- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- eI-502-243/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, K. A., V. G., K. A.-K.
- Trečiasis asmuo
- L. V., V. V., T. V., R. V., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Alvydas Buta
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Editai Rutkauskaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Nausėdienei, atsakovės K. A. – K. atstovui advokatui Alvydui Butai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V. ir V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą, paduotą teismui 2016-03-17, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., K. A.-K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., T. V., V. V., R. V., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R., Šilutės rajono 3-ojo biuro notarei A. A., B. U. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punkto dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 dalies dėl žemės sklypo U-65-1 pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1487 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-03 žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7778, sudarytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3587 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo K. A.-K. panaikinimo, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu prašymu, paduotu teismui 2016-03-17, prašo:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktą (poziciją) dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) Šilutės r.;
2) panaikinti Nacionalines žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymą Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) panaikinti Nacionalinės žemes tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17V.Į-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V. G.“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;
4) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3797, patvirtinto Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., 13 punkto dalį, pagal kurią V. G. paveldėjo palikėjo V. G. ½ dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime;
5) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu žemės pirkimo-pardavimo sandorį - 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7778, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;
6) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo K. A.-K.;
7) taikyti restituciją, įpareigojant V. G. grąžinti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo;
8) taikyti restituciją, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą grąžinti V. G. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7778 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.
Nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2015-10-01 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-09-29 raštas Nr. 17SD-6936-(14.17.104) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame nurodyta, jog parduodant 0,9541 ha valstybinės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės sen., Šilutės r. sav., V. G., ir jai parduodant sklypą K. A.-K., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Nurodo, jog L. V. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu įsigijo iš valstybės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Šilutės sen., Šilutės r. sav. Sklypas L. V. parduotas, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjimu Nr. 502, 1996-12-19 asmeninio ūkio žemės paženklinimo, atlikto 1995-06-14, aktu bei 1996-12-19 sudarytu asmeninio ūkio žemės sklypo brėžiniu (abrisu), 1994-10-17 potvarkiu 384-v „Dėl leidinio pirkti asmeninio ūkio žemę“. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu šis 1,0 ha ploto žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog minimų dokumentų rengimo laikotarpiu (1994-1997 m.) privatizuojamų žemės sklypų planai nebuvo rengiami. Suformavus žemės sklypą būdavo rengiamas tik pirminis matavimo dokumentas - abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o šio žemės sklypo grafiniai kadastro duomenys - nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje - tuo metu nebuvo ir iki šiol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šio žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė. Pareiškėjo teigimu, Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjime Nr. 502 nurodyta, kad L. V. turėjo būti skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės 1 šaukimo tarybos 26 sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“. Teigia, jog išnagrinėjus šį sprendimą nustatyta, jog juo patvirtintame sąraše nėra nei L. V., nei jo sutuoktinės R. V. pavardžių, t. y. šiuo sprendimu minėtiems asmenims žemės sklypas nebuvo skirtas. Nurodo, jog patikrinus kitus Šilutės rajono Jonaičių apylinkės Tarybos sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo nustatyta, kad nei vienu iš jų L. V. ar jo sutuoktinei R. V. asmeninio ūkio žemė nebuvo skirta. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalį žemė gyventojų asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 4 punkte. Argumentuoja, jog L. V. asmeninio ūkio žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalies, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtintas nuostatas, nes žemės sklypas L. V. apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas.
