Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 3 (trimis) mėnesiais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta ir trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia nesumokėta 169 MGL (6365,82 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 169 MGL, t. y. 6365,82 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 82 ct) dydžio bauda.

T. P. atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtosios bei trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. P.:

- bausmės vykdymo atidėjimo metu registruotis darbo biržoje arba dirbti;

- bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti, jiems jų atsisakius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017m. spalio 13 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namu, be priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: priėjęs prie stovinčio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., atidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, kuriomis kliudė ir apgadino šalia stovėjusio automobilio ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., dešinės pusės galinį sparną, po to, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, sugriebė E. G. už striukės ir bandė jį ištraukti iš automobilio, tačiau to padaryti nepavykus ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes pastarasis buvo užsisegęs saugos diržą, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė pastarajam į dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam E. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atidarė galines automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio dureles, kuriomis kliudė ir apgadino šalia stovėjusio automobilio ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., dešinės pusės galinį sparną, po to, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, sugriebė N. J. už drabužių, uždaręs dureles vėl priėjo prie automobilyje sėdinčio E. G., rankomis sugriebęs pastarajam už apatinės rūbų dalies, bandė jį ištraukti iš automobilio, tačiau to padaryti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes pastarasis buvo užsisegęs saugos diržą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka T. P. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas įvertinęs, jog T. P. pripažino kaltę visiškai, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nors ir atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau išsamiai išanalizavo įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti T. P. teiginiai ir savaip pateikiamos įvykio aplinkybės, jo kilimo priežastys yra nauji, tokių aplinkybių T. P. nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kur visiškai sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Todėl apeliaciniame skunde iškeltą versiją, jog T. P. pribėgęs bandė ištraukti vairuotoją iš automobilio, tik norėdamas įsitikinti vairuotojo sveikatos būkle, smurto ir keiksmažodžių nenaudojo, o nukentėjusiojo striukę suplėšė, nes jis nelipo iš automobilio, per skubėjimą apgadino automobilio durelėmis kito asmens transporto priemonę, laikytina jo gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Apelianto naujai iškeltą versiją paneigia ir jo atliktus veiksmus bei jų atitiktį BK 284 straipsnio sudėties požymių visumai ir kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų E. G. ir L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat šių nukentėjusiųjų ir kitų dalyvavusių įvykyje asmenų pareiškimai, apklausų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, t. y įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno R. L. tarnybinis pranešimas. O taip pat paties T. P. parodymų nenuoseklumas, kadangi T. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta, konfliktas su nukentėjusiais įvyko, nes jų vairuojamas automobilis sukėlė avarinę situaciją, dėl to jis su jaunuoliais norėjo pasiaiškinti situaciją. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su visais kaltinimo teiginiais sutinka, viskas taip ir buvo, konfliktas įvyko dėl to, kad jam „užkišo“, buvo išprovokuotas, gailisi. Be to, T. P. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, jog jo ginamojo elgesys buvo nukreiptas į tai, kad paauklėti netinkamai besielgiantį vairuotoją. Todėl teiginiai, kuriais grindžiama versija, jog T. P. siekė įsitikinti automobilio vairuotojo sveikatos būkle yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

9. Byloje užfiksuotų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad T. P. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

10. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

11. Analizuojamoje byloje aptariamas įvykis įvyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), to neneigia ir apeliantas. Nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad „BMW“ vairuotojas (T. P.) pribėgo prie automobilio atidarinėdamas dureles stipriai jas plėšė, įlenkdamas šalikelėje stovėjusio automobilį VW „Passat“ dureles, tada sugriebė jį už striukės ir bandė ištraukti iš automobilio, tačiau nepavyko dėl užsegto saugos diržo. T. P. kumščiu jam sudavė į dešinės pusės skruostą, po to įlindo į automobilį ir atidaręs galines vairuotojo pusės dureles bandė iš automobilio ištraukti N. J. Atidarinėdamas dureles vėl stuktelėjo į VW „Passat“. Nepavykus iš automobilio ištraukti N. J. „BMW“ vairuotojas uždarė galines dureles ir vėl bandė jį ištempti iš automobilio. Visą laiką jis plūdosi necenzūriniais žodžiais ir buvo agresyviai nusiteikęs. Tiek jis, tiek draugai buvo išsigandę. Grįžęs namo, pamatė, kad suplėšyta striukė ir kelnės, suprato, jog tai galėjo nutikti jį traukiant iš automobilio. Jam padaryti sužalojimai buvo nežymūs, tik paraudimas. Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo automobilį VW „Passat“ laiko (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose, būdama namuose pastebėjo įvykį. Automobilio „BMW“ vairuotojas priėjęs prie „Peugeot“ automobilio, bandė prievarta ištempti vairuotoją ir keleivius. „BMW“ vairuotojo elgesys buvo nepriimtinas, ją papiktino. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl T. P. veiksmų priėjus prie automobilio „Peugeot“ patvirtina ir N. J., V. N., G. L., J. G. apklausos protokolai. Liudytojas V. N. ir J. G. patvirtino, kad „BMW“ vairuotojas atsidaręs automobilio vairuotojo dureles su jomis trenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį, bandė ištraukti E. G. iš automobilio, sugriebė jį už rūbų, vairuotojas šaukė necenzūrinius žodžius, bandė ištraukti iš automobilio ir N. J. Šio vairuotojo elgesys liudytojus labai papiktino. Liudytojas N. J. taip pat nurodė aplinkybes susijusias su „BMW“ vairuotojo veiksmais, kad jis bandė ištempti E. G., vėliau jį iš automobilio, kad vartojo necenzūrinius žodžius, nurodė, jog vairuotojas buvo labai agresyvus ir jį labai papiktino toks elgesys. Liudytojas G. L. taip pat nurodė jog „BMW“ vairuotojas buvo labai agresyvus, bandė iš automobilio ištempti E. G., ir N. J. Pažymėjo, jog jam nebuvo suprantama dėl kokios priežasties „BMW“ vairuotojas juos puolė.

