Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J., jo atstovei advokatei Juritai Repšienei,

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022-07-21 nutarimo Nr. 30-ANR N-9755-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2022-06-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu M. J. už tai, kad 2022-06-02, 16.09 val., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Važiuodamas prieš eismą, privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos, kad išvengtų automobilių susidūrimo kaktomuša. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Nurodyta, jog pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punktas, 3 priedo I skyriaus 1.3. punktas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-07-21 nutarimu, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. J., už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. M. J. nubaustas už tai, kad 2022-06-02, 16.09 val., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Važiuodamas prieš eismą privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos, kad išvengtų automobilių susidūrimo kaktomuša. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Nurodyta, jog pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punktas, 3 priedo I skyriaus 1.3. punktas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-08-16 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas M. J. skundas, kuriame nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu institucija pripažino, jog surašydama administracinio nusižengimo protokolą suklydo ir nurodė netinkamas įvykio aplinkybes, tai yra, kad automobilių koloną apvažiavo iš kairės pusės, o ne iš dešinės pusės. Institucija, tiek surašydama administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik byloje esančiu vaizdo registratoriaus įrašu, tačiau šiame vaizdo įraše nėra užfiksuota lenkimo manevro pradžia ir nėra užfiksuota vieta, kurioje jis pradėjo lenkimo manevrą. Šis byloje esantis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina tik tai, kad buvo atliekamas lenkimo manevras, tačiau, kurioje tiksliai kelio vietoje, t. y. paženklintoje ištisine ar punktyrine kelio ženklinimo linija, iš jo negalima nustatyti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad jis lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Ši išvada padaryta tik remiantis prielaida, kad lenkimo manevro pradžioje galėjo būti dviguba ištisinė linija ir ši išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu institucijai pateikė gatvės, kurioje fiksuotas jo atliktas lenkimo manevras, nuotraukas, kuriose aiškiai matosi kelio ženklinimas linijomis, ir tai, jog lenkimo manevrą jis pradėjo esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, t. y. nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Byloje yra su 2022-07-21 paaiškinimu pateikta nuotrauka Nr. 1, padaryta iš vaizdo registratoriaus įrašo, ir joje matyti, kad jis jau važiuoja priešpriešine eismo juosta (t. y. užfiksuota ne lenkimo manevro pradžia, o jau iš dalies atliktas lenkimas) ir jo vairuojama transporto priemonė yra ties įvažiavimu prie nuotraukos kairėje pusėje esančio balto pastato. Byloje esanti su 2022-07-21 paaiškinimu pateikta nuotrauka Nr. 2 visiškai atkartoja nuotraukos Nr. 1 vaizdą, tik be transporto priemonių. Joje aiškiai matyti, kad iki įvažiavimo prie nuotraukos kairėje pusėje balto pastato kelyje yra punktyrinė esančio kelio ženklinimo linija, kuri leidžia atlikti lenkimo manevrą. Taigi vaizdo registratoriumi yra užfiksuota, kad lenkimo manevrą jis pradėjo dar iki ištisinės dvigubos linijos, t. y. nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Nutarime nurodyta aplinkybė, jog jis apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neatitinka byloje esančių įrodymų (tiek nuotraukų, tiek vaizdo registratoriaus įrašo). Nutarimo išvada, jog lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, yra nepagrįsta ir neteisinga, padaryta tik remiantis prielaida, visiškai neįvertinus realaus kelio ženklinimo. Sutinka, kad jau pradėtą lenkimo manevrą buvo priverstas užbaigti kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau iš tos vietos, kur pradėjo lenkimo manevrą, jis neturėjo jokių fizinių galimybių pamatyti, kad po maždaug 28 metrų prasideda trumpa (maždaug 1,5 metro) ištisinė linija (žr. nuotraukos Nr. 3-4), kurią vėliau vėl pakeičia maždaug 25 metrų punktyrinė linija (žr. nuotraukos Nr. 5-6), o ją vėl ištisinė (žr. nuotrauka Nr. 8). Be to, baigdamas lenkimo manevrą, ištisinę liniją buvo priverstas kirsti ne dėl to, kad norėjo chuliganiškai vairuoti ar kaip nors kitaip piktybiškai pažeisti Kelių eismo taisykles, o tik dėl to, kad dėl eismo spūsties negalėjo kitu būdu anksčiau pasitraukti iš priešpriešinės eismo juostos, nes tarp stovėjusių transporto priemonių nebuvo tarpo (tai akivaizdžiai užfiksuota vaizdo registratoriaus įraše). Taip, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, jis pradėjo lenkimo manevrą, kurį, dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausiusių aplinkybių (dėl kelio ypatumų ir priešais sustojusio automobilio gabaritų), užbaigė formaliai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl ko ir prašo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 1 dalį, nes vairuotojo veiksmai, netgi, kai lenkiama susidariusi transporto priemonių spūstis, automatiškai neturi būti traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas ir tokios praktikos laikosi analogiškas bylas nagrinėjantys teismai. Pažymi, kad prieš jį važiavusi transporto priemonė sustojo, parodė posūkio signalą, rodydama, kad ji planuoja sukti į dešinę, vėliau šį signalą išjungė ir įjungė mirksintį avarinį signalą. Siekdamas apvažiuoti prieš jį atsiradusią ir eismui trukdančią kliūtį (vieną automobilį), pradėjo šios stovinčios transporto priemonės lenkimo manevrą, ir, tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pamatė, kad už šios sustojusios transporto priemonės yra susiformavusi spūstis. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą dėl priešais sustojusio automobilio gabaritų bei kelio ypatumų toje vietoje (žr. nuotraukas Nr. 3-8) negalėjo matyti, kad priekyje yra spūstis. Pradėjęs sustojusios transporto priemonės lenkimo manevrą, grįžti ir vėl sustoti už jos nebegalėjo, kadangi už jo važiavusi transporto priemonė pavažiavo į priekį ir užėmė jo vietą. Matydamas laisvą vietą priekyje ir siekdamas kuo greičiau pasitraukti iš priešpriešinės eismo juostos, jis toliau tęsė lenkimo manevrą, bet pavažiavęs pamatė, kad laisvos vietos įsukti nėra, nes ten taip pat stovėjo automobilis, todėl tęsė manevrą, ir tik radęs laisvą vietą grįžo į savo eismo juostą. Jo veiksmai negali būti laikomi chuliganišku vairavimu siekiant aplenkti susidariusią spūstį, nes pradėdamas lenkimo manevrą planavo aplenkti tik prieš jį atsiradusią kliūtį ir negalėjo žinoti ir numanyti, kad tokiame ne pagrindiniame miesto kelyje priekyje toliau yra susiformavusi spūstis, dėl kurios negalėjo užbaigti vieno priešais jį sustojusio automobilio lenkimo manevro kitaip, kaip tik aplenkdamas dalį spūsties. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad vairavo chuliganiškai, nes kita transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos. Peržiūrėjus vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą matyti, kad jame nėra užfiksuotas nei vienas automobilis, kuris būtų staigiai stabdęs, būtų pasitraukęs iš eismo juostos ar bent jau pakeitęs važiavimo kryptį. Priešingai, vaizdo įraše matyti, kad automobiliai ir toliau važiuoja savo pasirinktu greičiu, jo nelėtina, nestabdo, nekeičia judėjimo krypties, o su vienintele priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone saugiai prasilenkė, nes dėl jo atsargaus važiavimo kiek įmanoma dešiniau vienoje eismo juostoje lengvai ir be jokios rizikos prasilenkė abi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir nurodė, jog važiavo iš Paryžiaus komunos g. į Komunarų g., priekyje jo važiavęs automobilis stabtelėjo ir parodė posūkį. Jis pamanė, kad automobilis nori sukti į vidinį kiemą, tačiau po to minėto automobilio vairuotojas įjungė avarinį šviesos signalą. Todėl jis parodė posūkį ir nusprendė apvažiuoti kliūtį. Buvo įsitikinęs, kad saugiai apvažiuos automobilį. Išvažiavęs pamatė, kad