Pareiškėjas nurodo, jog V. G. 3,0 ha ploto asmeninio ūkio žemė buvo skirta Šilutės rajono Jonaičių apylinkės karybos 1 šaukimo 23-os sesijos 1993-04-09 sprendimu Nr. 168 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 m.“. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Įsakymas papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymu Nr. 2222, kurio 2 punktu patvirtinti V. G. suprojektuoti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai (192 pozicija), tarp kurių yra 0,93 ha ploto ginčo žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. U-65 (vėlesniuose dokumentuose - šio sklypo Nr. U-65-1). Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ 2 punktu nuspręsta parduoti V.G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, nurodytus minėto įsakymo priede Nr. 2. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2013-05-30 liudijimo Nr. 3797 13 punkto pagrindu V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemes tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas 2013-07-10 įsakymu Nr. 17 V Į-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V. G.“, atsižvelgdamas į paveldėjimo teises pagal įstatymą 2013-05-30 liudijimą Nr. 3797, pardavė pilietei V. G. nurodytus žemės sklypus. V. G., V. G. turto paveldėtoja ir turtinių teisių perėmėja, pagal 2013-05-30 paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą Nr. 3797, 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7778 nusipirko iš valstybės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės sen., Šilutės r. sav. V.G. šį žemės sklypą 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 pagrindu perleido K. A.-K.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras prašyme nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriuje nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens V. V. (iki 2015-08-22 santuokos – V.) 2015-04-16 skundą, buvo nustatyta, kad K. A.-K. 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 asmeninėn nuosavybėn įgyto 0,9541 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šilutės sen.. Šilutės r. sav., vieta sutampa su L. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta (2014-12-18 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6877 pagrindu nuo 2014-12-30 šis sklypas bendrosios dalines nuosavybės teise valdomas L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V.), t. y. nustatyta, kad šie žemės sklypai persidengia.
Prašyme pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal Įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui ir kad ši Žemės reformos įstatymo nuostata galiojo tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222, kuriuo buvo patvirtinti V. G. suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai, priėmimo laikotarpiu, tiek Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192, kuriuo buvo nuspręsta parduoti piliečiui V. G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus ir įregistruoti juos VĮ Registrų centre, priėmimo metu, tiek 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1487 dėl žemės sklypų pardavimo V. G., priėmimo metu, taip pat ir šiuo metu galiojančioje Žemės reformos įstatymo redakcijoje. Argumentuoja, jog nurodyta teisės norma nustato, kad asmeninio ūkio žemė gali būti parduodama fiziniams asmenims tik esant dviems sąlygoms: pirma, asmeninio ūkio žemė turi būti suteikta, antra - žemė turi būti faktiškai naudojama. Nurodo, jog Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1993-07-28) buvo nurodyta, jog asmeninio ūkio žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn gali šios žemės naudotojai. Žemės reformos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1995-12-20, 16 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Teigia, jog ginčijamų administracinių aklų priėmimo metu (2001 metais, 2010 metais bei 2013 metais) galiojo Žemės reformos įstatymo nuostata, nustatanti, jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų persidengimo faktas paaiškėjo tik 2015 metais, kai naujoji žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė K. A.-K. organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, nei V. G., nei V. G. faktiškai nenaudojo asmeninio ūkio poreikiams skirto ginčo žemės sklypo. Pažymi, jog faktinis žemės naudojimas nebuvo tikrintas ir parduodant asmeninio ūkio žemę V. G.. Pareiškėjo teigimu, V. G. asmeninio ūkio žemė buvo parduota, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 8 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-07 iki 2001-12-28), 15 straipsnio 12 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-01 iki 2012-03-27 bei nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01) nuostatas, nes žemė buvo parduota asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Be to, akcentuoja, kad institucijos, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise - Nacionalinės žemės tarnybos - Šilutės skyriaus vedėjas pardavė V. G. žemės sklypą, kuris valstybei nepriklausė, nes nuo 1997-01-20 šis sklypas priklausė L. V. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Teigia, jog abu ginčo žemės sklypai, kuriuos įgijo L. V. bei V. G. įpėdinė ir kurie buvo pamatuoti toje pačioje vietoje, buvo parduoti minėtiems asmenims, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, jog siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisinį tikrumą bei atsižvelgiant į tai, jog L. V. 1997-01-20 įsigijo iš valstybės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip prieš 18 metų, o administraciniai aklai, kurių pagrindu buvo sudarytas šis sandoris, priimti dar anksčiau, yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo iki to momento, kai paaiškėjo minėti pažeidimai, todėl šiuo pagrindu atsisako ginti viešą interesą dėl 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Šilutės sen., Šilutės r. sav., pardavimo L. V. ir tokio reikalavimo teismui nereiškia. Akcentuoja, kad, ginant viešąjį interesą, turi būti panaikinti administraciniai aktai - Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktas (pozicija) dalyje dėl 0.93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) Šilutės r., Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymas Nr. 7.17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-( 14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemes sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)kaimuose, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajone, pardavimo pilietei V. G.“ dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pilietei V. G.. Taip pat prašo panaikinti 2013-05-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3797 13 punkto dalį, kuria V. G. paveldėjo palikėjo V.G. 1/2 dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemes sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, bei žemės pirkimo-pardavimo 2013-10-03 sutartį Nr. 7778, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G., nes šie administraciniai aktai buvo priimti ir sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimus - Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 8 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-07 iki 2001-12-28), 15 straipsnio 12 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-01 iki 2012-03-27 bei nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01), CK 4.48 straipsnio nuostatas. Prašymą grindžia tuo, kad žemė buvo parduota asmens, kuris nebuvo šio daikto savininku, asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams ir neįgijo teisės šio žemės sklypo įgijimui nuosavybės teise. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį, kuria V. G. žemės sklypą pardavė atsakovei K. A.-K. Nurodo, kad tarp sandorio šalių turi būti taikoma restitucija ir V. G. įpareigotina grąžinti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt) o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina grąžinti V. G. 463 Eur (1600 Lt). Pažymi, jog žemės sklypas negali būti grąžintas valstybei, nes toje vieloje yra L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuota viešasis interesas, nes ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja procese. Priėmus administracinius aktus, kurie pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas ir reikalavimus, yra pažeistas viešasis interesas, kuris šiuo atveju pasireiškia skaidriu valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja proceso užtikrinimu bei tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktą kompetenciją. Visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimas). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą (LAT 2009-10-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).
Pareiškėjo atstovė prašo patikslintą prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu prašymu sutinka ir prašo jį patenkinti pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, jog pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant 2015-04-16 V. V. skundą, kuriuo ji prašė išsiaiškinti, ar jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su G. K. žemės sklypu. Atsakovės teigimu, sklypų persidengimo problemą galima spręsti vieno iš valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių naikinimu. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad L. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės sen., Šilutės r.sav., nusipirko iš valstybės 1997-01-20, t.y. prieš 18 metų, taip pat įvertinus tai, kad šis žemės sklypas buvo ir paveldėjimo objektu ir šiuo metu valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise keturių savininkų, taip pat atsižvelgiant į teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei stabilumo principus, nėra pagrindo pradėti procedūras dėl 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076, kuria L. V. iš valstybės įsigijo 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės sen.. Šilutės r. sav., panaikinimo.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pareiškėjo patikslintą prašymą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė K. A.