- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- eI2-4048-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09594-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „H.G“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „H.G“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį̨ Nr. 23S203484 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą̨ iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė leisti pakeisti darbdavį pareiškėjui, nurodydamas, kad asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, kad būtų galima leisti pakeisti darbdavį.
Teigia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas kito UAB „H.G“ (toliau – ir bendrovė) ketinančio dirbti užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas nustatyti, ar bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą paslaugos sektoriuje, bendrovės paprašė pateikti duomenis ir dokumentus apie jai priklausančių ir/ar valdomų krovininio transporto priemonių, kurioms priskirtos EBKR licencijos kopijos, skaičių bei kiek darbuotojų įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Bendrovė pateikė paaiškinimą ir dokumentus, tačiau Migracijos departamento vertinimu, bendrovės pateiktos perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės perduoda bendrovei valdyti transporto priemones, nepagrindžia bendrovės vykdomos tarptautinio krovinių pervežimo veiklos pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Transporto kodeksas) reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Mano, jog yra būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvps Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teigia, kad būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas priimdamas Sprendimą nurodė, kad pareiškėjo darbdavys neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokių dalių pareiškėjas kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo neatitinka. Nurodo, kad esamu atveju turi būti vertinami tik a ir b punktai, kadangi profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime nėra užsiminta nei apie vieną, nei apie kitą punktą, tik bendrai nurodoma, kad darbdavys neatitinka įstatymais keliamų reikalavimų ir neva tai nevykdo nurodytos ūkinės komercinės veiklos. Šiuo atveju atsakovas yra netikslus, kas iš esmės daro negaliojantį jo Sprendimą.
Nesupranta, kodėl Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu vadovaujasi kito Migracijos departamento nurodomo asmens bylos duomenimis. Nėra aiškus ryšys tarp šių asmenų, kai pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti vertinama išskirtinai jo individuali situacija.
Teigia, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti dvigubus standartus taikomus darbdavio atžvilgiu, kai vienu atveju, atliekant formalią procedūrą, yra priimamas teigiamas sprendimas pakeičiant darbdavį ar išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o kitu atveju yra neigiamas sprendimas ir neleidžiama pakeisti darbdavio. Kyla pagrįstų abejonių, ar toks subjektyvus vertinimas yra teisingas, galimai tai yra specialisto, priėmusio Sprendimą, subjektyvi nuomonė, kuri nėra ir negali būti pagrįsta įstatymo reikalavimais.
Nurodo, kad bendrovėje dirba 83 darbuotojai iš jų 45 yra sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, 1 plytų mūrininkas ir giminiškų profesijų darbininkas, 1 pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikas ir taisytojas, 1 pastatų elektrikas, 5 betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, 2 suvirintojai, 1 elektromechanikas, 1 verslo paslaugų ir administravimo vadovas, 2 reklamos ir rinkodaros specialistai, 1 žmogiškųjų išteklių vadovas, 1 statybos vadovas, 2 variklinių transporto priemonių mechanikai, 2 vadybos ir organizavimo analitikai, 2 statybininkai montuotojai, 1 statybininkas, 1 personalo ir profesinio orientavimo specialistas, 2 tinkuotojai, 2 elektroninės įrangos mechanikai. Atsakovas Sprendime nurodo, kad bendrovėje dirba 85 darbuotojai ir visus juos įvardija kaip tolimųjų reisų vairuotojus, tačiau tai nėra teisingi duomenys. Atkreipia dėmesį, kad tai duomenys iš viešo registro, atsakovui laisvai prieinami ir disponuojami, todėl nesuprantama kodėl atsakovas pateikia juos klaidingai savo Sprendime, kas iš esmės turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam Sprendimui.
Dėl atsakovo argumentų, kad Registrų centro duomenimis, bendrovė nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių neturi, pažymi, kad pareiškėjui nesuprantama, kaip atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, tikrina duomenis apie pareiškėjo valdomas transporto priemones VĮ Registrų centre, kuris nėra atsakingas už transporto priemonių registravimą, o VĮ Regitra duomenų atsakovas nevertino, ko pasėkoje priėmė klaidingą ir neteisingą Sprendimą. Bendrovė turi tiek asmeninės nuosavybės, tiek ir nuomos teisės pagrindais valdomų transporto priemonių, su kuriomis yra vykdoma veikla - tarptautinis krovinių gabenimas.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nei karto nėra paminėtas darbdavio UAB “ H.G ” pavadinimas, pateikiami klaidingi duomenys, vertinimas atliekamas kitų asmenų duomenų pagrindu, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai atsakovas atliko tinkamo darbdavio veiklos tyrimą. Priimtas Sprendimas yra netikslus, neteisingas, kas jį daro iš esmės negaliojančiu.
Remiasi 2022 m. Migracijos departamento skelbiamais statistiniais duomenimis, kad sprendimų neleisti pakeisti darbdavio arba jo funkciją priėmimas yra ypatingai retas dalykas.
