- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2-1238-864/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08935-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- IĮ „Sky group“
- Pareiškėjas
- UAB „MD Finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams UAB „MD Finance“ vadovui M. D. ir advokato padėjėjui Š. V., atsakovo IĮ „Sky group“ bankroto administratoriaus MB „Lasis“ įgaliotam atstovui advokatui D. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ginčą dėl pareiškėjo UAB „MD Finance“ finansinio reikalavimo įtraukimo į bankrutuojančios IĮ „Sky group“ kreditorių sąrašą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „MD Finance“ ieškiniu, pareikštu Vilniaus miesto apylinkės teisme, prašė priteisti iš atsakovo IĮ „Sky group“ 3556 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo ir 11561,31 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 6 d. UAB „MD Finance“ (užsakovas) sudarė krovinio pervežimo sutartį su IĮ „SKY Group“ (vežėjas) dėl krovinio pervežimo (biologinės kilmės trąšos) iš Baltarusijos į Lietuvą. Kadangi šalys susitarė dėl greitai gendančio krovinio (biologinės kilmės trąšų) pervežimo, atsakovas krovinio pervežimo metu įsipareigojo laikytis atitinkamo temperatūrinio režimo. Sutartyje numatyta, jog pervežimo metu visą laiką turi būti palaikoma minimali temperatūra +6 laipsniai pagal Celsijų. Pristačius krovinį buvo nustatyti akivaizdūs pažeidimai dėl temperatūrinio rėžimo nesilaikymo, todėl krovinio priėmimo dieną (2013 m. kovo 13 d.) buvo surašytas krovinio pažeidimų/trūkumo aktas, kurį pasirašė sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Vilniaus Transimeksa“ sandėlio vadovas N. K., sandėlio apskaitininke J. K. ir atsakovo vairuotojas. Kadangi krovinio priėmimo metu krovinio gavėjas negalėjo tiksliai nustatyti sugadinto krovinio kiekio, todėl šį darbą atlikti buvo pavesta nepriklausomiems Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ekspertams, kuriems buvo pateikti 2 mėginiai – neigiamos temperatūros nepaveiktas mėginys iš senos siuntos ir mėginys iš atsakovo vežto krovinio. Ekspertai nustatė, jog atsakovo vežtos prekės yra praradusios savo savybes ir nebetinkamos pardavimui. Krovinio mėginiai taip pat buvo išsiųsti ištirti šių medžiagų gamintojui „EM-COOPERATION“ Ltd., kurio atlikta ekspertizė taip pat parodė, kad mikrobiologinių organizmų skaičius yra ženkliai sumažėjęs dėl galimo šalčio poveikio. Krovinio vežimo metu, t. y. nuo 2013 m. kovo 11 d. iki 2013 m. kovo 13 d. Lietuvoje bei Baltarusijoje buvo neigiama oro temperatūra – nuo -4 iki -14 laipsnių pagal Celsijų. Kadangi atsakovas iki šiol nėra pateikęs jokių paaiškinimų ar įrodymų, kuriomis remiantis galėtų būti šalinama jo atsakomybė, todėl jo kaltė dėl sugadinto krovinio yra preziumuojama, atitinkamai jis yra atsakingas už visus ieškovo patirtus nuostolius atliekant krovinio pervežimą (Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija) 17, 18 str.). CMR važtaraštyje nėra vežėjo pastabų dėl netinkamos krovinio ar jo pakuotės būklės, todėl remiantis CMR konvencijos 9 str. 2 d. preziumuojama, jog atsakovo priimto vežti krovinio būklė pasikrovimo metu buvo tinkama. Atsakovas krovinį su tam nepritaikytu transportu, kuriame nėra galimybės palaikyti susitarto temperatūrinio režimo, o tai neabejotinai lėmė žalos atsiradimą, nors apie specialios transporto priemonės būtinumą žinojo. Ekspertams nustačius, jog krovinys sugadintas, apskaičiuota tiksli patirtų nuostolių suma, kuri susidaro iš turtinės žalos (nuostolių) dėl sugadintos produkcijos ir negautų pajamų dėl neparduotos produkcijos. Krovinį sudarė iš Baltarusijos įmonės įsigytos prekės už 4154,6 Eur: mikrobiologiniai preparatai „Baikal EM1“ (2662 Eur) ir „Tamir“ (894 Eur); tepalas „ZSU“ ir klijai. Turtinę žalą prašoma priteisti tik už mikrobiologinių preparatų „Baikal EM1“ ir „Tamir“ sugadinimą, kurių bendra įsigijimo vertė sudarė 3556 Eur. Tuo tarpu negautas pajamas sudaro 11561,31 Eur, kuriuos įmonė gautų pardavusi mikrobiologinius preparatus, jei atsakovas nebūtų jų sugadinęs. UAB „MD Finance“ yra prekių tiekėjas, kuris perka prekes užsienyje ir po to jas parduoda Lietuvos pardavėjams, tai yra pagrindinė UAB „MD Finance“ veikla, iš kurios įmonė gauna pajamas. UAB „MD Finance“ yra oficialus mikrobiologinių preparatų „Baikal EM1“ ir „Tamir“ atstovas Lietuvoje. Mikrobiologiniai preparatai „Baikal EM1“ ir „Tamir“ yra tiekiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms, 2013 m. įmonė aktyviai bendradarbiavo UAB „Ermitažas“. Sugadinti preparatai taip pat turėjo būti parduoti Lietuvoje veikiantiems pardavėjams, ką patvirtina sąskaitos-faktūros ir pirkėjų mokėjimai už prekes. Ne visa UAB „MD Finance“ sąskaitose faktūrose nurodoma suma yra ieškovo negautos pajamos, kadangi dalį jų sudaro mokesčiai valstybei (PVM) bei kitos su veikla susijusios išlaidos (darbuotojų atlyginimas, transportavimo ir sandėliavimo sąnaudos), kurios sudaro ne daugiau 5 proc. nuo kiekvieno užsakymo sumos. Atėmus šias sumas būtent ir susidaro 11561,31 Eur negautų pajamų suma. Atsakovo veiksmuose yra visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė. 2013 m. gegužės 27 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl krovinio sugadinimo. 2013 m. gegužės 23 d. atsakovo atstovu prisistačiusi įmonė UAB „Strarstera“ pareikalavo iš UAB „MD Finance“ atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakydamas į reikalavimą, UAB „MD Finance ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau iki šiol nuostoliai nebuvo atlyginti. IĮ „SKY Group“ pareiškimu Trakų rajono apylinkės teismas priėmė įsakymą, kuriuo priteisė 510 Eur atsakovo naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo, nors procesiniai dokumentai UAB „MD finance“ nebuvo įteikti, todėl siekiant išvengti priverstinio išieškojimo išlaidų 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymas buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas buvo itin neatsargus ir aplaidus veždamas krovinį bei jį vežė nesilaikydamas sutartyje nurodyto temperatūrinio rėžimo, taikomas CMR konvencijos 32 str. numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas, kadangi krovinys atvežtas 2013 m. kovo 13 d., ieškinys pareikštas 2016 m. kovo 14 d. (kovo 13 d. – nedarbo diena).
Atsiliepimas
Atsakovas IĮ „Sky group“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo nurodytame krovinio pažeidimo/trūkumo akte nėra nurodyta kokia temperatūra buvo automobilio priekaboje krovinio iškrovimo metu, taip pat nėra nurodyta prekė, CMR važtaraščio numeris ir visi krovinį lydintis dokumentai. CMR važtaraštis taip pat yra nesuprantamas ir visiškai neinformatyvus, nes jame nėra atžymos apie temperatūros pažeidimą. Taip pat nėra aišku kokiomis aplinkybėmis buvo paimti mėginiai tyrimams. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 yra patvirtinta mėginio poėmio forma. Mėginius tyrimams pristatė ieškovo vadovas 2013 m. kovo 29 d., t. y. praėjus 16 dienų po krovinio pristatymo. Kur ir kokiomis sąlygomis buvo laikomas krovinys nėra žinoma. Imant mėginius nedalyvavo atsakovo, OOO Rostranservis ir nepriklausomų survejerių atstovai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto protokole taip pat nurodyta, jog institutas mėginių neima ir už jų pristatymą neatsako. Ieškovas nepagrįstai remiasi laboratoriniais tyrimais atliktais Rusijos įmonės, kadangi produkcijos gamintojas yra Baltarusijos įmonė. Be to, ir šuo atveju nėra jokių duomenų apie mėginio paėmimo sąlygas, vietą, laiką. Atsakovas nėra gavęs pretenzijų ar kaltinimų tyčiniu krovinio sugadinimu, todėl yra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike paaiškino, kad joks teisės aktas nenumato