-K. atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog žemės sklypą iš V. G. nusipirko 2013-10-17 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587, 2015-01-05 atliko įsigyto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos 2015-02-27 įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atsakovė argumentuoja, jog prokuroro, ginančio viešą interesą, argumentai nepagrįsti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nurodydamas padarytus teisės aktų pažeidimus parduodant žemės sklypą L. V. pripažįsta, jog žemės sklypą jam skyrė įstatyme numatytų įgaliojimų neturintis subjektas, tačiau prašyme nurodo, jog kitos sklypo skyrimo procedūros atliktos tinkamai, praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl atsisako ginti viešąjį interesą dėl žemės sklypo pardavimo L. V.. Atsakovė mano, kad dėl žemės sklypo V. G. suteikimo aplinkybių prokuroras taiko kitus teisingumo standartus ir pagrindinis jo argumentas yra, jog sklypas nebuvo faktiškai naudojamas asmeniniam ūkiui nei V. G., nei V. G., todėl negalėjo būti jiems parduotas. Argumentuoja, jog pareiškėjo patikslintas prašymas grindžiamas prielaidomis. Nurodo, jog nėra aišku, kodėl pareiškėjas padarė išvadą, kad žemės sklypas V. G. suteiktas asmeniniam ūkiui, o ne išnuomotas. Atsakovės teigimu, Šilutės rajono valdybos 1994-10-17 potvarkyje, kuriuo L. V. skirtas žemės sklypas, aiškiai įvardinta, jog leista pirkti asmeninio ūkio žemę, tuo tarpu 1993-04-09 sprendime skiriant žemės sklypą V. G., nėra nurodyta, kad skirtas sklypas asmeniniam ūkiui. Argumentuoja, jog tik pagal nuo 1993-07-28 įsigaliojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos nuostatas atsirado galimybė įsigyti asmeninio ūkio žemę nuosavybėn. Teigia, jog aplinkybę, kad V. G. skirtas sklypas nuomai, o ne asmeniniam ūkiui, patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymas Nr. 2222, kuriuo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame nurodyta, kad V. G. projektuojamas ginčo sklypas nuomoti iš valstybės. Argumentuoja, jog šios aplinkybės paneigia galimą Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies pažeidimą. Pažymi, jog net jeigu sklypas V. G. skirtas kaip asmeninio ūkio žemė, nėra duomenų apie tai, kad pats L. V. žemės sklypą naudojo asmeninio ūkio reikmėms. Taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385 žemėtvarkos skyriai buvo įpareigoti patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį. Šių patikrinimų rezultatai turėjo būti įforminti atitinkamais aktais, ir jei iš tiesų būtų buvęs nustatytas toks pažeidimas, jis būtų buvęs užfiksuotas ir nustatytas, tačiau tokių duomenų nėra. Nurodo, jog yra įregistravusi ūkininko ūkį, vykdo tokią veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ginčo sklype už 2014 metus. Teigia, jog jeigu ūkininkavimu užsiimtų ir L. V., ji nebūtų galėjusi deklaruoti žemės ūkio naudmenų ginčo sklype. Pažymi, jog pirkdama sklypą iš V. G. tapo sąžininga įgijėja, todėl turi būti saugomi ir jos, ne tik L. V. interesai. Nurodo, jog prokuroro argumentai susiję tik su L. V. interesų gynyba, o tai neatitinka viešojo intereso gynybos sampratos. Atsakovės teigimu, patenkinus prokuroro prašymą ji bus priversta reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes iš esmės pagerino sklypą – įrengė kūdrą, pastatė pavėsinę, paklojo elektros kabelis, įrengė lietaus kanalizacijos tinklą. Nurodo, jog sklypą įsigijo dėl to, jog gretimybėje turi kitą jai nuosavybės teise priklausantį sklypą su namu, todėl taikaus ginčo sprendimo metu jai nebuvo priimtinas Nacionalinės žemės tarnybos siūlymas gauti žemės sklypą kitoje vietoje, o L. V. tokį pasiūlymą atmetė nenurodęs jokių argumentų.
Atsakovės K. A.-K. atstovas advokatas prašo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo L. V. pareiškėjo prokuroro patikslintą prašymą siūlo patenkinti. Nurodė, jog 1 ha asmeninio ūkio žemė jam buvo skirta kaip miesto gyventojui, dirbusiam ūkyje. Paaiškino, jog ginčo žemę dirbo iki 2005 metų, vėliau, mirus sutuoktinei, dirba pusę šio sklypo iki šiol, o V. G. niekada nėra dirbęs žemės. Nurodė, jog dabartiniai žemės sklypo savininkai yra apsitvėręs apie 1,1 ha. Paaiškino, jog kaimynai sklype statėsi namą, tačiau vanduo sėmė pamatus, todėl leido jis jiems išsikasti kūdrą. Nesutiko į kitą vietą perkelti žemės, nes jo vaikai sklype nori statyti gyvenamąjį namą, kadastrinių matavimų nebuvo atlikęs, nes neturėjo tam lėšų.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. pareiškėjo prokuroro patikslintą prašymą siūlo patenkinti. Paaiškino, jog tėvas visą laiką iki šiol dirba ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo. Nurodo, jog mirus V. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė V. G., kuri pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-03-12 raštą Nr. 17SD-(14.17.33)-1245, patvirtinantį mirusiojo turėtą turtinę teisę į 2,94 ha asmeninio ūkio žemę. Pažymi, jog šis dokumentas nebuvo nuginčytas, yra galiojantis, todėl įpėdinei išduotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo B. U. atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo. Nurodo, jog 1997 metais L. V. perkant žemės sklypą nebuvo parengtas žemėtvarkos projektas, todėl buvo sudarytas tik sklypo planas, kuriame apytikriai pažymėta sklypo vieta. Nurodo, kad Žemėtvarkos projektas parengtas 2001 metais. Mano, jog projektavimo darbus atliko tinkamai, nes rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo duomenų apie sklypo priklausomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010, 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-648/2012, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-230-261/2016 ir kt.). Pažymėtina, jog viešasis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimą. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Tačiau tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. būtina įvertinti žalos viešajam interesui pobūdį ir mastą, identifikuoti subjektą, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, atsiradimo iki kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą (2008-07-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2008-09-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009-01-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-782/2009, 2013-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013, 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013, 2015-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A-1615-858/2015, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiškėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tačiau kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras ginčą kelia iš esmės dėl asmeninio ūkio žemės V.G. (jo paveldėtojai V. G.) pardavimo teisėtumo, o ne dėl viešojo intereso gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991-09-01 iki 1993-07-28) 16 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu išnuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žemė asmeniniam ūkiui išnuomojama iš apylinkės (miesto) savivaldybės disponuojamo valstybinės žemės fondo. Asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas, neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto. Nuo 1993-07-28 įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atsirado galimybė asmeninio ūkio žemę pirkti ir keitėsi asmeniniam ūkiui suteikiamos žemės plotas, priklausomai nuo asmenų, kuriems suteikiamas asmeninis ūkis, kategorijos – iki 0,3 ha, iki 1 ha, iki 2 ha, iki 3 ha.
Pagal bylos duomenis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1 šaukimo 23-os sesijos 1993-04-09 sprendimu Nr. 168 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 metams“ 449 pozicija V. G. skirta 3,0 ha ploto žemė (duomenys neskelbtini) kaime. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Įsakymas papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymu Nr. 2222, kurio priedo 192 pozicija patvirtinti V. G. suprojektuoti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai nuomoti iš valstybės, tarp kurių yra 0,93 ha ploto žemės sklypas, Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio suvestiniame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (vėlesniuose dokumentuose - (duomenys neskelbtini)). Atsakovės K. A. – K. atstovui argumentuojant, jog nėra duomenų, ar V. G. buvo suteikta žemė, priskirtina asmeninio ūkio kategorijai, pažymėtina, būtent nurodytame įsakyme yra įvardinta, kad V. G. suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (originali redakcija, galiojusi iki 2002-04-20) 10 punktą piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997-07-23) dienos. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ 2 punktu nuspręsta parduoti piliečiui V. G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, nurodytus minėto įsakymo priede Nr. 2. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2013-05-30 liudijimo Nr. 3797 13 punkto pagrindu V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas 2013-07-10 įsakymu Nr. 17 VĮ-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V. G.“, atsižvelgdamas į paveldėjimo teises pagal įstatymą 2013-05-30 liudijimą Nr. 3797, pardavė pilietei V. G. nurodytus žemės sklypus. V. G. 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7778 nusipirko iš valstybės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Šilutės sen., Šilutės r. sav. V. G. šį žemės sklypą 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 pardavė K. A.-K. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog K. A.-K. 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 asmeninėn nuosavybėn įgyto 0,9541 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Šilutės sen., Šilutės r. sav., vieta sutampa su L. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta, kuris pagal 2014-12-18 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6877 nuo 2014-12-30 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V.), t. y. žemės sklypai persidengia.
Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1 šaukimo 26-os sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“ nuspręsta skirti žemės sklypus apylinkės gyventojams 1994 metams pagal priedą. Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjime Nr. 502 nurodyta, kad L. V. skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės 1 šaukimo tarybos 26 sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“, tačiau nei šiuo sprendimu patvirtintame sąraše, nei kitais Šilutės rajono Jonaičių apylinkės Tarybos sprendimais dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo L. V. ar jo sutuoktinei R. V. žemės sklypas nebuvo skirtas. L. V. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P88/97-1076 parduotas valstybinės žemės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Šilutės sen., Šilutės r. sav. Sklypas L. V. parduotas vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjimu Nr. 502, 1996-12-19 asmeninio ūkio žemės paženklinimo, atlikto 1995-06-14, aktu bei 1996-12-19 sudarytu asmeninio ūkio žemės sklypo brėžiniu (abrisu), 1994-10-17 potvarkiu 384-v „Dėl leidimo pirkti asmeninio ūkio žemę“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1993-07-28 iki 1994-05-06, nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalimi žemė gyventojų asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816, kuriuo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, 4 punkte. Pareiškėjas nurodo, jog L. V. asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtintas nuostatas, nes žemės sklypas L. V. apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog praėjęs ilgas laiko tarpas nuo žemės sklypo įsigijimo ir į tai, jog kitos asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūros nepažeistos, atsisako ginti viešąjį interesą dėl asmeninio ūkio žemės L. V. suteikimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, jo teigimu gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti administracinius aktus ir sandorius, susijusius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrimu ir pardavimu V.G. (jo įpėdinei V. G.), V. G. sudarytą žemės sklypo pardavimo sutartį K. A.-K., taikyti restituciją ir įpareigoti V. G. grąžinti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl nurodyto žemės sklypo pardavimo, o Nacionalinę žemės tarnybą įpareigoti grąžinti V. G. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7778 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.. Pareiškėjas pažymi, jog žemės sklypas negali būti grąžintas valstybei, nes toje vietoje yra L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, todėl jie turėtų likti sklypo savininkais. Pareiškėjas patikslinto prašymo reikalavimus grindžia žemės sklypo V. G. suteikimo neteisėtumu, argumentuodamas Žemės reformos įstatymo nuostatų pažeidimu, t.y. jog nei V. G., nei V. G. faktiškai žemės sklypo nenaudojo, todėl negalėjo įsigyti asmeninio ūkio žemės, ir CK 4.48 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius V. G. pardavė žemės sklypą, kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė L. V.
Žemės reformos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1997-07-23, 15 straipsnio 8 dalyje išplėstas asmenų ratas, kuriems asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami, jeigu asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje įstatymo redakcijoje asmeninio ūkio žemės pardavimo sąlyga susieta su faktiniu žemės naudojimu. Įstatymo redakcijose, galiojusiose nuo 1995-12-20 iki 1997-07-23, 16 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog asmeninio ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (originali redakcija, galiojusi iki 2002-04-20) 6.1 punktą apskričių viršininkams pavesta iki 1998-04-30 patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama); o 6.3 punktu pavesta iki 1998-05-15 patvirtinti piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus pagal kadastrines vietoves. Nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 punkte buvo nurodyta, jog rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, suteikusios žemės sklypus tarnybinėms daloms, atstovais patikrina, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai suteikiant tarnybines dalas, taip pat nustato, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama). Rajonų žemėtvarkos skyriai sudaro šių piliečių sąrašus. Juose nurodoma piliečio pavardė, vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar tuometinio apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma, kurie teisės aktai buvo pažeisti, neteisėtai naudojami žemės plotai ir jų vieta. Kasmetinio (iki gegužės 31 d.) faktinio žemės naudojimo patikrinimo pareiga įtvirtinta ir vėlesnėse nutarimo redakcijose. Pareiškėjui argumentuojant, jog sklypas V. G. parduotas neteisėtai, nes nei ji, nei V. G. sklypo faktiškai nenaudojo konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių nurodytą aplinkybę. Iš pareiškėjo patikslinto prašymo matyti, jog pareiškėjas remiasi tik prielaida, kad žemė faktiškai nebuvo naudojama, nes priešingu atveju sklypų persidengimo faktas būtų paaiškėjęs anksčiau. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2013-03-12 pažymoje Nr. 17SD(14.17.33)-1283 „Dėl asmeninio ūkio“ nurodyta, jog V. G. iki mirties naudojosi 2,94 ha asmeninio ūkio žemės sklypais (duomenys neskelbtini) kaimuose Pagrynių kadastro vietovėje Šilutės rajone. Teismo posėdžio metu paaiškėjo pareiškėjui nežinoma aplinkybė, jog L. V. nuo 1988-04-29 iki 1998-12-21 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Šilutės mieste. Pareiškėjas šios aplinkybės nevertino, nors ji galėjo turėti įtakos žemės skyrimo teisėtumui.