yra susiformavusi spūstis, kadangi toje vietoje yra įkalnė, manė, jog bus vietos jam pasitraukti iš priešingos eismo juostos. Pradėjęs važiuoti pamatė, kad spūstis susiformavusi iki pat Tilžės g. ir bandė įvertinti situaciją– ketino rodyti posūkį ir spaustis į tarpą, bet kolona nejudėjo, todėl, priekyje matydamas laisvą vietą, nusprendė privažiuoti iki Tilžės g. ir sustoti, kur yra laisva vieta. Nesistengė surasti jokio tarpo, kur galėtų įvažiuoti, o norėjo kuo greičiau pasišalinti iš priešingos eismo juostos. Tuo keliu yra ne kartą važiavęs. Žinojo, kad tame kelyje yra šviesoforas. Mašinų kolonos nematė. Kai pradėjo automobilio apvažiavimo manevrą, kirto punktyrinę liniją. Pradėjęs važiuoti jis matė dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, bet nurodo, kad neturėjo kur trauktis, nes priekyje buvo susiformavusi automobilių spūstis, kuri nejudėjo, todėl, matydamas priekyje tuščią vietą, nusprendė kuo greičiau pasitraukti iš priešingos eismo juostos. Važiuodamas priešpriešine eismo juosta, priešinga puse važiuojantiems automobiliams nesukėlė avaringos situacijos, kiti automobiliai pasitraukė arčiau jų važiuojamosios dalies dešinės pusės. Prašo teismo panaikinti priimtą nutarimą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė Erika Kliaugienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucija su skundu nesutinka, teigia, jog M. J. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtis. Visa Komunarų g. yra pažymėta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija, toje vietoje yra pusiau pramoninis rajonas, yra daug įsikūrusių įmonių, įstaigų ir yra išvažiavimai iš kiemų, ties išvažiavimais yra siauros brūkšninės linijos, kurias galima kirsti tik įvažiuojant ar išvažiuojant į teritoriją. KET pažymi, kad kiekvienas asmuo prieš lenkdamas turi įsitikinti, kad jis saugiai aplenks ir grįš į savo eismo juostą. M. J. veiksmai buvo traktuoti ne kaip lenkimas, o kaip susidariusios automobilių spūsties apvažiavimas. Apvažiuodamas koloną M. J. siekė pademonstruoti savo išskirtinumą. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad pilietis, stovintis toje kolonoje, nusprendė pateikti policijai automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą. Prašo skundo netenkinti ir palikti priimtą galioti Institucijos priimtą nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovė advokatė Jurita Repšienė teismo posėdžio metu nurodė, jog institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą, nežino tikslios vietos, kurioje M. J. pradėjo lenkimo manevrą, tik daro prielaidą, kad toje vietoje yra būtent ištisinė kelio ženklinimo linija. Byloje pateiktos gatvės nuotraukos rodo, jog lenkimo manevras pradėtas ten, kur buvo brūkšninė kelio ženklinimo linija, kurią pagal KET 3 priedo 1.6, 1.7, 1.8 punktus galima kirsti iš abiejų pusių, atliekant tiek lenkimo, tiek apsisukimo, tiek įvažiavimo, išvažiavimo manevrus. Taigi M. J. lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdamas KET. M. J. pripažįsta, jog per lenkimo manevrą atsidūrė tokioje situacijoje, kad buvo priverstas pažeisti KET ir grįžti į savo eismo juostą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tačiau tai padarė ne dėl to, kad chuliganiškai vairavo, norėjo pasipuikuoti, pasirodyti prieš kitus, o dėl to, kad kito varianto tuo momentu užbaigti teisėtai pradėtą lenkimo manevrą jis nematė. Mano, kad M. J. gali būti baudžiamas tik pagal 417 straipsnio 1 dalį. Prašo skundą tenkinti.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-07-21 nutarimo Nr. 30-ANR N-9755-2022 matyti, jog priimant sprendimą dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J., kuris pageidavo jo padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį, taip pat žodžiu prašė perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašymas netenkintas, kadangi vaizdo medžiagoje matoma veika atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo lenkė visą automobilių koloną kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip sukeldamas realų pavojų ir grėsmę eismo saugumui, bei rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (b. l. 11–12).

