- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- eI2-11367-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02767-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu? ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 24S127098 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta leisti pakeisti darbdavį ir įpareigoti atsakovą nagrinėti jo pateikta? prašymą? iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde pareiškėjas (toliau – ir užsienietis) paaiškina, kad, nepaisant renkamos informacijos turinio, atsakovas peržengia savo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos ribas, nes kreipėsi į institucijas ir rinko informaciją. Iš to daro išvadas, kad priimdamas 2024 m. gegužės 22 d. Sprendimą, Migracijos departamentas nesivadovavo 2024 m. kovo 20 d. teismo sprendimu. Mano, kad atsakovas, vertindamas, ar darbdavys vykdo deklaruojamą veiklą, netinkamai atliko tyrimą, peržengė savo kompetencijos ribas, rinko informaciją apie darbdavį. Užsieniečio vertinimu, kilus abejonėms, atsakovas privalėjo darbdavio paprašyti pateikti veiklą pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėjui kyla abejonių, ar atsakovas susipažino su 2024 m. kovo 20 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4048-1161/2024, nes priimdamas ginčijamą Sprendimą, vėl rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo, atliko tyrimą, kreipėsi į institucijas ir rinko informaciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien tai, jog dar iki teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), Regitrą ir UAB „HTF Group“ (toliau – Bendrovė) dėl informacijos pateikimo, savaime nereiškia, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo, neturėjo pagrindo vadovautis surinktais ir turimais duomenimis ir po teismo sprendimo iš naujo atlikti tuos pačius veiksmus. Migracijos departamentas nagrinėjo ir kitų užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir pakeitimo darbo pagrindu, mano, jog pagrįstai kreipėsi į kitas institucijas dėl informacijos apie Bendrovę pateikimo, o, gavęs nurodytą informaciją, pagrįstai ja vadovavosi ginčijamame Sprendime.
Migracijos departamentas nesutinka ir su skundo teiginiais, kad nesivadovavo jau priimtu teismo sprendimu ir neįvykdė teismo įpareigojimų. Pažymi, kad teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis savo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodytais duomenimis. Aiškina, kad teismui nebuvo žinoma po šio sprendimo surinkta papildoma informacija apie Bendrovę, t. y. teismas padarė išvadas neįvertinęs naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsakovas nurodo, jog iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, šiuos duomenis jau įvertino, t. y. iš esmės atliko naują tyrimą, kurį padaryti buvo įpareigojęs teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendime.
Migracijos departamentas pažymi, kad Bendrovė su juo nebendradarbiavo nei iki teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo, nei vėliau, prašomos informacijos atsakovui nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad vertindamas Bendrovės veiklą peržengė kompetencijos ribas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, nevykdė Bendrovės patikrinimo ar priežiūros funkcijų, kurios priskirtos LTSA ir policijai. Galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros, o užsieniečio teisinės padėties nustatymo kontekste. LTSA tokio Migracijos departamento kreipimosi nevertino kaip Bendrovės priežiūros ar patikrinimo ir pateikė prašomą informaciją.
Migracijos departamentas mano, kad iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, įvertino visus surinktus duomenis Įstatymo nuostatų kontekste ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, o vien deklaratyvūs teiginiai dėl tariamo neteisėtumo nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Migracijos departamentas pažymi, jog vadovavosi 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis apie įdarbintus vairuotojus, nes naujesnių duomenų Bendrovė nepateikė, o į 2024 m. kovo 19 d. prašymą dėl informacijos pateikimo nereagavo. Nurodo, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. dirbo 82 darbuotojai, Bendrovė deklaravo dvi vykdomas veiklas (krovininis kelių transportas bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai). Migracijos departamentas neturėjo pagrindo manyti, kad nurodytas Bendrovėje įdarbintų krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų skaičius gali būti ženkliai mažesnis. Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog Bendrovė ir toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Migracijos departamentas, nustatęs, kad tik 4 Bendrovės valdomoms su Bendrijos licenciją vežti krovinius (toliau – EBKR licencija) kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, mano, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.