Iš pareiškėjo atstovės patikslintame prašyme suformuluotų reikalavimų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog, pareiškėjo teigimu, viešasis interesas bus apgintas tik panaikinus administracinius aktus ir sandorius, susijusius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu, apginat žemės sklypo savininkų L. V., T. V., V. V., R. V. interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog skaidraus valstybinės žemės naudojimo, valdymo, disponavimo ja proceso užtikrinimas bei tinkamas valstybės institucijų funkcijų vykdymas priimant administracinius aktus neabejotinai turi viešojo intereso pobūdį, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjo prašomu būdu bus apgintas ne viešasis interesas, o būtent šių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp V. V. (ikisantuokinė pavardė V.) ir K. A.-K. Sklypų persidengimo faktas nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje nagrinėjant V. V. (ikisantuokinė pavardė V.) 2015-04-16 skundą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-05-27 protokolo Nr. 17PRT-103-(14.17.6) duomenis ginčo situacija susiklostė dėl Tarnybos darbuotojų kaltės, nes L. V. 1997-01-20 perkant žemės sklypą nebuvo rengiami privatizuojamų žemės sklypų planai, parengtas tik pirminis matavimo dokumentas - abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o šio žemės sklypo grafiniai kadastro duomenys – nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje – tuo metu nebuvo ir iki šiol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šio žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė ir antrą kartą parduota V. G. įpėdinei V. G. Iš Šilutės skyriaus 2015-05-27 protokolo duomenų taip pat matyti, jog nei K. A.-K., nei L. V. nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus pasiūlymu atlikti projekto korektūrą perduodant atitinkamą žemės sklypą netoliese esančioje asmeninio ūkio teritorijoje, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog tokios galimybės iš tikrųjų nėra, taikus ginčo sprendimo būdas galėtų būti abiejų asmenų sklypų kadastrinių matavimų atlikimas ir padalinimas atitinkamai abiems sumažinant turimus sklypus. V. V. (V.) ir K. A.-K. 2016-06-03 raštu Nr. 17SD-4668-(14.17.32) informuotos, jog žemės sklypų persidengimo problema turėtų būti sprendžiama šalių susitarimu arba, nepavykus susitarti, teisme. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius 2015-09-29 prašymu Nr. 17SD-6936-(14.17.104) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo asmenims nepavykus susitarti ir išspręsti ginčo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimų matyti, jog būtent šiuo tikslu - išspręsti fizinių asmenų ginčą – ir kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Prašyme dėl viešojo intereso gynimo dėstomi argumentai dėl žemės pardavimo V. G. neteisėtumo grindžiami tik prielaida, jog nei V. G., nei V. G. žemės faktiškai nenaudojo, todėl jiems negalėjo būti parduota asmeninio ūkio žemė. Minėta, faktinis žemės naudojimo patikrinimas nei skiriant žemę, nei ją parduodant, nei kilus ginčui atliktas nebuvo. Tai pripažino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, ir pareiškėjo atstovė. Pažymėtina, jog patikrinimas, ar žemę faktiškai naudoja L. V., taip pat nebuvo atliktas ir byloje nėra šią aplinkybę įrodančių arba paneigiančių duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė negalėjo paaiškinti, kuris – V. G. ar L. V. faktiškai nenaudojo žemės, jeigu ji nebuvo naudojama, kokiu pagrindu asmeninio ūkio žemė skirta V. G. ir L. V., ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog L. V. žemės jam suteikimo ir pardavimo metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, kodėl nurodytiems asmenims paskirti būtent tokių dydžių žemės sklypai, kodėl projektuojant sklypus nebuvo tikrinami Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenys. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat neturi galimybės nustatyti nurodytas aplinkybes ir įvertinti asmeninio ūkio žemės suteikimo ir pardavimo V. G. (V. G.) ir L.V. teisėtumą.