krovinio pažeidimo/trūkumų akto privalomos formos ar privalomų šiame akte įtvirtinti duomenų. Esminė krovinio pažeidimo/trūkumų akto paskirtis yra užfiksuoti su krovinio netinkamu vežimu susijusias aplinkybes – trūkumus ir/ar pažeidimus bei tai padaryti objektyviai dalyvaujant šalių atstovams. Nagrinėjamu atveju akte yra užfiksuota, kad krovinys atvyko nesilaikant temperatūrinio režimo, t. y. prekės buvo atvežtos paprastu mikroautobusu, kuriame nėra techninių galimybių palaikyti temperatūrą. Akte pasirašė nepriklausomi asmenys – UAB „Vilniaus Transimeksa“ sandėlio vadovas ir sandėlio apskaitininkė, taip pat ir atsakovo atstovas – sunkvežimio vairuotojas. Siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes ieškovas kreipėsi į prekių siuntėją, kuris 2016 m. balandžio 26 d. paaiškino, kad pagal UAB „MD Finance“ užsakymą atvažiavo mikroautobusas, kuris negalėjo užtikrinti reikiamo temperatūrinio režimo, jeigu aplinkos temperatūra būtų neigiama, t. y. kėbulas buvo neizoterminis; be to, atsakovo vairuotojas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad užsakovas žino apie tokį prekių gabenimo būdą ir su tuo, neva, sutiko. Atsakovas iš esmės neginčija, kad krovinys atvyko nesilaikant temperatūrinio režimo, o nurodo tik formalius dokumentų turinio trūkumus, nepateikia jokių paaiškinimų dėl pačios transporto priemonės, jos savybių ir galimybių joje užtikrinti temperatūrinį režimą, nenurodo transporto priemonės markės ir modelio. Atsakovui vengiant paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pervežimo metu buvusiomis techninėmis galimybėmis užtikrinti temperatūrinio režimo palaikymą, tokios aplinkybės turi būti vertinamos atsakovo nenaudai. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra vienintelė valstybinė institucija Lietuvoje, turinti galimybę objektyviai vertinti tokios kategorijos produktus. Visi duomenys apie atliktus tyrimus, jų paėmimo datą, laiką ir aplinkybes yra nurodyti pateiktuose tyrimų protokoluose. Rusijos įmonė „EM-COOPERATION“ yra viena iš biologinių preparatų Baikal EM1 ir TAMIR gamintojų. Baltarusijos įmonė „Unikalių technologijų centras“ yra tik prekių tiekėjas (tarpininkas), o ne prekių gamintojas. Tam, jog nustatyti, ar prekės yra pažeistos ir praradusios savo naudingąsias savybes, reikia atlikti specialius tyrimus ir nėra galimybės šių aplinkybių nustatyti vizualiai ar kitais būdais nenaudojant specialios įrangos. Ieškovas ekspertams pateikė neatidarytus mikrobiologinių trąšų flakonus tokios būklės, kokie jie buvo pristatyti ieškovui. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CMR konvencijos 32 str. Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant civilinei atsakomybei, pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilygintas tyčiniams veiksmams. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas (savo srities profesionalas) turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti. Ginčo atveju atsakovo veiksmai laikytini tyčiniais, todėl yra akivaizdus pagrindas taikyti 3 metų senaties terminą, kuris nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike paaiškino, kad ieškovas praleido CMR konvencijos 32 str. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis. Tuo atveju, jei teismas atsisakytų taikyti ieškinio senatį, ieškinys turi būti atmestas, kaip neįrodytas. EM-Cooperation 2013 m. gegužės 20 d. rašte, taip pat analizės protokole (kontrolės data 2013 m. gegužės 20 d.) yra be kita ko nurodoma, jog yra didelė tikimybė, kad produkcijos pavyzdžiai buvo užšaldyti ir po to atšildyti ir tai tapo preparato sugadinimo priežastimi. 2013 m. kovo 6 d. vienkartinio pervežimo sutartyje nurodoma, kad minimali transportavimo temperatūra turi būti + 6 laipsniai, tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kokia temperatūra krovininiame automobilyje buvo nustatyta krovinio iškrovimo metu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sugadinta produkcija buvo utilizuota ir nebuvo realizuota rinkoje.