12. Šių duomenų pagrindu daroma neabejotina išvada, jog aptarti T. P. veiksmai atlikti viešojoje vietoje, be priežasties laikytini įžūliu elgesiu ( turto apgadinimas, naudojimas fizinės jėgos siekiant ištraukti asmenis iš automobilio, smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, plūdimasis necenzūriniais žodžiais), dėl kurio kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Tokie veiksmai, tai yra nukentėjusiajam suduotas smūgis, bandoma jį ir liudytoją ištempti iš automobilio, atidarant dureles jomis trenkiama į šalia esantį automobilį, vartojami necenzūriniai žodžiai, rodo jog visi šio įvykio metu buvo išsigandę tokio neadekvataus elgesio, aplink susirinko žmonių, nukentėjusioji L. B. ir liudytojai N. J., V. N., G. L., J. G., nurodė, jog buvo pasipiktinę dėl tokio elgesio.

13. Šiame kontekste atmestini teiginiai, kad nuteistojo veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, yra mažareikšmė, todėl neturėtų būti kriminalizuojama. Iš tiesų, sprendžiant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. Vienas iš nusikalstamos veikos kriminalizavimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Kaip jau aptarta pirmiau, viešojoje vietoje atlikti T. P. veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, dėl kurių kilo padariniai – buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis (necenzūrinių žodžių vartojimas, bandymas ištemti asmenis iš automobilio, smūgis nukentėjusiajam į veido sritį, trenkiant automobilio durelėmis apgadintas šalia stovėjęs automobilis, asmenys buvo išsigandę, papiktinti). Tokius veiksmus atlikdamas T. P. veikė tyčia, kadangi atliktų veiksmų pobūdis rodo, jog bent bendrais bruožais suvokė savo elgesio pasekmes. O tai, kad pasibaigus konfliktui, T. P. pasišalino, tik atskleidžia jog suprato savo veiksmų neteisėtumą. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas neplanavo ir nesiekė rodyti nepagarbos aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, o tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl vairuotojas vairavo netinkamai, gal būt yra neblaivus, kaip minėta buvo paneigtas, nes apeliantas šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde. Vertinant aplinkybę, jog T. P. norėjo išsiaiškinti situaciją su netinkamai vairuojančiu vairuotoju, pažymima, jog asmenys važiavę, kartu su nukentėjusiuoju ir pats nukentėjusysis nenurodė sudarę kokią nors kliūtį ar situaciją, jog būtų išprovokavę avarinę situaciją. Pažymima, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 54-222/2017).

14. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu T. P. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nes T. P. šioje byloje aptariamą tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju, priešingai išvadai pagrindo nesuteikia apeliacinio skundo argumentai susiję su įsidarbinimo sunkumais, o taip pat nurodomos šeimyninės aplinkybės, apie kurias akivaizdu apeliantas žinojo darydamas nusikalstamą veiką, todėl prisiėmė dėl jos kilsiančias pasekmes. T. P. buvo anksčiau nuteistas 2013 m. rugsėjo mėnesį, per visą laikotarpį nedėjo pastangų sumokėti paskirtą baudą ir nors šiuo metu nurodo pradėjęs mokėti baudą dalimis, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog jis nenusikals.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išvada dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistojo T. P. veikoje padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą situaciją vertinti kaip nepakankamą baudžiamajai atsakomybei kilti, taip pat nėra nustatytos visos įstatymo reikalaujamos sąlygos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti.

16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.