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą, iš tikrųjų siekia išspręsti tarp dviejų fizinių asmenų kilusį ginčą dėl nuosavybės ir formuluojamų reikalavimų apimtimi gina trečiojo suinteresuoto asmens L. V. interesus paneigdamas V. G. (V. G.) nuosavybės teisę, tačiau argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti tokias išvadas, nepateikia. Pareiškėjas remiasi tik prielaidomis, nepagrįsdamas, kodėl susiklosčiusią situaciją vertina būtent L. V. naudai, o ne V. G. naudai, nors iš pareiškėjo patikslinto prašymo argumentų matyti, kad būtent L. V. asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai. Nuosavybės teisė ir jos turtiniai aspektai turi būti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, o nagrinėjamu atveju prašymo apginti viešąjį interesą tenkinimas, jeigu tam būtų teisinis pagrindas, neišvengiamai susijęs ne tik su atsakovės V. G., bet ir su sąžiningo įgijėjo K. A. – K. teisių ir interesų pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013-11-12 sprendime Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006-05-30 sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 punktas; EŽTT 2009-09-15 sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49-50 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 pažymėta, jog nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Kaip nurodyta atsakovės K.A.-K. atsiliepime, ji yra atlikusi sklypo pagerinimo darbus: įrengusi kūdrą, nuotėkų tinklus, įvedusi elektrą ir pan. Bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiškėjo prašymą kiltų klausimai dėl žalos iš valstybės biudžeto atlyginimo, įvertinant tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, jog situacija kilo dėl jos tuometinių darbuotojų kaltės ir neapdairumo, todėl siekis ištaisyti institucijos padarytas klaidas, teismo vertinimu, negali tokia apimtimi įtakoti fizinio asmens įgytų teisių, kad būtų iš esmės paneigta jo nuosavybė. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog valstybės valdžios institucijos galimai padarytų klaidų taisymo esminė našta tektų V.G. ir K. A.-K., kurių sąžiningumas nėra paneigtas. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Pareiškėjas, atsisakydamas ginti viešąjį interesą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo L. V. teisėtumo, argumentuoja nepateisinamai ilgu laiko tarpu nuo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir teisinių santykių stabilumu, tačiau neatsižvelgia į tai, jog V. G. žemė buvo skirta (1993-04-09 sprendimu Nr. 168) vieneriais metais anksčiau nei L. V. (1994-02-17 sprendimu Nr. 197). Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Teisės aktais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Viešojo intereso gynimas turi būti pagrįstas objektyviais, nenuginčijamais įrodymais, o ne neįrodytomis abejonėmis ir prielaidomis. Minėta, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turi būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas. Bylinėjantis vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašyme nėra nurodęs, kaip jo pareikšti reikalavimai leistų apginti viešąjį interesą (jei jis ir būtų). Priešingai, reikalavimas panaikinti administracinius aktus ir sandorių dalis, nagrinėjamu atveju siejamas išimtinai su L. V. ir su juo susijusių asmenų interesų gynimu. Įvertinus aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Fizinių asmenų tarpusavio ginčas dėl nuosavybės teisių turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad L. V. savo teises ir interesus gali ginti pats civiline tvarka.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį, nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje neegzistuoja pagrindas viešojo intereso gynimui, o pareiškėjas pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas. Patikslintame prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. Pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-06 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria atsakovei K. A.-K. uždrausta disponuoti, t.y. perleisti, nuomoti, įkeisti ir sudaryti kitus sandorius su nuosavybės teise jai priklausančiu 0,9541 ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajono savivaldybėje. Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTĮ 71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą, paduotą teismui 2016-03-17, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., K. A.-K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., T. V., V. V., R. V., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R., Šilutės rajono 3-ojo biuro notarei A. A., B. U. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punkto dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės rajone, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 dalies dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1487 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-03 žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7778, sudarytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3587 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo K. A.-K. panaikinimo, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų,
įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-06 nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.