Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas) su administraciniu nurodymu M. J. už tai, kad jis, 2022 m. birželio 2 d., 16.09 val., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Važiuodamas prieš eismą, privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos, kad išvengtų automobilių susidūrimo kaktomuša. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokie M. J. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

2. 2022 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja S. V. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo M. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad M. J. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. birželio 2 d., 16.09 val., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Važiuodamas prieš eismą privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos, kad išvengtų automobilių susidūrimo kaktomuša. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokiais veiksmais M. J. pažeidė KET 9 punkto, 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto reikalavimus.

4.7. Teismas nurodė, kad vienas iš vairuotojų pasipiktino jo vairavimu ir todėl atsiuntė policijai vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą. Tačiau šis vairuotojas nematė (ir vaizdo registratoriumi neužfiksavo) lenkimo manevro pradžios. Todėl nežinodamas apie tai, kad apelianto kelyje atsirado kliūtis, kurią lenkdamas nebegalėjo tinkamai užbaigti lenkimo manevro, galėjo pagrįstai suklysti vertindamas jo veiksmus, nes iš to dalinio vaizdo, kurį vairuotojas matė iš savo automobilio, jis galėjo padaryti klaidingą išvadą, jog apeliantas lenkia visą spūstį. Toks vairuotojas nebuvo nustatytas ir apklaustas.

4.8. Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-535-397/2017 nagrinėta iš esmės tokia pati situacija, kaip ir šioje byloje (su išimtimi, kad lenktas vienas automobilis). Toje byloje konstatuota, kad vairuotojas, pradėjęs lenkimo manevrą esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri pereina į brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, esant automobilių srautui ir nesant šiame kelio ruože kitų kelio ženklų, susijusių su draudimu lenkti, baigdamas lenkimo manevrą kirsdamas ištisinę liniją nepadarė jokio administracinės teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl jo chuliganiškų paskatų buvimo ir tyčinės kaltės formos. Pradėdamas lenkimo manevrą norėjo aplenkti tik vieną kelyje atsiradusią kliūtį ir priekyje esančios spūsties objektyviai negalėjo pamatyti. Ši jo versija jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta.

4.9. Pripažįsta, kad lenkimo manevrą užbaigė kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tačiau tai padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad pradėjęs lenkimo manevrą, dėl priešais stovėjusios transporto priemonės gabaritų ir kelio ypatumų, negalėjo to numatyti. Todėl tokie jo veiksmai formaliai galėtų būti vertinami nebent pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Retrospektyviai įvertinęs situaciją, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, sutinka, kad galbūt priėmė ne patį teisingiausią sprendimą ir galėjo pasirinkti kitokį veikimo būdą – pradėjęs lenkimo manevrą ir pamatęs, kad negalės jo užbaigti dėl priekyje esančios spūsties, galėjo sustoti priešpriešinio eismo juostoje ir laukti, kol spūstis pajudės ir jis bus įleistas grįžti į savo eismo juostą. Tačiau sprendimą tęsti lenkimą tuo metu priėmė akimirksniu, įvertinęs situaciją kelyje, atsižvelgdamas į tai, kad priešpriešinio eismo juostoje nebuvo transporto priemonių, kad buvo dvi priešpriešinio eismo juostos, kad priekyje spūstyje matėsi tarpas, į kurį atrodė, jog galės įsukti. Todėl neprieštarauja ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį ar kitą ANK pažeidimą, jei teismas manytų, kad jis padarė administracinį nusižengimą.