Migracijos departamentas aiškina, kad vertino būtent pareiškėjo galimybes ir siekį dirbti Bendrovėje, o nustatytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą pakeisti darbdavį neatitinka Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyto darbdavio keitimo tikslo – dirbti Lietuvoje.
Tam, kad užsienietis galėtų dirbti pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, jį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu sukuriami realūs darbo santykiai atlikti darbo funkcijos Lietuvoje.
Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Transporto kodeksas) nustatytus reikalavimus. Bendrovė, turėdama EBKR licenciją ir 15 šios licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, kaip vežėjas negali vykdyti profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą turint tik 4 viešajame eisme leidžiamas dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus šioms transporto priemonėms. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).
Atliktas tyrimas atsakovui leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje, dėl kurio buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis pakeisti darbdavį neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ ir Įstatymas) (suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu)), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu kaip užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).
Atsiliepimas
Atsakovas priešingai, nei nurodo skunde pareiškėjas, mano, kad ginčijamame Sprendime buvo aiškiai nurodytos sąlygos, kurių užsienietis neatitinka, o būtent – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto) jis nebus įdarbintas pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo, dėl kurio buvo sulygta (Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ketina įdarbinti pareiškėją – krovininis kelių transportas).
Atsakovas mano, kad ginčijamame Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tarpininkavimo raštas ir prašymas leisti pakeisti darbdavį buvo teikiami žinant, kad Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali priimti asmens darbui pagal darbo funkciją, kuriai bus įdarbintas. Bendrovė, įsipareigojanti įdarbinti asmenį pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nepagrindžia oficialiai deklaruotos veiklos (krovininis kelių transportas), kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai nuolatiniam darbui Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius Lietuvoje, todėl pareiškėjo ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius ir tuo pagrindu pakeisti darbdavį, neatitinka tikrovės. Atsakovas mano, kad ginčijamame Sprendime nurodytos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir pateiktas jų įvertinimas, o Migracijos departamento išvados yra motyvuotos ir paremtos turimais ir nenuginčytais duomenimis. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „HTF Group“ skundas su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2024 m. birželio 10 d. ir laikomi įteiktais tinkamai sekančią darbo dieną po išsiuntimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 24S127098, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį, remdamasis tuo, jog UAB „HTF Group“ ketina jį įdarbinti pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).
Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S203484, kuriuo atsisakė leisti asmeniui pakeisti darbdavį. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui. Remiantis šio 2024 m. kovo 20 d. sprendimu, asmens prašymas nagrinėjamas iš naujo.
Vertinant socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. liepos 25 d. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis pateikė turėdamas leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 5 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. kovo 21 d. dirbo Lietuvoje. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.
Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas nustatė, kad Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230914-176471 nurodė, jog ekonominės veiklos rūšis, pagal kuria ketina jį įdarbinti, – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonomines veiklos kodas – 4940). Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339). Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 15 EBKR licencijos kopijų.
Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu atsisakė leisti pakeisti darbdavį konstatavęs, kad asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, pateikė skundą teismui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ.
Pagal UTPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
UTPI? 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas ta? darbdavį?, kuris įsipareigojo ji? įdarbinti, ir atlikti tik ta? darbo funkcija?, kuriai pas ta? darbdavį? buvo įdarbintas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Tvarkos aprašo (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 86 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
Pagal Aprašo 104 punktą, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, kuris užregistruojamas MIGRIS.
Krovinių vežimo organizavimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Transporto kodeksas. Remiantis šio kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. To paties straipsnio 2 dalis numato licencijų ir leidimų rūšis. Šios dalies 2 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, o 3 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 2,5 tonos, bet ne didesnė kaip 3,5 tonos. Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, įregistruotai Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Aptariamo kodekso 8 straipsnio 7 dalies 5 punktas nustato, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad jos sudarys ne daugiau kaip 25 procentus vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parko tą dieną, kai vežėjas išsinuomotą transporto priemonę pradeda naudoti profesinei krovinių vežimo veiklai; tuo atveju, kai visą vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parką sudaro daugiau kaip viena transporto priemonė ir mažiau kaip keturios transporto priemonės, vežėjas gali naudoti bent vieną tokią transporto priemonę.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnyje. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 straipsnis profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.
Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju leisti pakeisti darbdavį ir dirbti bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).
Aptartų teisės aktų analizė teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo ar atsisakymo leisti pakeisti darbdavį.
Migracijos departamento Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad pareiškėjo darbdavys UAB „HTF Group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir pareiškėjas realiai Trūkstamų profesijų sąraše įrašytą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliks ne Bendrovei, o Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis. Ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį UAB „HTF Group“, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.
Teismas daro išvadą, kad ginčijamame Sprendime atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų. Priimant sprendimą nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas bus įdarbintas UAB „HTF Group“ ne pagal darbo sutartį, kad atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su jos pačios atliekama veikla, kad jo darbas yra ekonomiškai nenaudingas, o pareiškėją ir darbdavį siejantys darbo santykiai nėra realūs. Netirta, ar užsieniečio turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pretenduoja būti priimtas dirbti. Aplinkybių, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė ir teisėjų kolegija.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime atliktas ne pareiškėjo, o UAB „HTF Group“, kurioje užsienietis ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, veiklos vertinimas. Šiuo atveju Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo įdarbinimo aplinkybių ir jo su Bendrove sudarytos darbo sutarties turinio bei aplinkybių, ar jis nėra sudaręs darbo sutarčių su sprendime nurodytomis Vokietijos įmonėmis. Nors atsakovas, Sprendime įvertinęs UAB „HTF Group“ veiklą mini, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, tačiau šio teiginio tiesiogiai nesusieja su pareiškėjo konkrečiomis įdarbinimo aplinkybėmis bei darbo sutarties turiniu.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne šio darbdavio veiklos organizavimo vertinimas. Atsakovas nenurodė faktinio sprendimo pagrindo. Be to, sprendime apie UAB „HTF Group“ veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas įmonėje UAB „HTF Group“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka atitinkamos UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos.
Vertindama pareiškėjo kartu su skundu, taip pat UAB „HTF Group“ pateiktus įrodymus (sutartis, transporto priemonių registracijos dokumentus, sąskaitas, finansinius dokumentus ir kt.), teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė nevykdo tarptautinių krovinių pervežimų.
Nekyla abejonių, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančios įdarbinti Bendrovės ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. LVAT, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri, iš esmės, atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). LVAT praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).
Visoms viešojo administravimo institucijoms keliami, be kita ko, VAĮ reikalavimai. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), 8 straipsnyje – pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.). Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 papunkčių reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis priėmė ginčo administracinį aktą. Išvardinti trūkumai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino UAB „HTF Group“ vykdomos veiklos atitiktį Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas (valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija (Transporto kodekso 14 straipsnio 2, 5 dalys)), ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, todėl sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir šiuo aspektu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas individualaus vertinimo neatliko. Kadangi skundas tenkinamas, skundžiamas Sprendimas panaikinamas, tenkintinas ir kitas skundo reikalavimas, t. y. Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Byloje gauti tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ prašymai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro 700 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą. Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2024 m. gegužės 24 d. sąskaita-faktūra Nr. 00527, 2024 m. birželio 5 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 413.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. birželio 5 d. (2024 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma – 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5 (koeficientas)). Pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.
Pareiškėjo pateiktas 2024 m. birželio 5 d. Luminor bank AS mokėjimo nurodymas Nr. 392 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir taip pat priteistinos.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 722,50 Eur (700 Eur + 22,50) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis), todėl UAB „HTF group“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Prašomas priteisti trečiojo suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidas sudaro išlaidos už susipažinimą su administracine byla, paaiškinimų pateikimą ir atstovavimą (5 val.). Išlaidos grindžiamos 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaita-faktūra MK Nr. 430, Swedbank, AB 2024 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, už paaiškinimų pateikimą (pateikti 2024 m. trečią ketvirtį) maksimali galimai priteistina suma – 864,40 Eur (2 161,00 (2024 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (koeficientas)). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų dydžių, pagrįsta įrodymais, todėl priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 24S127098.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. S. (A. S.) prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Priteisti pareiškėjo A. S. (A. S.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF group“ naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.