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodytos sąnaudos (5 proc.) yra nepagrįstai mažos ir neįrodytos, taip pat nėra aišku, ar ieškovas įvertino, jog negautas pajamas gali sudaryti tik grynasis pelnas, t. y. pelnas sumokėjus visus mokėtinus mokesčius valstybei (ne tik PVM) ir atskaičius sąnaudas. Todėl negautos pajamos yra apskaičiuotos nepagrįstai. Ieškovas nuo 2009 m. gruodžio 31 d. neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl negalima spręsti apie ieškovo pelningumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu buvo sutarta, kad krovinį gabens speciali transporto priemonė, kuri gali palaikyti temperatūrinį režimą. Tačiau į sandėliavimo įmonę krovinį atvežusi transporto priemonė buvo nepritaikyta tokiam kroviniui vežti, jokie įrodymai, kad viso vežimo metu buvo laikomasi temperatūros režimo, taip pat nebuvo pateikti. Sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai nėra būtini, kadangi tokie dokumentai atspindėtų visą ieškovo veiklą, o ne ginčo situacijoje patirtas negautas pajamas. Vežtus preparatus gamina mažai įmonių, todėl neradus įmonės, kuri galėtų atlikti tyrimą, buvo nuspręsta kreiptis Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Kreiptis dėl tyrimo atlikimo buvo delsiama 12 dienų, kadangi buvo tariamasi su tuometiniu atsakovo vadovu dėl žalos atlyginimo ar vežimo kainos neskaičiavimo. Atsakovas dėl žalos atlyginimo pasiūlė tartis ieškovui su faktiniu krovinio vežėju, tačiau ieškovas nesutiko. Atsakovas ne kartą telefonu buvo raginamas atvykti ir dalyvauti paimant sugadintų preparatų mėginius, tačiau atsakovas neatvyko, todėl buvo nuspręsta daugiau nedelsti bei kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Sugadintos prekės laikomos iki šiol, siekiant, kad jas užfiksuotų antstoliai nuotraukose, tačiau paaiškėjus, kad atsakovas yra bankrutuojantis, buvo nuspręsta nesikreipti į antstolius, kad nepatirti dar daugiau nuostolių.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad jokių duomenų apie transporto priemonę ir jos galimybę palaikyti temperatūrinį režimą, taip pat apie faktinį vežėją ir draudimą, neturi. Buvęs įmonės vadovas yra deklaravęs išvykimą į Australiją. Ginčo dėl paslaugų suteikimo fakto ieškovui nėra.
Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2012). 2016 m. gegužės 2 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi IĮ „SKY group“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Lasis“. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi sustabdė civilinę byla pagal ieškovo UAB „MD Finance“ ieškinį atsakovui IĮ „SKY Group“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir perdavė atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MD Finance“ ieškinį atsakovui IĮ „SKY Group“ dėl skolos priteisimo atnaujino ir pridėjo prie bankrutavusios IĮ „SKY group“ bankroto bylos bei įpareigojo bankroto administratorių pareikšti nuomonę dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. BIĮ „Sky group“ bankroto administratorius ginčija UAB „MD Finance“ reikalavimus ir prašo netraukti ieškovo į kreditorių sąrašą. Taigi apylinkės teismui perdavus bylą prijungimui prie IĮ „Sky group“ bankroto bylos bei bankrutavusios įmonės administratoriui ginčijant pareikštus reikalavimus, šalių ginčas transformavosi į ginčą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Todėl toliau spręstinas klausimas, ar UAB „MD Finance“ ieškinyje nurodyti reikalavimai dėl nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo yra pagrįsti ir gali būti tvirtinami BIĮ „Sky group“ kreditorių sąraše.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatų taikymo vėžėjo atžvilgiu už krovinio sugadinimą, netinkamai jį transportuojant.