4.10. Nesutinka su teismo argumentais, jog byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Byloje yra pakankamai administracinei nuobaudai individualizuoti reikšmingų duomenų, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė – padarytų veiksmų pobūdis, trukmė ir intensyvumas, tai, kad dėl jo veiksmų nekilo jokios žalos, yra teigimai charakterizuojamas ne tik darbovietės, bet ir organizacijos, kuri susijusi su padidinto pavojaus šaltiniais (ginklais). Kiekvienais metais nuvažiuoja apie 60 000 km (UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika), anksčiau už tokios pat rūšies ar pobūdžio nusižengimą baustas nėra ir anksčiau šiurkščiai nėra pažeidęs KET. Taigi nėra piktybinis KET pažeidėjas, o padarytas KET pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Todėl specialiosios teisės atėmimo taikymas yra neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Be to, teisė vairuoti būtina darbe, taigi yra itin reikšminga. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šiam darbui atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones. Dėl energetinės krizės visos įmonės susiduria su finansiniais sunkumai, priverstos taupyti, atleidžia darbuotojus. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės tinkamai vykdyti darbo funkcijų, dėl ko mažinant darbuotojų skaičių, bus atleistas iš pareigų. Nors įprastai pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas nėra esminė aplinkybė taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes ir priežastis, o ypatingai įvertinus ekonominę situaciją šalyje, kuri yra atsiradusi dėl karo Ukrainoje ir to sąlygotos energetinės krizės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam ilgam terminui (12 mėnesių), neabejotinai sąlygosiantis atleidimą iš užimamų pareigų, t. y darbo netekimą, yra neproporcinga, neadekvati padarytam nusižengimui ir neatitinka teisingumo, proporcingumo principų. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-557/2021), mano, kad skirta nuobauda yra neadekvati, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, kuris yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę atsakomybę.

5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis vairavo chuliganiškai, tuo pačiu, neginčija padaręs KET pažeidimą, tačiau lengvesnį bei prašo skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas M. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo.

10. Nesaugus lenkimas stovinčių ar lėtai judančių miesto gatvėje transporto priemonių (kolonos), vertintinas kaip atliktas iš chuliganiškų paskatų, jeigu byloje surinkti ir ištirti teismo posėdyje faktiniai duomenys leidžia daryti patikimą išvadą, kad tokį manevrą vairuotojas atliko neįsitikinęs, jog lenkė (ar apvažiavo) koloną kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, važiavo priešpriešine eismo juosta ir taip sukėlė susidūrimo kaktomuša grėsmę, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiuo konkrečiu atveju, vaizdo registratoriaus įraše aiškiai užfiksuotas M. J. vairavimas išties intensyvaus judėjimo miesto gatvėje, priešingai nei šį įrašą interpretuoja apeliantas, apygardos teismui leidžia kaip pagrįstus vertinti apylinkės teismo motyvus, jog tokį vairavimo būdą jis pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors ir jokių realių padarinių nekilo.

11. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pažymi, kad M. J. veiksmai nepatenka į pavojingo vairavimo administracinio nusižengimo sudėtį (ANK 420 straipsnio 1 dalis), nes M. J. šiuo atveju lenkimo manevrą atliko tiesiog apvažiuodamas ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, t. y. liniją, kurią kirsti draudžiama. Tokiu tyčiniu, demonstratyviu ir nepagarbiu kitiems eismo dalyviams elgesiu, M. J. sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų automobilių vairuotojų ir keleivių saugumui. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog lenkimo manevrą jis pradėjo leistinoje vietoje, nekeičia jo vairavimo vertinimo kaip chuliganiškų. Minėtame įraše aiškiai matyti, kad ilgą atstumą, apvažiuodamas ne vieną ir ne dvi transporto priemones, o jų koloną, M. J. važiuoja priešpriešine eismo juosta. Jam įvažiuoti į šią juostą buvo draudžiama. Švariame, sausame kelyje įbrėžta dviguba ištisinė linija buvo gerai matoma. Visa tai M. J. turėjo signalizuoti apie tai, jog jis važiuoja jau priešais priešingos krypties transporto srautą (KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punktas).

