Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2017 m. kovo 18 d., 9.44 val., kelio (duomenys neskelbtini) 35,40 kilometre, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį, kirto baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutarimu tenkino A. J. skundą, panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu.Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi A. J. baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto sugrįždamas į savo eismo juostą, priešingai, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir priimtame ginčijamame nutarime, jog ištisinę kelio ženklinimo liniją A. J. kirto lenkdamas kitą automobilį, tuo išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. lenkimo manevrą pradėjo esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ir baigė manevrą per ištisinę kelio liniją, skunde nurodoma, jog teismas tokia išvada sprendė, kad ne va tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atlikdamas lenkimo manevrą „objektyviai“ galėjo nepamatyti lėtėjimo linijos, kuri tęsiasi 108 metrus, ir todėl jam galima pažeisti Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktą ir važiuoti prieš eismą bei grįžti į savo važiavimo krypties juostą. Anot skundo autoriaus, teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilio vairuotojas, lenkdamas „objektyviai“ nematė koks yra kelio ženklinimas kelio viduryje. Pažymima, kad vaizdo įraše matyti, jog lenkiami automobiliai važiuoja savo kelio puse ir neuždengia ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. J. pripažino, jog važiavo priešpriešine juosta, kur kelias paženklintas ištisine kelio ženklinimo linija, ir grįždamas į savo pusę kirto ištisinę kelio ženklinimo, todėl, apelianto teigimu, neaišku, kodėl šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nelaikomi Kelių eismo taisyklių pažeidimu.A. J. atsiliepime prašoma Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog A. J. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.Matyti, kad byloje nebuvo ginčo, jog A. J. 2017 m. kovo 18 d. vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę baigdamas šį manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.Šią aplinkybę teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino ir pats A. J., kuris paaiškino, kad važiavo apie 80-85 km/val. greičiu, prieš jį važiavęs automobilis važiavo apie 70 km/val. greičiu, jis pradėjo jį lenkti ties punktyrine linija, tik susilyginus su lenkiama transporto priemone pamatė, jog prasidėjo lėtėjimo juosta ir prasidės ištisinė kelio ženklinimo juosta, tačiau kadangi buvo automobilių srautas, iš paskos važiavusi transporto priemonė labai priartėjo, nebuvo galimybės grįžti į savo eismo juostą, todėl baigė lenkimo manevrą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją (b. l. 19-20).Matyti, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar A. J. pradėdamas kitos transporto priemonės lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Iš teismui pateiktos A. J. administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, kad 2017 m. kovo 18 d. 9.44 val. jis vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę šį manevrą pradėjo esant brūkšniniam kelio juostos žymėjimui, nepaneigia bylos medžiaga.Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad A. J., iš karto po nusižengimo užfiksavimo, taip pat nurodė, jog lenkimo veiksmą pradėjo, esant punktyriniam eismo juostos žymėjimui (administracinė byla Nr. 17066288253, b. l. 2-3).Nors Institucijos atstovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, kad paminėti A. J. paaiškinimai prieštarauja policijos pareigūnų, užfiksavusių nusižengimą, parodymams, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kirto ištisinę ženklinimo juostą pradėdamas lenkti kitą automobilį, pažeidimas fiksuotas 35,40 kilometre, kai pažeidėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 20-21, 38-39), tačiau nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos medžiaga. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo priešais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, kuris jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu, baigdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip įvažiuodamas į savo eismo juostą, o pareigūnai tai pastebėję, pavažiavo į priekį iki taško, kur A. J. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ir apsisuko (administracinė byla Nr. 17066288253, b. l. 5), kas paneigia aplinkybę, kad nusižengimas užfiksuotas pažeidėjui išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, t. y. pradedant lenkimo manevrą. Be to, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė duomenis, susijusius su šiame kelio ruože esančių kelio ženklų išsidėstymu, kur nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini) 35,40 km esanti ištisinė linija prasideda 35,137 km, baigiasi ir pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, 35,574 km siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus 35,682 km. Ištisinės linijos ilgis 437 m, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ilgis 108 m, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis 1000 m. pažeidimas užfiksuotas važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei patikrinęs atstumą tarp policijos patruliu vaizdo įrašu užfiksuotos vietos ir tikėtinos A. J. lenkimo manevro pradžios vietos internetinėje programoje „Google maps“ adresu < https://www.google.lt/maps/@54.6212079,23.9291597,3a,75y,180h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sAP_YrsRXyu5z2-juyf8lWw!2e0!7i13312!8i6656>, nustatė, kad vietoje, kurioje pradėtas lenkimo manevras, yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri pereina į brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, nes vietoje, kai automobilis jau yra atsiradęs priešpriešinėje eismo juostoje, yra brūkšninė linija, o ne ištisinė linija (atstumas vertinamas kryptimi (duomenys neskelbtini)). Su nurodytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Juo labiau, kad tai, jog vietoje, kurioje pradėtas lenkimo manevras, yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri pereina į brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, atitinka anksčiau minėti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus duomenys, kad šiame kelio ruože siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, po kurios prasideda ištisinė kelio ženklinimo linija, ilgis 108 m., o siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis 1 000 m.Esant tokiems byloje užfiksuotiems duomenims, pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad nepaneigta, jog A. J. lenkimo manevrą pradėjus esant siaurai brūkšniniai linijai, kurios ilgis šiame kelio ruože 1 000 m, ir linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už trapus, kurios ilgis yra tik 108 m, taip pat, esant automobilių srautui ir nesant šiame kelio ruože kitų kelio ženklų, susijusių su draudimu lenkti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo objektyviai galėjo nepastebėti, kad 108 m besitęsianti lėtėjimo linija, įspėjanti apie draudimą lenkti, jau prasidėjo ir baigėsi, pereidama į ištisinę liniją, todėl neturėjo galimybės laiku, t. y. nepasibaigus brūkšniniai linijai, saugiai suspėti grįžti į savo eismo juostą. Nesant nagrinėjamoje byloje nustatytų objektyvių duomenų, kad 2017 m. kovo 18 d., 9.44 val., A. J., vairuodamas automobilį, pradėjo kitos ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimo manevrą, kirsdamas baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla A. J. nutraukta, nesant pastarojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Kitų Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.