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog 2013 m. kovo 6 d. užsakovas UAB „MD Finance“ sudarė krovinio pervežimo sutartį su vežėju IĮ „SKY Group“ dėl krovinio pervežimo (biologinės kilmės trąšos Baikal-EM1 ir Tamir, sodo tepalas, gaudymo juosta, lipni gaudyklė) iš Mogiliovo (Baltarusija) į Vilnių, pakrovimo data 2013 m. kovo 12/13 d., iškrovimo – 2013 m. kovo 14/15 d., papildomose sąlygose nurodyta, jog pervežimo metu turi būti palaikoma +6 minimali krovinio temperatūra; vežėjas įsipareigojo pateikti kroviniui pakrauti techniškai tvarkingą užsakyme nurodytą transporto priemonę ir turėti įrangą, reikalingą kroviniui tvirtinti; vežėjas įsipareigojo trumpiausiais terminais informuoti užsakovą apie visas problemas, kilusias vežant krovinį (b. l. 24-25). 2013 m. kovo 13 d. krovinio pažeidimo/trūkumo akte nurodyta, jog krovinys atvyko nesilaikant temperatūrinio režimo; krovinio siuntėjas Centr unikalnych technologij, krovinio gavėjas MF Finance, vežėjas Rostranservis; aktą pasirašė sandėlio vadovas, sandėlininkas ir vairuotojas (b. l. 15). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. kovo 29 d. tyrimų protokoluose nurodyta, jog 2013 m. kovo 29 d. M. D. pateikto mėginio Nr. 14 Baikal EM1 (paveiktas minusinės temperatūros) mezofilinių pieno rūgšties bakterijų skaičius 1 g yra 3x10 šeštuoju, tuo tarpu mėginio Nr. 13 Baikal EM1 (geras) 8,7x10 šeštuoju (b. l. 16-18). Ieškovas 2013 m. gegužės 2 d. pretenzija atsakovui pranešė apie laboratorinių tyrimų rezultatus, bei kad sustabdo už pervežimą pateiktos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą (b. l. 33). Medžiagų gamintojų RAB „EM-Cooperation“ 2013 m. gegužės 20 d. analizės protokole nurodyta, kad pateikti pavyzdžiai neatitinka mikrobiologinių trąšų Baikal EM1 kokybės rodiklių; didelė tikimybė, kad produkcijos pavydžiai buvo užšaldyti ir po to atšildyti, kas tapo preparato sugadinimo priežastimi (b. l. 19-22, 27-28). 2013 m. gegužės 23 d. raštu UAB „Starstera“ (atsakovo atstovas) pareikalavo, kad ieškovas apmokėtų už vežimo paslaugas, kadangi ieškovas nepagrindė žalos ir jos dydžio (b. l. 35). 2013 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. kovo 28 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl netinkamai atliktų krovinio pervežimo paslaugų, tačiau jokio atsakymo negavo (b. l. 36-37). Sužinojęs, kad IĮ „Sky group“ naudai buvo priimtas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl skolos už krovinio pervežimą išieškojimo, ieškovas 2015 m. gruodžio 16 d. raštu pranešė atsakovui, kad priteistą sumą sumokės, siekiant išvengti vykdymo išlaidų, bei kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo (b. l. 39).
Vežėjo atsakomybė, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, yra nustatyta CMR konvencijos 17 str. 1 d.: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 str. 2 ir 4 d. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 str. 1 d. tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-97/2013). Vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR 29 str. 1 d.). Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad subjektyviuoju aspektu sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) traktuotinas, jam žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-593-687/2015). CMR konvencijos 18 str. 4 p. taip pat nustatyta, kad jeigu vežama transporto priemone, specialiai įrengta apsaugoti krovinį nuo karščio, šalčio, temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio, vežėjas gali vadovautis šios konvencijos 17 str. 4 p. „d“ papunktyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu įrodys, kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą, ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas. CMR konvencijos 17 str. 4 p. „d“ papunktyje nustatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-688/2013).
