- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- A-348-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00485-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- J. T., N. K., R. K., L. N., G. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovų J. T., N. K., R. K., L. N. ir G. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. T., N. K., R. K., L. N. ir G. N., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. ir Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. T. dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3113 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. K.“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. T.“; 3) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 4-4971, kurio pagrindu R. K. ir N. K. paveldėjo 528/1100 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 30 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu R. K., N. K. ir J. N. pardavė žemės sklypą L. N. ir G. N.; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo R. K., N. K. ir J. N. perdavė žemės sklypą L. N. ir G. N.; 6) taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovų L. N. ir G. N. Lietuvos valstybei nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėtas pareiškimas reg. Nr. 1.1-4715 pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą dėl galimai neteisėto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) perleidimo privačion nuosavybėn. Pareiškime buvo nurodyta, kad teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal tuo metu galiojančią Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2121), o išbraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 159 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 26-815). Prieš išbraukiant žemės plotą iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nurodytoje teritorijoje valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos darbai ir miškų kadastriniai matavimai atliekami nebuvo. Žemės sklypo teritorija iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos buvo išbraukta kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaida. Pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, teritorija, kurioje yra miesto miškas, negalėjo būti grąžinta buvusiems savininkams. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. liepos 4 d. Vilniaus apskrities viršininkas, išnagrinėjęs L. K. ir J. N. prašymus, sprendimais Nr. 2.4-01-3113 ir Nr. 2.4-01-3114 atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko T. M. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Šių sprendimų pagrindu buvo registruotos L. K. ir J. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu L. K. vardu registruotą žemės sklypo dalį įgijo jos vaikai – R. K. ir N. K.. 2007 m. kovo 30 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjo bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu L. N. ir G. N.. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo gautas 2013 m. vasario 6 d. Aplinkos ministerijos raštas Nr. (16-1)D8-1020, kuriame buvo nurodyta, kad į Žemės sklypą patenka miesto miškas (valstybinės reikšmės miškas). Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalimi ir darė išvadą, kad dėl valstybinės reikšmės miškų negali būti sudaromi jokie sandoriai, taip pat priimami administraciniai aktai, kurių pagrindu tokių daiktų nuosavybės teisė yra perleidžiama kitiems asmenims. Pareiškėjo manymu, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento.