- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1997-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06727-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- R. M., V. M., R. Š., G. Š.
- Atsakovas
- UAB „Bajorų kalvos“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. M. , V. M. , R. Š. ir G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. , V. M. , R. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Bajorų kalvos“ dėl statinio garantiniu laiku išryškėjusių statybos defektų šalinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. M., V. M. , R. Š. ir G. Š. ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą nurodydami, jog sudarė su atsakovu UAB „Bajorų kalvos“ pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias iš atsakovo įgijo nebaigtus statyti (96 proc. baigtumas) butus (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą UAB „Bajorų kalvos“ sudaryti komisiją dėl statinio garantiniu laiku išryškėjusių statybos defektų piniginio įvertinimo; įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis ištaisyti garantiniu laiku išryškėjusius statybos defektus ieškovams; nesant galimybės, įpareigoti atsakovą apmokėti pinigais pagal sudarytos komisijos įvertinimą.
Ieškovai prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Bajorų kalvos“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nurodė, kad atsakovas galėjo imtis nesąžiningų veiksmų, apsunkinančių teismo sprendimo įvykdymą (turto paslėpimas, perleidimas, naujų sąskaitų bankuose atidarymas ir pan.). Ieškovų žiniomis, atsakovas nėra žinomas rinkoje kaip patikimas ūkio subjektas. Atsakovas turi parduoti 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, jog teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovas prašo uždrausti sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo sutartį, tačiau toks prašymas nepagrįstas jokiais dokumentais, patvirtinančiais, kad nurodytas turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise, kad apskritai toks turtas yra registruotas nekilnojamojo turto registre, kad daugiau nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Prašymas grindžiamas prielaidomis, kurių nepakanka nustatyti, ar egzistuoja pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.
1. Atsakovas nėra žinomas rinkoje kaip patikimas ūkio subjektas.
2. Daugiau nekilnojamojo turto atsakovas neturi.
3. Pareiškėjai negali pateikti duomenų apie atsakovo turimą turtą, tai patvirtina LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. nuostatos ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 str.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį.
Šalies argumentai
1. Ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neadekvatus ieškinio neturtinių reikalavimų dydžiui, pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso principus, neišlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Ieškovai reikšdami neturtinius reikalavimus prašo apriboti atsakovo teises dėl nekilnojamojo turto objekto, kurio vertė siekia 220 000 Lt.
2. Ieškovų argumentai, jog atsakovas nėra patikimas ūkio subjektas nepagrįstas įrodymais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, jog prašymas grindžiamas prielaidomis, kurių nepakanka nustatyti, ar egzistuoja pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį bei patvirtinančių, jog ieškinio patenkinimo atveju, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nepripažintinas pagrįstu ir atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas rinkoje žinomas kaip nepatikimas ūkio subjektas. Ieškovai prašo areštuoti atsakovui priklausantį dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog pastarasis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atskirojo skundo argumentą, jog ieškovai negali gauti ir į bylą pateikti dokumentų, teismas laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovus atstovauja advokatė, kuri LR advokatūros įstatymo 44 str. nustatytu pagrindu turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Tokių įrodymų ieškovai nepateikė.
Be to, iš pateikto ieškinio spręstina, kad ieškovai reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimus, tuo tarpu prašo areštuoti konkretų atsakovui priklausantį turtą - dviejų kambarių butą, esantį Vilniuje. Atsakovo tvirtinimu, minėto turto vertė 220 000 Lt.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kolegijos vertinimu, ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neadekvatus reiškiamam reikalavimui, pažeistų ekonomiškumo, teisingumo principus bei proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.