Iš 2022-07-21 M. J. paaiškinimo, pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, matyti, jog M. J. paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog nesutinka su protokole padaryta išvada, kad jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę, norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį. Važiuojant Komunarų gatve, ties pastatu, kurio adresas Tilžės 52D, prieš jį važiavusi transporto priemonė sustojo, parodė posūkio signalą, rodydama, kad ji planuoja sukti į dešinę. Vėliau šį signalą išjungė ir įjungė mirksintį avarinį signalą. Siekdamas apvažiuoti prieš jį atsiradusią ir eismui trukdančią kliūtį, jis pradėjo šios stovinčios transporto priemonės lenkimo manevrą, ir tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pastebėjo, kad už šios sustojusios transporto priemonės yra susiformavusi spūstis. Atkreipė dėmesį, kad, dėl priešais sustojusio automobilio gabaritų bei kelio ypatumų toje vietoje prieš pradėdamas lenkimo manevrą negalėjo matyti, kad priekyje yra spūstis. Pradėjęs sustojusios transporto priemonės lenkimo manevrą grįžti ir vėl sustoti už jos nebegalėjo, kadangi už jo važiavusi transporto priemonė pavažiavo į priekį ir užėmė jo vietą. Priekyje matydamas laisvą vietą ir siekdamas kuo greičiau pasitraukti iš priešpriešinės eismo juostos, tęsė lenkimo manevrą, bet pavažiavęs pamatė, kad laisvos vietos įsukti nėra, nes ten taip pat stovėjo automobilis, todėl tęsė manevrą, ir tik radęs laisvą vietą grįžo į savo eismo juostą. Tokie jo veiksmai negali būti laikomi chuliganišku vairavimu siekiant aplenkti susidariusią spūstį, nes, pradėdamas lenkimo manevrą, negalėjo žinoti ir numanyti, kad priekyje yra spūstis. Nesutinka su protokole padaryta išvada, kad vairavo chuliganiškai transporto priemones lenkdamas iš dešinės pusės. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesusipažinus su bylos medžiaga, naudojant protokolo šabloną, nes sustojusią transporto priemonę jis lenkė iš kairės pusės, t. y. kaip numato ir leidžia Kelių eismo taisyklės. Nesutinka ir su protokole padaryta išvada, kad vairavo chuliganiškai ir lenkimo manevrą atliko kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesusipažinus su bylos medžiaga, naudojant protokolo šabloną, neįvertinus konkretaus kelio ženklinimo, nes lenkimo manevrą pradėjo toje vietoje, kur yra punktyrinė linija (pridedamos nuotraukos), kurią pagal KET taisykles galima kirsti iš abiejų eismo juostų. Atkreiptinas dėmesys, kad lenkimo manevrą pradėjo ir į priešpriešinę eismo juostą lenkdamas prieš jį sustojusį automobilį išvažiavo leistinoje vietoje, t. y. ten, kur buvo punktyrinė linija. Sutinka ir pripažįsta, kad lenkimo manevrą baigė kirsdamas ištisinę dvigubą ištisinę liniją, tačiau iš tos vietos, kur pradėjo lenkimo manevrą, jis neturėjo jokių fizinių galimybių pamatyti, kad po maždaug 28 metrų prasideda trumpa (maždaug 1,5 metro) ištisinė linija, kurią vėliau vėl pakeičia maždaug 25 metrų punktyrinė linija, o ją vėl ištisinė. Be to, baigdamas lenkimo manevrą, ištisinę liniją buvo priverstas kirsti, nes dėl eismo spūsties negalėjo kitu būdu anksčiau pasitraukti iš priešpriešinės eismo juostos, kadangi tarp stovėjusių transporto priemonių nebuvo tarpo. Nesutinka su protokole padaryta išvada, kad vairavo chuliganiškai, nes kita transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesusipažinus su bylos medžiaga, nes byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kuri nors transporto priemonė būtų staigiai stabdžiusi ar net sulėtinusi greitį, taip pat vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kuri nors transporto priemonė būtų pasitraukusi iš savo eismo juostos. Priešingai, vaizdo įraše matyti, kad automobiliai ir toliau važiuoja savo pasirinktu greičiu, jo nelėtina, nestabdo, nekeičia judėjimo krypties, o su vienintele priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone jis saugiai prasilenkė, nes dėl kelio pločio vienoje eismo juostoje lengvai tilpo abi transporto priemonės. Nesutinka su protokole padaryta išvada, kad tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui, iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei, nes lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nekeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, tik siekdamas aplenkti kelyje atsiradusią kliūtį. Tik dėl aplinkybių, kurių dėl priešais sustojusios transporto priemonės gabaritų bei kelio ypatumų jis negalėjo numatyti, t. y. paaiškėjus, kad už sustojusio automobilio yra spūstis, jis teisėtai pradėtą lenkimo manevrą užbaigė kirsdamas ištisinę eismo juostą, nes kito greitesnio ir saugesnio būdo grįžti į savo eismo juostą tiesiog nebuvo, tačiau tokiu būdu tik siekė kaip galima greičiau grįžti į savo eismo juostą, o ne rodyti kokią nors nepagarbą kitiems eismo dalyviams (b. l. 20–21).

Teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja priešingos krypties eismo juosta, lenkia stovinčias transporto priemones. Automobilio važiavimo kryptimi matyti stovintys automobiliai. Prieš automobilį „Skoda“, savo eismo juosta, atvažiuoja vienas automobilis. Iš priekinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo matyti didelė automobilių kolona, stovinti ties raudonu šviesoforo signalu. Automobilis „Skoda“ važiuoja priešingos krypties eismo juosta, kerta dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir sustoja prie pat sankryžos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje – savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad automobiliu „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-06-02, 16.09 val. Komunarų g., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, apvažiuota ta pačia kryptimi stovinčių automobilių kolona iš kairės pusės bei grįžta į savo eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šias aplinkybes pripažino pareiškėjas tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 20–21), tiek savo skunde bei teismo posėdyje. Nors administracinio nusižengimo protokole aprašant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimą bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodyta, jog M. J. apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės, tačiau skundžiamame nutarime ši techninė klaida ištaisyta ir nurodyta, jog pareiškėjas stovinčių automobilių koloną apvažiavo iš kairės pusės. Tai, jog pareiškėjas M. J. ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną apvažiavo iš kairės pusės, patvirtino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė teismo posėdžio metu. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas brūkšninę kelio ženklinimo liniją, o ne ištisinę kelio ženklinimo liniją. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, jog M. J., apvažiuodamas ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną iš kairės pusės, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją (pareiškėjo automobilio vairavimo pradžia šioje kelio atkarpoje neužfiksuota). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog Komunarų gatvė, esanti Klaipėdoje, yra paženklinta horizontaliuoju ženklinimu, t. y. gatvėje galioja KET 1 skyriaus 1.3. punkte įtvirtintas ženklinimas – dviguba ištisinė linija, skirta priešingų krypčių transporto srautui keliuose, – kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Prie įvažiavimų / išvažiavimų į tam tikras teritorijas KET 1 skyriaus 1.7. punkte įtvirtintas ženklinimas – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, kuri žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, siaura brūkšninė linija yra ne vientisa, ja pažymėtas kelias tik ties įvažiavimais ir išvažiavimais iš šalia kelio esančių teritorijų, taigi pagal Kelių eismo taisykles, Komunarų gatvėje, Klaipėdoje, esanti siaura brūkšninė linija žymi važiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog šią horizontaliojo kelio ženklinimo liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Automobilio vairuotojas privalo žinoti ir laikytis kelių eismo taisyklių, atskirti horizontalųjį ženklinimą, kuris nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Nors KET 1 skyriaus 1.7. punkte įtvirtintą ženklinimą leidžiama kirsti iš abiejų pusių, tačiau vairuotojas turi išmanyti horizontaliojo ženklinimo paskirtį, t. y. jog Komunarų gatvėje esantis KET 1 skyriaus 1.7. punkte numatytas ženklinimas nėra skirtas atlikti lenkimą. Pažymėtina, jog šiame kelio ruože minėtas horizontalusis žymėjimas žymi įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti tikslios vietos, kur buvo pradėtas ta pačia kryptimi stovinčių automobilių kolonos apvažiavimo manevras, t. y. paženklintoje dviguba ištisine ar brūkšnine kelio ženklinimo linija. M. J. nurodo, kad manevrą jis pradėjo kirsdamas brūkšninę kelio ženklinimo liniją. Įvertinus pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog byloje kilusių neaiškumų nėra galimybės pašalinti, todėl visi neaiškumai yra aiškinami M. J. naudai. Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog M. J., pradėdamas apvažiavimo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių kolonos manevrą, kirto dvigubą ištisinę liniją.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes, tikslina administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytas nusižengimo aplinkybes, taigi nustatyta, jog M. J., 2022-06-02, 16.09 val., chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, iš kairės pusės apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną išvažiuodamas į priešingos krypties eismą. Važiuodamas prieš eismą privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos, kad būtų išvengtas automobilių susidūrimas kaktomuša. Apvažiavęs ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir grįžo į savo eismo juostą. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės nešalina paties nusižengimo padarymo fakto, kuris visiškai įrodytas bylos duomenimis, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys M. J. padaryti KET 9 punkto bei 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimai. KET 9 punktas yra bendro pobūdžio. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. O KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkte imperatyviai nurodyta, jog dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. J. 2022-06-02, 16.09 val., Tilžės g. 52D, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę – automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį iš kairės pusės apvažiavo ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną išvažiuodamas į priešingos krypties eismą. Neabejotina, kad, važiuodamas prieš eismą, jis privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir pasitraukti iš eismo juostos siekiant išvengti automobilių susidūrimo, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad M. J. vairuojamas automobilis, važiuodamas prieš eismą, prasilenkia su kita transporto priemone. Apvažiavęs ta pačia kryptimi stovinčių automobilių koloną, jis kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir grįžo į savo eismo juostą. Pasak M. J., prieš jį važiavusi transporto priemonė sustojo, parodė posūkio signalą į dešinę, vėliau šį signalą išjungė ir įjungė mirksintį avarinį signalą. Siekdamas apvažiuoti prieš jį atsiradusią kliūtį jis nusprendė ją apvažiuoti išvažiavęs į priešingos krypties eismą, ir tik išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą pamatė, kad yra susiformavusi transporto priemonių spūstis. Grįžti atgal jis negalėjo, todėl, matydamas laisvą vietą priekyje ir siekdamas kuo greičiau pasitraukti iš priešpriešinės eismo juostos, toliau tęsė lenkimo manevrą, bet pavažiavęs pamatė, kad laisvos vietos įsukti nėra, todėl toliau tęsė lenkimą ir tik radęs laisvą vietą grįžo į savo eismo juostą. Nurodo, jog jo veiksmai negali būti traktuojami kaip chuliganiški, nes planavo aplenkti tik vieną automobilį ir negalėjo žinoti bei numatyti, kad priekyje yra susiformavusi spūstis. Šie M. J. teiginiai patvirtina, jog vairavimo būdą jis pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors ir jokių realių padarinių nekilo. Teismo manymu, automobilių kolonos apvažiavimas išvažiuojant į priešingos krypties eismą, važiuojant dviguba ištisine linija, 16.09 val., kai eismas itin intensyvus, kai priešinga eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolonoje stovintiems vairuotojams, kartu esantiems keleiviams. Akivaizdu, jog šiuos šiurkščius KET pažeidimus M. J. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, kurių vienas, būtent reikšdamas pasipiktinimą, automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotus M. J. pažeidimus pateikė policijai. Tokiu savo, kaip vairuotojo, elgesiu M. J. demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kolonoje ir laukė savo eilės prie sankryžos degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir būtent tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Dėl šių aplinkybių M. J. padarytas nusižengimas pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškų paskatų turintis KET pažeidimas.

M. J. pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, ir pagrindo nutraukti teiseną nėra. M. J. skunde teigia, jog nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas apvažiuoti prieš jį važiavusią transporto priemonę, kuri įjungė mirksintį avarinį signalą. Teismas atkreipia dėmesį, jog transporto priemonės vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101. punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kelio horizontalusis ženklinimas Komunarų gatvėje, Klaipėdoje, yra dviguba ištisinė linija (KET 1 skyriaus 1.3. punktas), kuri ties įvažiavimais ir išvažiavimais iš šalia kelio esančių teritorijų nutrūksta ir pasikeičia į siaurą brūkšninę liniją (KET 1 skyriaus 1.7. punktas). Taigi, pareiškėjas, būdamas dėmesingas, atsakingas, išmanantis KET 3 priedo 1 skyriuje įtvirtintą horizontalųjį ženklinimą vairuotojas, turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti apvažiavimo manevro, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, toje vietoje, kurioje horizontalusis žymėjimas (KET 1 skyriaus 1.7. punktas) žymi įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą, o toliau besitęsianti kelio dalis paženklinta dviguba ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus.

2022-07-21 nutarimu M. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Byloje nenustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant M. J. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumą matyti, jog nėra teisinio pagrindo M. J. netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma. Byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl jo veiksmų jokia žala nepadaryta, jis nuvažiuoja apie 60 000 km per metus, anksčiau nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, darbdavio vertinamas teigiamai, transporto priemonės vairavimas susijęs su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, nėra išimtinės. Jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų bei už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, skirdamas baudą, atsižvelgė į ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės vidurkius, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. J. padarytas nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti nėra pagrindo, dėl ko skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-07-21 nutarimas Nr. 30-ANR N-9755-2022 paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-07-21 nutarimą Nr. 30-ANR N-9755-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.