Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu, prašydama (I t., b. l. 1–5):

1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 43777-45-4673 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. S.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 22,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 43777-45-4674 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Š.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 22,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 86-5667 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. Š.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,60 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. lapkričio 12 d. išvadą Nr. 1422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog V. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 16,23 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliktas patikrinimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, atkuriant V. S. ir G. Š. nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Patikrinimo metu nustatyta, kad:

1) Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 43777-45-4673 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ piliečiui V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jam tenkantį buvusio savininko J. L. 22,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

2) Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 43778-45-4674 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ pilietei G. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkantį buvusio savininko J. L. 22,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

3) Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001 m. lapkričio 12 d. parengė išvadą Nr. 1422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, jog V. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. L. 32,45 ha miško dalį – 16,23 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Išvada buvo persiųsta į Švenčionių rajoną, tačiau dar nerealizuota;

4) Vilniaus apskrities administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriuje 2001 m. lapkričio 28 d. buvo parengta pažyma Nr. 526 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, jog G. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. L. 32,45 ha žemės dalį – 8,62 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šios pažymos pagrindu 2001 m. gruodžio 4 d. Vilniaus m. 14-me notarų biure G. Š. sutartimis perleido teisę atstatyti nuosavybės teises į 7,63 ha ir 99 arus žemės, o atitinkamai P. P. ir A. L. perleidžiamą teisę priėmė;

5) Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 86-5667 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. Š.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – žemę, grąžinant natūra jai tenkantį 7,60 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini);

6) Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimų Nr. 43777-45-4673 ir Nr. 43778-45-4674 pagrindu buvo įregistruota V. S. ir G. Š. nuosavybės teisė į 45,30 ha ploto žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) 2002 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 86-5667 pagrindu buvo įregistruota G. Š. nuosavybės teisė į 7,60 ha ploto miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad tiek pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), tiek pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą visų pirma atkuriamos turto savininkui. Kitų asmenų, nurodytų minėtame straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teises yra išvestinė iš savininko teisės. Visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog V. S. 1992 m. gegužės 28 d. Ignalinos rajono Mielagėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Pretendentais į šią žemę nurodė buvusio savininko vaikaičius – V. S. ir G. Š., kuri 1999 m. balandžio 29 d. taip pat pateikė prašymą suteikti 36,5 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kartu buvo pateikti ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų duomenimis V. S. yra J. L. dukros B. L. (S.), mirusios 1992 m. vasario 25 d. (mirties liudijimas AD Nr. 004683), sūnus, o G. Š. – J. L. dukros S. L. (Š.), okupacijos metais išvykusios į Baltarusijos Respubliką, dukra.

Pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, o Išvada buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apskrities administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymose: 2001 m. gegužės 7 d. „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“, 2001 m. rugsėjo 3 d. „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 2226 bei Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gegužės 6 d. pažymose „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 342, Nr. 341 buvo nurodyta, kad J. L. nuosavybės teises patvirtina 1935 m. (duomenys neskelbtini) kaimo suskirstymo į vienkiemius vardinis sąrašas. Tačiau, atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad žemės savininkas J. L. 1938 m. balandžio 2 d. mirė, t. y. J. L. nebuvo žemės (duomenys neskelbtini) kaime savininku jos nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. metu ir jo, kaip turto savininko, interesų nacionalizacijos procesas nepalietė. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014 m. sausio 31 d. pažymos Nr. (P1-397) P2-610 duomenimis po J. L., M., mirties 1938 m. balandžio 2 d., liko žmona A., vaikai – J., S. ir B. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonde esančių civilinės bylos dokumentų matyti, jog J. L. (J. L.), gyvenęs (duomenys neskelbtini), paliko testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat ir 70 ha 7 548 kv. m. žemės, paliko vaikams – sūnui J. pusę turto, dukroms S. ir B. antrą pusę turto. Vilniaus apygardos teismas 1938 m. rugsėjo 1 d. patvirtino šį testamentą vykdymui. Taigi, minėtos pažymos patvirtina, kad J. L. žemę po jo mirties paveldėjo visi vaikai. Duomenų apie tai, kad sūnus J. L. paveldėto turto nepriėmė ar jo atsisakė seserų naudai nėra. Be to, 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo Švenčionių apylinkės butų-ūkių sąraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) vienkiemyje gyveno J. L. ir A. L. šeimos (2014 m. sausio 29 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas Nr. R4-121). Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad J. L. po tėvo J. L. mirties priėmė palikimą, jį turėjo ir naudojo savo asmens pelnui (Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1255, 1261 straipsniai).