- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-17000-1176/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- A. K., S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir S. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai A. K. ir S. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti jiems įstatymo nustatytą terminą mirusiojo J. A. palikimui priimti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. A.. Pareiškėjų tėvas mirė ištuokoje, vaikų daugiau neturėjo. Po tėvo mirties jie, neturėdami teisinio išsilavinimo ir manydami, kad jų tėvas visus jo turėtus žemės sklypus dar būdamas gyvas pardavė, palaidoję tėvą savo lėšomis, dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė pas notarą. Nurodė, kad jie buvo tikri, kad jų tėvas J. A., kuris visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, visą savo turtą pardavė, dėl ko nematė reikalingumo kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas S. A. gavo 2023 m. liepos 27 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą dėl turtinių paveldėjimo teisių arešto Nr. S-23-179-19382, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjų tėvui priklausė 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Antstolio patvarkyme nurodyta, kad jis, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, turi teisę priimti palikimą, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Pareiškėjas informavo apie tai seserį A. K. ir jie 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į notarų biurą, kur buvo paaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą J. A. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymui patenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. nėra gautas pranešimas apie galimą palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėta palikimo priėmimo procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini). J. A. mirė nesusituokęs. Santuoka su M. A. mirties dieną jau buvo nutraukta (santuoka nutrauka (duomenys neskelbtini)). J. A. turi du vaikus – pareiškėjus A. K. ir S. A.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. A. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, nėra sudarytas oficialus testamentas.
6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti terminą po jų tėvo J. A. mirties likusiam palikimui priimti.
7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys).
8. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
10. Pareiškėjai laikomi pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad į notarą su pareiškimu priimti palikimą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta dėl pareiškėjų teisinių žinių stokos. Pareiškėjai buvo įsitikinę, jog jų tėvas J. A., kuris visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, visą savo turtą pardavė. Pažymėjo, kad tarp jų tėvo J. A. ir motinos M. A. santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini) – priežastis buvo mirusiojo nesaikingas alkoholio vartojimas. Santuoką nutraukus, pareiškėjai gyveno su motina, su tėvu bendravo itin retai, jų santykiai nebuvo artimi, todėl jiems nebuvo žinoma apie jam priklausantį žemės sklypą. Jie manė, kad tėvas savo turtą pardavė ir gautas lėšas iššvaistė. Dėl šios priežasties pareiškėjai nematė reikalingumo kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl to, kad pareiškėjams būtų atnaujintas terminas palikimui, likusiam po J. A. mirties, priimti.
11. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai pareiškime nurodė svarias įstatyme nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vis dar yra įregistruotas palikėjo J. A. vardu. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) taip pat vis dar yra įregistruota palikėjo vardu.
12. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pareiškėjai A. K. ir S. A. 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jiems atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13. Pareiškėjams išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo jie turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.50 straipsnis). Taip pat, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjų A. K. ir S. A. pareiškimą.
Atnaujinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
Trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.