Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir V. M., R. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovam UAB „Bajorų kalvos“, UAB „Dokaras“ dėl būsimų daikto trūkumų pašalinimo klaidų (žalos) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai R. M. ir V. M., R. Š. ir G. Š. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Bajorų kalvos“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Bajorų kalvos“ sudaryti komisiją dėl statinio garantiniu laiku išryškėjusių statybos defektų piniginio įvertinimo ieškovams R. M. ir V. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. Š. ir G. Š., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pareigoti atsakovą UAB „Bajorų kalvos“ laike trijų mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis ištaisyti garantiniu laiku išryškėjusius defektus ieškovams R. M. bei V. M., adresu (duomenys neskelbtini), bei R. Š. ir G. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės, įpareigoti apmokėti pinigais pagal sudarytos komisijos įvertinimą. Patikslintu ieškiniu ieškovai atsakovu taip pat įtraukė UAB „Dokaras“ ir prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą ieškovams solidariai, ieškovų būsimas išlaidas butų trūkumams pašalinti, kurių dydį nustatys ekspertas. Paskutiniu patikslintu ieškiniu ir ieškovai R. M. ir V. M., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš solidarių atsakovų UAB „Bajorų kalvos“ ir UAB „Dokaras“ 29 524,56 Lt būsimas išlaidas daikto trūkumams pašalinti (atlyginti žalą) už statybos defektų šalinimą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovams lygiomis dalimis. Ieškovai R. Š. ir G. Š. prašė priteisti iš solidarių atsakovų UAB „Bajorų kalvos“ ir UAB „Dokaras“ 21 423,74 Lt žalos atlyginimą už statybos defektų šalinimą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovams lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1.Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tenkinti iš dalies, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Bylose dėl daiktų trūkumų, jeigu pretenzija pareiškiama pardavėjo suteiktu daikto kokybės garantijos terminu, pirkėjas turi įrodyti trūkumo faktą, t.y. kad jo įsigytas daiktas yra nekokybiškas, o pardavėjas – kad trūkumas atsirado dėl pirkėjo kaltės ar nenugalimos jėgos. Reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus. Skundžiamame sprendime netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nurodžius, kad langai kaip gaminiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, nes atsakovas neįrodė, kad jie yra kokybiški, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas;

2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ieškovo pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią prieš kitus byloje esančius įrodymus ir taip sudarė prielaidas ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, nevertino pačių ieškovų su pirminiu ieškiniu į bylą pateiktų sąmatų, todėl nepagrįstai priteisė didelį žalos atlyginimą už langų ieškovų butuose pakeitimo darbus;

3. Pirmos instancijos teismas, sprendęs, jog ieškinys yra pateiktas nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties termino, netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nustatė netinkamą ieškinio senaties eigos pradžios momentą, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista. Ieškinio senaties eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2010-11-11 atsakovo pateikto atsakymo, o vėlesnės, pakartotinės pretenzijos neturi reikšmės ieškinio senačiai, nenutraukia ieškinio senaties eigos. Ieškovai byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių stabdančių ieškinio senaties eigą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, jis atmestinas.

1.Nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, dėl ieškininės senaties taikymo. Nurodo, kad apeliantas piktnaudžiauja teise. Apeliantas turėjo pakankamai laiko visus įrodymus pateikti pirmos instancijos teismui. Apeliantas neteisingai aiškina CPK 178 str. ir 6.334 str., ieškovai pirko ne langus, o butus;

2. Dėl nesandarių langų, sutrūkusių sienų, lubų butams 75, 69, esantiems adresu Fizikų g. 16, Vilniuje yra padaryta žala. Ieškovams padaryta reali žala, kuri pasireiškė priklausančio turto sužalojimu. Ieškovų nuostoliai yra remonto kaštai. Taip pat yra nustatyti visi civilinės atsakomybės pagrindai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą. Padaryti nuostoliai, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, turi būti atlyginti visiškai. Ieškovai pateikia atsakovui reikalavimą pašalinti iš atsakovo pirktų butų paslėptus trūkumus. Ieškovai, kaip nekilnojamojo turto – butų pirkėjai, pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pardavėją neatlygintinai, per protingą laiką pašalinti daikto trūkumus;

3. Ieškovai atitinka visus vartotojo kriterijus, todėl ieškovai tiek sudarant preliminariąja sutartį, pirkimo – pardavimo sutartį, tiek ir teikiant pretenzijas atsakovams, pagal galiojančią teismų praktiką yra laikytini vartotojais ir turėjo teisę naudotis visomis vartotojų teisių apsaugą, bei vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuojančiomis teisės normomis;

4. Atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ atsako už buto trūkumus kaip rangovas ir kaip pardavėjas. Būtent nuo 2011-01-05 atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ atsisakymo šalinti daikto trūkumus, ieškovams prasidėjo CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatyto 6 mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes būtent iš šio atsakovo rašto turinio tavo akivaizdžiai aišku, kad taikus susitarimas tarp šalių yra negalimas ir atsakovas ieškovų reikalavimų neįvykdys. Priešingas senaties termino eigos pradžios traktavimas neatitiktų ir protingumo, sąžiningumo, bei teisingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė į bylą naujus dokumentus: UAB „Vextrus“ sąmata, UAB „Hermio langai“ sąmata, UAB „Baltic Roar Trains“ sąmata ir kt. ( 3 t., b.l.81-101). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas prašo prijungti prie bylos medžiagos apklaustų langų gamintojų ir montuotojų pasiūlymus, pagal kuriuos langų, kaip gaminių permontavimui (gaminai su darbais), vidutinė rinkos kaina butui Nr. 75 sudaro 7 281,15 Lt su PVM, o butui Nr. 69 – 5 768 Lt kartu su PVM. Apelianto vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo atsikirtimus ieškiniui grindė ieškovų pateiktu UAB „Aveplast“ komerciniu pasiūlymu. Pats įrodymų apie langų pakeitimo rinkos kainas teismui neteikė, nors kliūčių teikti įrodymus pirmosios instancijos teismui nebuvo. Šalies nepakankamas aktyvumas pirmosios instancijos teismo procese nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtinumas pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo poziciją, iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo atsakovo nenaudai. Prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo atmetamas (CPK 314 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų. Teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką.

Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą; t.y. senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Parduotas daiktas (butas daugiabučiame name su žemės sklypo dalimi) yra nekilnojamojo daikto – statinio dalis, t.y. tokiam daiktui taikytinas statinio garantinis terminas pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį (įstatymo red. galiojusi iki 2014-01-01) negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – dvidešimt metų. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė į pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes ši teisė galioja per visa garantijos galiojimo laikotarpį. Apeliantas neginčija, kad ieškovai pareiškė pretenzijas dėl parduoto daiktų (butų) trūkumų garantinio termino ribose.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsirandą nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad daikto pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012 ir kt.). Ieškinio senaties termino pradžia yra fakto klausimas. Teismas nustatė, kad ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą nuo 2011 m. sausio 5 d. atsakovo atsakymo Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir sieja ieškinio senaties pradžią su atsakovo 2010 m. lapkričio 11 d. pirmu atsakymu į ieškovų pretenziją, kuriame jis aiškiai išdėstė poziciją, kad atsisako šalinti nurodytus trūkumus, nes už daikto trūkumus yra atsakingas rangovas UAB „Congestum group”. Apeliantas nurodo, kad faktiškai tik pakartojo 2010 m. lapkričio 11 d. rašte išdėstytą poziciją.

Ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas teisme 2011 m. balandžio 26 d. (t.1 b.l.2). 6 mėnesių terminas nuo atsakymo į ieškovų pirmą pretenziją dienos baigėsi 2011m. gegužės 11 d., t.y. net skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo apelianto nurodyto fakto – 2011 m. lapkričio 11 d., 6 mėnesių terminas nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą iki ieškinio pareiškimo nepraėjo ir ieškinys buvo pareikštas nepažeidžiant sutrumpinto ieškinio senaties termino. Dėl to argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje atmetami.

Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies.