Pažymi, kad nepagrįsto, neteisėto Sprendimo priėmimas žlugdo UAB “ H.G” verslą, nepagrįstai suvaržo galimybes užsiimti ir plėsti verslą, nesuteikiant galimybių plėsti veiklą priimant daugiau užsakymų, didinti darbuotojų skaičių užsiimant oficialia veikla, už kurią yra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „H.G“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir trūkstamų profesijų sąrašas)), Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Teigia, kad VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230914-176471 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Nurodo, jog vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones, kuriai priskiriama EBKR licencijos kopija.
Pažymi, kad Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-008649-EBKR) ir 15 EBKR licencijos kopijų. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių neturi. 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamento duomenimis, bendrovėje dirba 85 darbuotojai.
Paaiškina, jog užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Tai reiškia, kad bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, turi vykdyti ekonominę veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus). Krovinių vežimo organizavimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Transporto kodeksas.
Nurodo, kad pagal Transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį, profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalyje 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją, o 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Teigia, kad bendrovės pateiktos perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės perduoda bendrovei valdyti transporto priemones, nepagrindžia bendrovės vykdomos tarptautinius krovinių pervežimo veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus. Todėl Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų imperatyvių reikalavimų.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl procedūrinių pažeidimų. Ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio imperatyvių reikalavimų. Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto) pareiškėjas nebus įdarbintas pagal darbo sutartį (Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas).
Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl Sprendimo netikslumų. Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vertinant individualią pareiškėjo situaciją. Tai, kad bendrovė buvo paprašyta pateikti jos deklaruojamą veiklą patvirtinančius dokumentus nagrinėjant kito asmens prašymą, nereiškia, kad Sprendime buvo naudojami kito asmens bylos duomenys. Ginčijamame Sprendime buvo vertinama reali bendrovės veikla, o ne kito asmens situacija. Bendrovės pavadinimas yra nurodytas Sprendimo pirmame lape, todėl pareiškėjo įtarimai, kad Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo darbdavio veiklos vertinimo yra nepagrįsti.
Mano, kad skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „H.G“ sutinka su pateiktu skundu ir mano, kad pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas pilna apimtimi.
Atsiliepime nurodo, kad palikus galioti neteisėtą Migracijos departamento Sprendimą, nukentės įmonės veikla bei sumažės lėšos mokomos į valstybės biudžetą.
Teigia, kad gavusi skundžiamą Sprendimą nustebo, jog bendrovė nevykdo savo deklaruotos vykdyti veiklos, kurios pagrindu prašė dokumento pareiškėjui. Pažymi, kad bendrovė vykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklą, iš vykdomos veiklos gauna pajamas, kurias naudoja bendrovės veikloje, be kita ko ir atlyginimų darbuotojams išmokėjimui. Bendrovė per 2022 m. gavo 508 885 Eur pajamų ir visos jos daugiausiai iš krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Per 2023 m. bendrovė suteikė paslaugų už beveik 1 mln. eurų (967 270,54 Eur), išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros buvo apmokėtos.
Neigia, jog bendrovė neturi nuosavybės teise ar kitais būdais valdomų transporto priemonių, su kuriomis gali vykdyti veiklą. Nurodo, kad Migracijos departamentui pateikus užklausą dėl papildomų dokumentų pateikimo, visi prašomi pateikti dokumentai buvo pateikti ir į visus klausimus buvo atsakyta.
Teigia, kad vykdant veiklą, dėl darbuotojų trūkumo tolimųjų reisų vairuotojų bendrovė privalo ieškoti kitose trečiosiose šalyse, dėl to yra priversti kreiptis į Migracijos departamentą siekiant tokiems asmenims gauti dokumentus. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas Sprendimas, tačiau pažymi, kad buvo kreiptasi ir dėl kitų asmenų dokumentų išdavimo. Pažymi, kad įdarbino pas save ir kitus asmenis, kuriems buvo išduoti leidimimai laikinai gyventi ar leista pakeisti dardavį.
Pažymi, jog kyla pagrįstų abejonių, ar Migracijos departamentas tinkamai atlieka pateiktų dokumentų vertinimą, nes vienu atveju dokumentai yra išduodami, o kitu atveju atsisakoma išduoti dokumentus, dėl ko pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo yra priversti kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises dėl netinkamai atlikto viešojo administravimo subjekto darbo.
Nurodo, jog nepaisant to, kad atrodo keistai Migracijos departamento Sprendimo kontekste aptariamas atvejis dėl kito asmens teikiamų dokumentų ir neva tai Migracijos departamento atlikto tyrimo, kuris tinkamas ir nagrinėjamu atveju, tačiau pažymi, kad minėtam asmeniui buvo priimtas teigiamas sprendimas ir išduotas leidimas laikinai gyventi. Teigia, kad nesuprantamas toks Migracijos departamento elgesys, kai pareiškėjui neišduodamas leidimas, o Sprendime minimam kitam asmeniui dokumentas išduodamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Nr. 23S203484, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, nes asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. liepos 25 d. Pareiškėjas taip pat turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. birželio 5 d.
iki 2025 m. birželio 5 d. Nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. A. S. dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad A. S. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė.
Byloje pateiktas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. prašymas leisti pakeisti darbdavį Nr. 2309-LLGD-1240.