Atsakovas neneigia, kad atliko ginčo vežimą, taip pat neneigia, kad krovinio ar jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama, ar kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus, tačiau atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio gabenimo, nesilaikant temperatūros režimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, būtent atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad krovinys į paskirties vietą buvo transportuojamas laikantis vežimo sutartyje sutarto minimalaus +6 pagal Celsijų temperatūros režimo, ar kad vežėjas panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą, ar veikė pagal kitas sutartimi sulygtas sąlygas (pvz., pranešė apie iškilusias problemas apie tinkamos gabenimui transporto priemonės trūkumą ar pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys dėl nuostolių priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas dar 2016 m. kovo 22 d., tačiau atsakovas iki šiol (nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei po) jokių įrodymų, kad, gabendamas (pats ar pasitelkdamas kitą asmenį) ginčo krovinį, laikėsi temperatūros režimo, nepateikė. Atsakovas ginčija
2013 m. kovo 13 d. krovinio pažeidimo/trūkumo aktą, kurį pasirašė UAB „Vilniaus Transimeksa“ sandėlio vadovas N. K., sandėlio apskaitininkė J. K. ir krovinį vežęs vairuotojas (vardas, pavardė neįskaitoma), nurodydamas, kad akte nenurodyta krovinio temperatūra. Teismas pažymi, kad nei CMR konvencija, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato krovinio pažeidimo/trūkumo akto privalomos formos ar privalomų šiame akte įtvirtinti duomenų. Teismo vertinimu, iš karto po krovinio parvežimo pažeidimo/trūkumo akto sudarymo pagrindinė paskirtis yra netinkamo krovinio gabenimo fiksavimas, o ne konkrečios temperatūros nustatymas krovinio iškrovimo metu, kadangi iškrovimo metu krovinio temperatūra ir jos pokytis tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros. Tuo tarpu krovinys buvo gabenamas vieną dieną, tuo metu tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje buvo minusinė oro temperatūra, ieškovas prašo atlyginti nuostolius už netinkamą krovinio gabenimą, todėl akivaizdu, kad esminė aplinkybė, kurį galėtų pašalinti atsakovo atsakomybę už krovinio sugadinimą, yra temperatūros režimo fiksavimas krovinio gabenimo, o ne jo pakrovimo ar iškrovimo, metu. Tai, kad krovinys buvo gabenamas transporto priemone, kurį negali palaikyti tinkamo temperatūrinio režimo, taip pat patvirtina krovinio siuntėjo Baltarusijos įmonės „Unikalių technologijų centras“ 2016 m. balandžio 26 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal kompanijos MD Finance užsakymą atvažiavo mikroautobusas, kuris negalėjo užtikrinti temperatūrinio režimo, jeigu aplinkos temperatūra būtų neigiama, t. y. kėbulas buvo neizoterminis (b. l. 80-81). Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepateikė jokių paaiškinimų, pagrįstų įrodymais, kad krovinį gabenusi priemonė buvo tinkama ir galėjo palaikyti sutartą temperatūrinį režimą. Priešingai, atsakovo atstovas paaiškino, kad jokių duomenų negali pateikti, o įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, nors pagal CMR konvencijos nuostatas už krovinio sugadinimą vežėjui yra taikoma griežtoji atsakomybė, t. y. vežėjas už krovinio sugadinimą atsako visais atvejais, jei neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių.
Atsakovas taip pat ginčija ieškovo iniciatyva užsakytus ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei medžiagų gamintojo Rusijos įmonės RAB „EM Cooperation“ atliktus krovinio (mikrobiologinių trąšų) tyrimus, nurodydamas, kad tyrimai atlikti po ilgo laiko tarpo, mėginių paėmime atsakovo atstovas nedalyvavo. Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad gavęs sandėliavimo įmonės UAB „Vilniaus Transimeksa“ krovinio pažeidimo/trūkumo aktą, atsakovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti visas su krovinio gabenimu susijusias aplinkybes. Byloje taip pat nepaneigti ieškovo vadovo paaiškinimai, kad atsakovo vadovas ne kartą buvo raginamas atvykti ir dalyvauti paimant prekių mėginius. Aukščiau nustatyta, kad ginčo krovinys buvo gabenamas nesilaikant temperatūrinio režimo, todėl teismas atsakovo argumentus dėl ieškovo iniciatyva atliktų krovinio tyrimų vertina kritiškai. Tiek iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. kovo 29 d. tyrimų protokolų, tiek medžiagų gamintojo tyrimo išvadų matyti, kad pateiktų Baikal EM1 preparato mėginių savybės ženkliai neatitinka gamintojo nustatyto kokybės reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad tiek Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, tiek medžiagų gamintojas RAB „EM Cooperation“, galėjo atlikti jiems pateiktų mikrobiologinių trąšų kokybės vertinimą, todėl atsakovui neįrodžius, kad ginčo krovinys ieškovui buvo pristatytas tinkamai, teismas neturi pagrindo abejoti atliktų tyrimų išvadomis.