Apeliantas nurodo, kad bylose dėl daikto trūkumų, jeigu pretenzija pareiškiama pardavėjo suteiktu daikto kokybės garantiniu terminu, pirkėjas turi įrodyti daikto trūkumo faktą, t.y., kad jo daiktas yra nekokybiškas, o pardavėjas – kad trūkumas atsirado dėl pirkėjo kaltės ar nenugalimo jėgos. Netinkama daikto kokybė nėra preziumuojama, o pareiga įrodyti, kad daiktas yra nekokybiškas turi tokį reikalavimą pareiškęs asmuo – pirkėjas. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad atsakovo, kaip verslininko, kaltė yra preziumuojama, nurodo, kad pardavėjo neteisėti veiksmai yra įrodinėjimo dalykas ir juos turi įrodyti reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę pareiškęs asmuo – ieškovas, kas reiškia, jog ieškovai privalėjo įrodyti, kad daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų. Tokie apelianto argumentai pagrįsti netinkamų CK normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daikto pardavimą bei CPK 178 straipsnio nuostatų aiškinimu. Bendra įrodinėjimo pareiga numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Tačiau nagrinėjamos bylos dalykas – pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovų ir atsakovo butų pirkimo – pardavimo sutartys yra vartojimo sutartys. Pirkimo – pardavimo sutarčių 6.5 ir 7.5 punktuose pardavėjas garantavo, kad paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketina jį naudoti, ar dėl kurių turto naudingumas iš esmės sumažėtų, nėra. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.). Tai reiškia, kad įstatymas įtvirtina pardavėjo kaltės prezumpcija – pirkėjui įrodžius, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, pardavėjo kaltė preziumuojama, ją paneigia tik pirkėjo kaltės arba nenugalimos jėgos faktai. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovai turi procesinę pareigą įrodyti parduoto daikto trūkumus, o juos įrodžius, daikto pardavėjo, kaip verslininko, kaltė preziumuojama, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Apeliantas taip pat kelia netinkamo įrodymų vertinimo problemą ir nesutinka, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie parduotų daiktų kokybės trūkumus; apelianto vertinimu, ekspertizės išvados ir termovizinių tyrimų ataskaitos patvirtina, kad langų montavimo darbai ieškovų butuose galimai neatitinka keliamų reikalavimų, tačiau langų, kaip gaminių, neatitikimas jiems keliamų kokybės reikalavimams neįrodytas, nes ekspertas nepatvirtino, kad langai neatitinka reikalavimų šilumos pralaidumui, neatitinka standumo ar apsaugos nuo vėjo apkrovų reikalavimų. Anot apelianto, eksperto išvada, kad langus reikia keisti, neišplaukia iš ekspertizės turinio. Teismo išvada, kad langai neturi atitikties dokumentų, nepagrįsta. Byloje yra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių kad rangovui UAB „Congestum group“ buvo išduoti atitinkami dokumentai. Įstatymai neįpareigoja statytojo saugoti langų atitikties dokumentus. Langų, kaip daikto, kokybės trūkumai neįrodyti, todėl teismas galėjo priteisti tik sumas langų montavimo trūkumų taisymui.

Su apelianto pasiūlytų byloje surinktų įrodymų vertinimu sutikti negalima. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas pardavė ieškovams ne langus, kaip daiktą, ir, atskirai, langų montavimo darbus, bet butus, kuriuose sumontuoti langai, balkono durys. Butų pardavėjas pardavimo sutartimi garantavo, kad parduoti daiktai (butai) paslėptų trūkumų neturi, taigi pirkėjai turėjo tesėtus lūkesčius, kad bute sumontuoti langai yra sandarūs, užtikrina komfortiškos temperatūros palaikymą. Vertinti atskirai montavimo darbų kokybę ir langų, kaip daiktų, kokybę nėra pagrindo. Ieškovai įsitikinę, kad butuose šalta, atliko termovizinius tyrimus, kurių metu buvo konstatuotas langų nesandarumas, sienų temperatūros anomalija, t.y. tyrimo ataskaitos patvirtina faktą, kad sumontuoti langai turi kokybės trūkumų. Ataskaitoje nurodytas galimų priežasčių sąrašas – nuo nekokybiškai pagamintų langų iki nekokybiškai atliktų langų montavimo, tarpų užsandarinimo darbų ir pan. Kaip jau buvo paminėta, įrodžius, kad parduotas daiktas turi kokybės trūkumų, galioja pardavėjo kaltės prezumpcija (CK 6.333 str. 1 ir 3 d.), t.y. faktą, kad langai, kaip daiktas, yra visiškai kokybiški, o langų nesandarumas, galimai, yra nekokybiškai atliktų langų montavimo darbų pasekmė, turėjo įrodinėti atsakovas (apeliantas). Tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo, apeliantas apsiribojo ieškovų pateiktų įrodymų kritika. Ekspertizės akte, atsakydamas į 3 klausimą, ekspertas pažymėjo, kad langai neženklinti, todėl negalima nustatyti ar stiklai grūdinti. Atsakydamas į 4 klausimą, nurodė, kad ekspertizei langų atitikties įvertinimo dokumentai pateikti nebuvo, todėl ekspertas atsakyti, ar langai yra sertifikuoti negali. Jeigu nėra specifikacijų atitikties dokumentų, toks statybos produktas remiantis STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir CE ženklinimas“ laikomas netinkamu naudoti. Atsakydamas į penktą klausimą ekspertas nurodė, kad montuojant langus ieškovų butuose buvo pažeisti technologijos ir STR reikalavimai. Papildomos teismo ekspertizės akto išvados patvirtino pirmos ekspertizės išvadas – buvo nustatyta, kad langų stiklas negrūdintas, į klausimą dėl faktinio lango šilumos laidumo koeficiento (pagal ginčo teisiniams santykiams taikytinus STR reikalavimus) buvo atsakyta, kad nustatyti faktinius lango šilumos laidumo koeficientą ne laboratorijos sąlygomis neįmanoma. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas apibūdino langus kaip juodą prekę, be ženklinimo, be atitikties deklaracijų, neatitinkančią kokybės reikalavimų, kurios negalima saugiai eksploatuoti. Taigi atlikus tyrimą dėl butuose sumontuotų langų nesandarumo, paaiškėjo, kad langai neturi jokių jų kokybę patvirtinančių deklaracijų, ženklinimo ir pan. Apelianto teiginys, jog langų, kaip daikto, kokybė yra tinkama, atmetamas kaip nelogiškas ir neįrodytas. Vertinant byloje surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad termovizinio tyrimo metu nustatytų sumontuotų langų trūkumus - nesandarumą (šalto oro putimas tarp lango rėmo ir varčios), sienų temperatūros anomalijas sąlygojo ne tik ekspertizės aktu konstatuoti langų montavimo darbų kokybės trūkumai, bet ir langų, kaip daiktų, netinkama kokybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nustatyti langų trūkumai yra esminiai, dėl to ieškovai turi teisę reikalauti jų keitimo. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų apie langų kokybę vertinimo atmetami.

