga kaip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir atitinkanti CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpciją.
8. Teismas šalių Sutarties sąlygas, kuriomis nustatyti 0,5 procentų dydžio už kiekvieną dieną delspinigiai, pripažino nesąžiningomis, sprendė, jog jos yra niekinės, negalioja ir šalių nesaisto nuo Sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Šalių Sutartis be nesąžiningomis pripažintų sąlygų gali egzistuoti, todėl kitoms Sutarties sąlygoms tai nedaro įtakos. Remdamasis išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis dėl Sutarties sąlygų, nustatančių delspinigius, nesąžiningumo, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti 651,57 Eur delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 447,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 199,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 651,57 Eur delspinigių; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 289 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-024439 bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
10.2. Apelianto nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų bei sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,25 proc. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Nėra jokių duomenų, jog atsakovas ne savo valia sudarė sutartį dėl kilnojamojo daikto nuomos, nustatė nuomos mokesčio ir netesybų dydžius, nenustatyta, kad daikto nuomininko valia neteisėtais, priešingais teisei nuomotojo veiksmais buvo iškreipta. Atsakovui buvo suteiktos palankios sąlygos tinkamai vykdant sutartį, įgyti išsinuomotą daiktą. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
10.3. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grąžinti gautą daiktą pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiškus ieškinį teisme su ieškove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo.
10.4. Apeliantė nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartis būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarčių sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų apeliantės nurodytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
10.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pakeista, nurodant, kad priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) sudarė Sutartį, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą kilnojamąjį daiktą – telefoną Apple iPhone 11, 64 GB, Black-C6KDD3Q2N73D, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 25 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 62,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytus asmenis, įskaitant atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 447,95 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų), 651,57 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių ir prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 651,57 Eur delspinigių. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes Sutartyje buvo numatyta teisė, o ne pareiga įsigyti sutarties objektą, neįvertino kitų ginčo aplinkybių. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas prašomų delspinigių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
15. Susipažinęs su skundžiamo sprendimo už akių turiniu nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, vadovavosi CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu reglamentavimu, nurodančiu, kad sutarties sąlyga yra preziumuojama kaip nesąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
16. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties, sudarytos tarp juridinio (ieškovės) ir fizinio asmens (atsakovo), nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šios Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą Sutarties objektui (telefonui) įsigyti, o ne jį susigrąžinti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Taigi, Sutartimi nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną dešimt kartų viršija maksimalų leistiną netesybų dydį pagal VKĮ. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartimi sutarta 0,5 proc. delspinigių norma vertinama kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.
17. Pažymėtina, kad VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosioms sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, ką iš esmės nurodo apeliantė, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties turinio matyti, kad nors joje numatyta tik teisė, o ne pareiga atsakovui tinkamai mokant sutartyje numatytas įmokas įsigyti daiktą už 1 Eur mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties atveju vyraujantis atsakovo siekis yra įgyti daiktą, o ne tik jį valdyti ir naudoti.
18. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jai taikoma didesnė apsauga, įskaitant teismo teisę ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas ir, kaip nagrinėjamu atveju, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (šiuo atveju – ieškovei) (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sąlygos pripažinimui nesąžininga neturi įtakos tai, ar kreditorius realiai siekia ja pasinaudoti visa apimtimi, ar, kaip šiuo atveju, ieškiniu prašo priteisti mažesnes nei sutartyje nustatytos netesybos. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas dėl delspinigių, jų išdėstymą, padarė teisingą išvadą, jog ji suformuluota neindividualizuotai nei turinio, nei formos (pvz.: naudojamo šrifto) prasme, išdėstyta niekuo neišsiskiriančioje vietoje, be to, analogiškos sąlygos buvimas ir bendrųjų sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, tik dar kartą pakartota Specialiųjų sąlygų dalyje, taigi, nėra jokių prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, byloje jų taip pat nėra, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti / dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.
21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, nustatančią 0,5 proc. delspinigių normą, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir netenkino ieškinio reikalavimų priteisti 651,57 Eur delspinigių.
22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įpareigojančias teismą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliantė taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Svarbu pažymėti, jog teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistos 199,29 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti minėtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
25. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.