UAB „H.G“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. 20230914-176471. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas UAB „H.G“ ketina dirbti pagal darbo sutartį ne trumpiau nei 6 mėnesių laikotarpį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Nurodyta, jog pareiškėjas UAB „H.G“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S203484, kuriuo nusprendė A. S. neleisti pakeisti darbdavio, nes asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Sprendime nurodyta, kad UAB „H.G“ nevykdo deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), todėl A. S. neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, kad būtų galima leisti pakeisti darbdavį.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d.) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 86 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
Pagal Aprašo 104 punktą, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, kuris užregistruojamas MIGRIS.
Remiantis Transporto kodekso (ginčui aktuali Transporto kodekso redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalimi, profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. To paties straipsnio 2 dalis numato licencijų ir leidimų rūšis, kurios 2 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, o 3 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 2,5 tonos, bet ne didesnė kaip 3,5 tonos.
Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją (Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalis).
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo ar atsisakymo leisti pakeisti darbdavį pareiškėjui.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo atsisakyta leisti pakeisti darbdavį dėl tos priežasties, kad, Migracijos departamento vertinimu, yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „H.G“ nevykdo deklaruojamos veiklos, kuriai sudaryta ir pareiškėjo darbo sutartis.
Teismas pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju leisti pakeisti darbdavį ir dirbti bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).
Iš LVAT praktikos aišku, kad UTPĮ, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).
Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas, nagrinėdamas kito bendrovėje ketinančio dirbti užsieniečio, O. T., prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas nustatyti, ar bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą paslaugos sektoriuje, per MIGRIS komunikaciją O. T. ir bendrovei išsiuntė pranešimą, kuriame buvo prašoma iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti duomenis ir dokumentus apie jai priklausančių ir/ar valdomų krovininio transporto priemonių, kurioms priskirtos EBKR licencijos kopijos, skaičių bei kiek darbuotojų įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Sprendime taip pat nurodyta, kad bendrovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad turi apie 40 automobilių-nuoma/perleidimas ir papildomai pateikė transporto priemonės perleidimo sutartį Nr. 3-2021, sudarytą 2021 m. lapkričio 18 d. tarp Vokietijos įmonės S. U. Transporte “DEKS Trans” ir bendrovės, kurioje numatyta perleisti 7 transporto priemones; transporto priemonės perleidimo sutartis Nr. 1-2021 ir Nr. 2-2022, sudarytas 2021 m. lapkričio 2 d. ir 2022 m. sausio 2 d. tarp Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte ir bendrovės, kurioje numatyta perleisti 7 transporto priemones; transporto priemonės perleidimo sutartį Nr. 1-2021, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 13 d. tarp Vokietijos įmonės FK S. G. ir Bendrovės, kurioje numatyta perleisti 6 transporto priemones; paslaugų teikimo sutartį Nr. 7-2023, sudarytą 2023 m. liepos 3 d. tarp Vokietijos įmonės
Gütertransporte ir Bendrovės, pagal kurią bendrovė teiks pervežimo paslaugas pagal teikiamus užsakymus.
Migracijos departamentas, pateikdamas savo vertinimą, Sprendime nurodė, kad užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Tačiau Migracijos departamentui kilo abejonių, ar bendrovė, ketinanti įdarbinti A. S. tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės vairuotoju, realiai vykdo ekonominę veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Migracijos departamentas Sprendime teigia, kad bendrovei sudarė visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes bendrovė neturi nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, todėl daro išvadą, kad bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdys Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai dirbs ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, taip pat, kad bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla), o A. S. neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimų, kad būtų galima leisti pakeisti darbdavį.
Vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pirmiausia pažymi, kad priimant Sprendimą 2023 m. lapkričio 14 d. buvo vadovautasi iš bendrovės 2023 m. rugpjūčio 23 d. (t. y. beveik prieš tris mėnesius), kai buvo sprendžiamas leidimo gyventi išdavimo klausimas kitam asmeniui, gauta informacija. Per tuos kelis mėnesius bendrovės situacija, turimų transporto priemonių ir (ar) licencijų skaičius galėjo iš esmės pasikeisti.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl leidimo pareiškėjui pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas į bendrovę dėl aktualios informacijos, susijusios būtent su pareiškėjo įdarbinimo bendrovėje galimybėmis ir sąlygomis, pateikimo nesikreipė (byloje nėra duomenų, kad dėl tokios informacijos būtų kreiptasi į pareiškėją ir (ar) bendrovę).
Vertindamas pareiškėjo kartu su skundu, taip pat UAB „H.G“ pateiktus įrodymus (sutartis, transporto priemonių registracijos dokumentus, sąskaitas, finansinius dokumentus ir kt.), teismas negali sutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad bendrovė nevykdo tarptautinių krovinių pervežimų.
Nors Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 neatleidžia Lietuvos vežėjų nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją ir tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, priskirtą EBKR licencijos kopiją, kai šio vežėjo naudojama transporto priemonė priklauso kitam savininkui, įregistruotam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau paminėtina, kad pagal Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama UTPĮ, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 700 Eur bei sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjo naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 23S203484, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.