Dėl apelianto argumentų dėl trūkumų ištaisymo būdo ir žalos dydžio.

Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus apie žalos dydį, iš esmės nukrypo nuo CPK 185 straipsnyje numatyto įrodymų vertinimo principo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos principų, pagal kurias, jeigu šalis negali tikslai nurodyti žalos dydžio, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ieškovai pasirinko žalos dydį įrodinėti komerciniai pasiūlymais, kurie nėra tinkama įrodinėjimo priemonė teisingam žalos dydžiui nustatyti. Teisinga ir sąžininga būtų ieškovams žalą priteisti pagal vidutines rinkos kainas, galiojusias žalos padarymo momentu. Apelianto manymu, teismas be pagrindo priteisė būsimas išlaidas langų pakeitimui, kadangi byloje nėra įrodyta, kad langai yra nekokybiški. Teismas be pagrindo suteikė pirmenybę UAB „Lanreta“ komerciniam pasiūlymui, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų, o taip pat ieškovų kartu su pirminiu ieškiniu patekto UAB „Aveplast“ pasiūlymo, kuriuo atsakovas rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigą padarytos žalos dydį įrodinėja ieškovas. Nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu ieškovas pateikė UAB „Aveplast“ pasiūlymus (1 t. ,b.l. 20-22, 88-90) ir su patikslintu ieškiniu – UAB „Lanreta“ pasiūlymus (2 t., b.l. 119-120, 121-122). Atsakovo pozicija byloje buvo kategoriška – atsakovas nesutiko su ieškiniu iš esmės ir visa apimtimi, matomai, todėl neteikė teismui įrodymų dėl žalos dydžio. Nagrinėjama byla yra privataus pobūdžio, teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus apie langų keitimo darbų vidutines rinkos kainas. Atsakovui atstovavo advokatė, taigi įrodymų nepateikimo galimos teisinės pasekmės atsakovui buvo žinomos. Apelianto teiginys, kad teismas be pagrindo priteisė naujų langų kainą, galimai, turėjo pagirdą priteisti tik langų montavimo darbų kainą, atmetamas dėl jau aptartų argumentų, kurių teisėjų kolegija nekartoja. Pažymėtina, kad pirminiame ieškinyje ieškovai kaip faktinį savo reikalavimo pagrindą nurodė langų nesandarumą, šalto oro pralaidumą. Po teismo ekspertizės atlikimo paaiškėjus, kad ieškovų butuose sumontuoti langai neturi jokių atitikties dokumentų, neženklinti, jų gamybai buvo panaudotas negrūdintas stiklas, dėl ko jų negalima saugiai eksploatuoti, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kurį pagrindė ir ekspertizės aktu nustatytomis aplinkybėmis, bei prašė priteisti būsimas išlaidas pagal UAB „Lanreta“ pasiūlymą, įskaitant ir būsimų apdailos darbų kainą. Šis pasiūlymas parengtas remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, pasiūlyme numatyta pakeisti stiklo paketus naujais, atitinkančiais STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus, pakeitus langus naujais sertifikuotais, atilikti langų montavimo darbus pagal statybos taisykles reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad langai keistini, nes langai neturintys atitikties dokumentų, nesertifikuoti negali būti laikomi kokybiškais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priteisdamas būsimas trūkumų pašalinimo išlaidas, pagrįstai vadovavosi UAB „Lamreta“ pasiūlymu, parengtu atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes. Pirminiame ieškovų pasiūlyme (UAB „Aveplast“) langų ir montavimo darbų atitikimas statybos techniniams reglamentams ir technologijoms nebuvo akcentuojamas, taigi teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateiktu priminiu pasiūlymu. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė į atsakovo prieštaravimus ir nepriteisė būsimų apdailos darbų kainos (išskyrus angokraščių atstatymo darbų) motyvuodamas, kad šiuo metu nėra žinoma, ar visi nurodyti apdailos darbai bus reikalingi, ar jie turės priežastinį ryšį su langų keitimo darbais. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį pagal byloje pateiktus įrodymus, CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo principų nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.