Apibendrinant aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekė savo tikslą – teismo įsitikinimo, pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad atsakovo pristatytas krovinys (mikrobiologinės trąšos) neatitiko jam keliamų reikalavimų ir sugedo dėl transportavimo nesilaikant sutarto temperatūros režimo. Tuo tarpu atsakovas CMR konvencijos 17 str. 1 d. nustatytos jo kaltės prezumpcijos nepaneigė jokiais leistinais įrodymais (CPK 179 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais (dideliu neatsargumu, nerūpestingumu, neveikimu) atsakovas netinkamai įvykdė krovinio vežimo sutartį, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl pervežimo metu sugadintų prekių (CMR konvencijos 29 str.).
Dėl nuostolių dydžio
Ieškovas prašo priteisti (įtraukti į kreditorių sąrašą) 3556 Eur tiesioginių nuostolių už sugadintą krovinį ir 11561,31 Eur netiesioginių nuostolių, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei būtų realizavęs ginčo krovinį. Tiesioginių nuostolių sumą sudaro 2662 Eur už mikrobiologinį preparatą Baikal EMI1 ir 894 Eur už mikrobiologinį preparatą Tamir. Preparatų įsigijimo vertę patvirtina jų įsigijimo 2013 m. kovo 4 d. sąskaita bei ieškovo 2013 m. kovo 6 d. atliktas apmokėjimas (b. l. 30-31, 43). Kadangi atsakovas savo kaip vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinį nepaneigė, ginčo dėl tiesioginių nuostolių (sugadintų prekių įsigijimo vertės) dydžio nėra bei nuostolių dydį patvirtina pridėti dokumentai, todėl pagrindas patvirtinti UAB „MD Finance“ su 3556 Eur kreditoriniu reikalavimu (tiesioginiai nuostoliai) BIĮ „Sky group“ trečios eilės kreditorių sąraše yra.
Atsakovas ginčija ieškovo prašomų priteisti netiesioginių nuostolių sumą, tačiau jokių paaiškinimų, pagrįstų skaičiavimais, kad netiesioginiai nuostoliai paskaičiuoti neteisingai, nepateikia. Teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktų duomenų galima daryti spręsti, kad netiesioginių nuostolių suma yra paskaičiuota tinkamai. Tiek iš pateiktų dokumentų, tiek ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas perpardavinėja Lietuvoje iš užsienio atgabentus mikrobiologinius preparatus Baikal EM1 ir Tamir, bendradarbiauja su UAB „Ermitažas“, tiekia šiuos preparatus kitiems asmenims (b. l. 44-56). Taigi, yra logiška, kad jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs vežimo sutartį (nebūtų sugadinęs mikrobiologinių preparatų), ieškovas juos realizuotų už rinkos kainą. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų lentelės matyti, kad ieškovas už parduotas prekes, jei jos būtų visiškai nesugadintos, tikėjosi gauti 18281,46 Eur pardavimo pajamų, o atskaičius valstybei mokėtiną 21 proc. PVM bei 5 proc. dydžio veiklos sąnaudos – iš viso 11561,31 Eur pajamų. Paskaičiuotos pardavimo kainos atitinka kitiems subjektams parduotų tų pačių prekių kainas. Atsakovas ieškovo skaičiavimų nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, todėl teismas sprendžia, kad pagrindas patvirtinti UAB „MD Finance“ su 11561,31 Eur (netiesioginiai nuostoliai) kreditoriniu reikalavimu BIĮ „Sky group“ trečios eilės kreditorių sąraše yra. Taigi, iš viso UAB „MD Finance“ trauktinas į BIĮ „Sky group“ trečios eilės kreditorių sąrašą su bendru 15117,31 Eur reikalavimu.
Dėl ieškinio senaties
CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Tos pačios dalies a punkte nustatyta, kad senaties terminas prasideda krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos.
Ieškovas nurodo, kad atsakovo didelis neatsargumas vežant krovinį prilyginamas tyčiniams veiksmams, todėl šiuo atveju gali būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ginčo atveju turi būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris yra pasibaigęs, nes ieškovas atsakovui nebuvo pateikęs pretenzijų ar kaltinimų tyčiniu krovinio sugadinimu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 3K-3-318/2009).