12. Kaip išgalvotą ir kartu paneigtą vaizdo registratoriaus įraše užfiksuotais M. J. vairavimo vaizdais, apygardos teismas vertina apelianto akcentuojamą versiją, jog šiuo atveju jis leistinoje kelio vietoje lenkė prieš jį važiavusią transporto priemonę, kai ši sustojo ir parodė posūkio signalą į dešinę, vėliau signalą išjungė ir įjungė mirksintį avarinį signalą, o jis, siekdamas apvažiuoti šį automobilį, pradėjo lenkimo manevrą ir tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pamatė, kad yra susiformavusi spūstis, bet grįžti atgal negalėjo, nes kitas automobilis užėmė jo vietą, todėl tęsė lenkimo manevrą ir radęs laisvą vietą grįžo į antrą eismo juostą, nors jam reikėjo sankryžoje sukti į dešinę iš pirmos eismo juostos. Tokia elgesio kelyje versija apeliantas siekia sumenkinti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir išvengti skirtos administracinio poveikio priemonės sukeliamų asmeninių nepatogumų. Dar kartą apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vaizdo registratoriaus įraše užfiksuoti M. J. veiksmai yra akivaizdžiai peržengiantys pavojingo vairavimo sudėtį. M. J. nusprendė apvažiuoti stovinčių automobilių koloną ir darė be jokios rimtos, objektyviai pateisinamos priežasties. M. J. važiavo priepriešine eismo juosta, o tuo metu prieš jį važiavo kiti automobiliai, iš kurių vienas važiavo tiesiai į jį (M. J.), todėl neabejotina, kad matė realų susidūrimo pavojų. Siekdami išvengti susidūrimo tiek M. J., tiek kitas vairuotojas turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, o stovintys kantriai kolonoje vairuotojai neabejotinai visa tai matė.

13. Kiti apelianto argumentai, jog jo teisę į gynybą suvaržė tai, kad Protokole ir Nutarime skirtingai nurodytos veikos padarymo aplinkybės (vienur nurodyta, kad jis apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės, kitur – iš dešinės pusės) bei klaidingai įrašyta administracinio nusižengimo padarymo vieta (vietojo Komunarų g. įrašyta Tilžės g.), atmetami kaip nepakankami daryti kitokias išvadas dėl chuliganiškos vairavimo sudėties buvimo M. J. veiksmuose nei tai padarė apylinkės teismas. Iš tiesų, minėti rašymo apsirikimo netikslumai yra, tačiau pažymėtina tai, kad apeliantas skųsdamas Nutarimą apylinkės teismui naudojosi kvalifikuota atstovės advokatės J. R. pagalba ir skundžiamoje nutartyje teismas šiuos netikslumus aptarė, teisingai patikslindamas aplinkybę, jog M. J. apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės. Be to, apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad M. J., automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 2 d., 16.09 val. Komunarų g., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės bei grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šias aplinkybes M. J. pripažino tiek rašytiniame paaiškinime, tiek savo skunde bei teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas neįžvelgia jokių apelianto teisės į gynybą suvaržymų pirmosios instancijos teisme ar KET pažeidimą tiriant policijoje.

14. Galiausiai apelianto skundo teiginys, jog apylinkės teismas pripažino, kad jis šį administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nerūpestingumo, yra faktiškai ir juridiškai nepagrįstas. Apylinkės teismo motyvus, kuriais teismas pasisakė dėl to, kad M. J., būdamas dėmesingas, atsakingas, išmanantis KET 3 priedo 1 skyriuje įtvirtintą horizontalųjį ženklinimą vairuotojas, turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti apvažiavimo manevro, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, apeliantas nepagrįstai vertina kaip atskleidžiančius neatsargią kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų atlikimo. Priešingai, šie motyvai papildo ir sustiprina kitas apylinkės teismo padarytas išvadas, jog M. J. kelyje elgėsi demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kolonoje ir laukė prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas.

15. Apelianto veika, pagal savo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius atitinka būtent ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą chuliganiško vairavimo sudėtį. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog apeliantas padarė kitą administracinį nusižengimą ar šią veiką perkvalifikuoti į apelianto prašomą ANK 417 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nustatančią atsakomybę tik už kelio ženklinimo nesilaikymą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo

16. Aplinkės teismas išsamiai motyvavo, jog byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Skunde nurodytas aplinkybes, jog dėl M. J. veiksmų jokia žala nepadaryta, jis nuvažiuoja apie 60 000 km per metus, anksčiau nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, darbdavio vertinamas teigiamai, transporto priemonės vairavimas susijęs su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, apylinkės teismas pagrįstai vertina kaip neišimtines.

17. Skirdama M. J. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, policija laikėsi nuobaudų skyrimo taisyklių ir pagrįstai skyrė jam minimalią sankcijoje numatytą 450 Eur baudą bei minimaliam terminu atėmė teisę vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių. Policija ir apylinkės teismas pagrįstai išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažino teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbinėje veikloje. Tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, kad M. J. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį, tenkinti apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.