Kaip jau minėta aukščiau, šalių krovinio pervežimo sutartyje šalys sutarė, jog krovinio pervežimo metu visą laiką turi būti palaikoma minimali +6 pagal Celsijų temperatūra. Tačiau 2013 m. kovo 13 d. pristačius krovinį buvo nustatyti pažeidimai dėl temperatūrinio rėžimo nesilaikymo, dėl ko buvo surašytas krovinio pažeidimų/trūkumo aktas, kurį pasirašė sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Vilniaus Transimeksa“ sandėlio vadovas N. K., sandėlio apskaitininkė J. K. ir krovinį vežęs vairuotojas (b. l. 16). Ieškovas netinkamą temperatūros režimo laikymąsi grindžia vežimo metu (2013 m. kovo 11 d. iki 2013 m. kovo 13 d.) Lietuvoje ir Baltarusijoje buvusia oro temperatūra (nuo -4 iki -14 laipsnių pagal Celsijų), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei medžiagų gamintojo RAB „EM-Cooperation“ išvadomis, kad transportuotos medžiagos praradusios savo savybes ir netinkamos pardavimui dėl galimo šalčio poveikio, taip pat krovinio siuntėjo paaiškinimais, kad krovinį atvyko pasiimti tam nepritaikyta transporto priemonė (b. l. 16-22, 27-28, 57-58, 76-78, 81). Tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, kad krovinio gabenimo metu buvo laikomasi sutartyje sulygto temperatūros režimo (pvz., termografo duomenų iš krovinį gabenusios transporto priemonės ar pan.), nepateikė. Teismo vertinimu, vežėjas, žinodamas, kad transportavimo metu turi būti laikomasi temperatūrinio režimo, privalėjo rūpintis, kad ieškovo krovinys būtų nugabentas į sutartą vietą laikantis sutartyje nurodyto nurodyto temperatūrinio režimo. Atsakovui neįrodžius, kad jis laikėsi sutartyje nustatyto krovinio gabenimo temperatūrinio režimo, šios pareigos tinkamas neįvykdymas, pasireiškęs neveikimu, pripažintinas dideliu atsakovo neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Todėl teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas (krovinis pristatytas 2013 m. kovo 13 d., ieškinys pareikštas 2016 m. kovo 14 d. (kovo 13 d. nedarbo diena)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose (Rekomendacijos) nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovas už advokato pagalbą šioje byloje, surašant ieškinį, prašo priteisti 250 Eur (b. l. 59-60). Ieškinys surašytas 2016 m. kovo mėn., todėl apskaičiuojant priteistinas sumas imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2015 m. III ketvirtį siekė 735,1 Eur. Taigi, remiantis Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinio parengimą maksimalus atlyginimo dydis gali būti 1837,75 Eur. Nagrinėjimu atveju išlaidų advokato pagalbai suma yra žymiai mažesnė nei maksimali rekomenduojama, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Apeliacinio teismo išaiškinta, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 2-2097/2012).
Nors ieškovui iniciavus ginčą, atsakovas dar neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, tačiau bankroto administratoriui ir toliau ginčijant ieškinio reikalavimus, kurie tenkinami ieškovo naudai, spręstina, kad bankrutuojanti įmonė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, siekė sutaupyti turto. Taigi, bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, nes jų atsiradimą lėmė ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už jam suteiktas teisines paslaugas dėl to, kad bankrutuojanti bendrovė gynėsi nuo jai pareikšto turtinio reikalavimo, laikydama jį neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl ieškovo naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisiama iš BIĮ „Sky group“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtraukti UAB „MD Finance“ į bankrutuojančios IĮ „Sky group“ trečios eilės kreditorių sąrašą su bendru 15117,31 Eur reikalavimu, kurį sudaro 3556 Eur tiesioginiai nuostoliai ir 11561,31 Eur netiesioginiai nuostoliai už netinkamai įvykdytą tarp šalių 2013 m. kovo 6 d. sudarytą krovinio pervežimo sutartį.
Priteisti ieškovui UAB „MD Finance“ (j. a. k. 302452683) iš bankrutuojančios IĮ „Sky group“ (į. k. 301780549) bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.