Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1855-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-16
Bylos Nr.: e2A-1855-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14024-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“
Trečiasis asmuo: D. D.

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1855-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14024-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.2.1.9.2.; 2.2.1.9.3.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2317-285/2017 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo, teisės į privatų gyvenimą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: - pripažinti, kad straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, patalpintame www.lrytas.lt, esantys teiginiai: (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, žemina G. S. garbę ir orumą;

- įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ teismo nustatyta tvarka ir terminais, paneigti straipsnyje paskleistus tikrovės neatitinkančius, G. S. garbę ir orumą žeminančius teiginius; - pripažinti, kad kartu su straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, patalpintu www.lrytas.lt, publikuota nuotrauka (2015 m. gegužės 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. „(duomenys neskelbtini)), kurioje yra ieškovas G. S., pažeidžia ieškovo G. S. teisę į atvaizdą; - pripažinti, kad straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, patalpintame www.lrytas.lt, esantys teiginiai apie ieškovą G. S. pažeidžia jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą;

- priteisti iš atsakovės UAB „Lrytas“ ieškovo G. S. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

- priteisti iš atsakovės UAB „Lrytas“ ieškovo G. S. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ ateityje be ieškovo G. S. sutikimo neskleisti tikrovės neatitinkančios, ieškovo G. S. garbę ir orumą žeminančios, teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančios informacijos;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Lrytas“ yra viešosios informacijos skleidėja, valdanti internetinę svetainę www.lrytas.lt, kurioje (duomenys neskelbtini), buvo paskleistas straipsnis „„(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinamas straipsniu, publikacija). Straipsnyje, pažeidžiant asmens teisę į atvaizdą, neteisėtai publikuojamos nuotraukos su ieškovo G. S. atvaizdu, straipsnyje nurodomi ieškovo asmens duomenys (vardas ir pavardė), nurodoma informacija apie asmeninį ieškovo gyvenimą. Skleidžiama informacija apie ieškovą nėra teisinga, žeidžianti ieškovo garbę ir orumą, skleidžiama informacija apie privatų asmens gyvenimą, didžioji dalis informacijos neteisinga, iškraipyta. Skleidžiant tokią informaciją ir pasinaudojant privataus fizinio asmens duomenimis, visuomenės informacijos skleidėjas siekė, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, taip siekdamas naudos sau. Ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas ištrinti straipsnį bei prašydamas paskelbti straipsnio neatitikimą tikrovei, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. raštu, atsakovės atstovai atsisakė. Nurodė, jog ieškovas ir nusikalstamo pasaulio veikėjai neturi jokių ryšių, nekonfliktavo, jis nėra kriminalinio pasaulio atstovas, buvo pagrobtas ir sumuštas prievartaujant iš jo turtą, yra nukentėjusysis. Ieškovas laikė, kad yra visos sąlygos pripažinti ieškovo teisių pažeidimą, nes: 1) straipsnis buvo patalpintas internetinėje svetainėje www.lrytas.lt, informacija buvo paskleista itin plačiu mastu; 2) nekyla abejonių, kad paskleista informacija yra apie ieškovą, nes yra minimas ieškovo vardas, pavardė, publikuojamos ieškovo nuotraukos; 3) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, yra neteisingi, iškraipyti, išgalvoti, ieškovas straipsnyje pateikiamas kaip nesąžiningas, nemandagus asmuo, publikacijoje ieškovas kaltinamas nemoraliu ir neteisėtu elgesiu tiek praeityje, tiek dabar; 4) straipsnyje žeidžiančiais teiginiais ieškovas kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Interneto svetainėje www.lrytas.lt buvo patalpinta nuotrauka, kurioje yra G. S.; nuotrauka daryta privačiam nuotraukų albumui, o ne jos skleidimui, platinimui, ieškovas nėra davęs sutikimo talpinti nuotraukas su jo atvaizdu www.lrytas.lt internetinėje svetainėje. Straipsnyje paskelbti privatūs asmens duomenys, nurodomas tikslus ieškovo vardas, pavardė, nurodomi tariami jo draugai, ryšiai, jo veikla, su kuo ir kur jis važiuoja (šiuo atveju žmona), nurodomas jo bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, tai, kad jis buvo sužalotas ir pan. Šie duomenys yra priskiriami ieškovo privataus gyvenimo aplinkybėms. Ieškovas nėra davęs sutikimo publikuoti ar skelbti privataus pobūdžio informaciją (įskaitant atvaizdą). Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą pažeidimo, tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo vertino 3 000 Eur. Po straipsnio išplatinimo ieškovas pasijautė pažemintas, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinį skausmą, nuo ieškovo nusisuko daug žmonių, draugų, pažįstamų, giminių, kurie akivaizdžiai pradėjo vengti bendrauti, nes tikėtina, kad apie ieškovą susidarė nuomonę, kad jis yra įstatymų pažeidėjas, asmuo galintis padaryti piktybišką, teisei priešingą veiką, bendraujantis su nusikalstamo pasaulio atstovais. Ieškovas pradėjo jausti nepilnavertiškumo jausmą, jaučia stresą, sutriko miegas, pradėjo jausti baimę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Lrytas“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas kartu su plačiai visuomenei žinomu kontrabandininku V. K. (duomenys neskelbtini) buvo teisiamas stambaus masto kontrabandos byloje. Tiek minimos kontrabandos bylos tyrimas, tiek ieškovo sulaikymo aplinkybės (jis buvo ieškomas Interpolo), tiek jos nagrinėjimas teisme bei nuosprendis buvo plačiai nušviečiamas visuomenės informavimo priemonių, kuriose tiek V. K., tiek ieškovas buvo vienareikšmiškai įvardijami kaip didžiausios Lietuvos kontrabandos tinklo organizatoriai. Ieškovas su V. K. ir kitais asmenimis taip pat buvo nuteistas dėl kontrabandos. Atsakovės žurnalistas D. D. informaciją apie ieškovo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus, nagrinėtas bylas, priimtus teismo nuosprendžius surinko tiek bendraudamas su teisėsaugos pareigūnais ir nusikalstamo pasaulio atstovais, tiek ir betarpiškai sekdamas teismo procesus, tiek ir pasinaudodamas kitų visuomenės informavimo priemonių skelbiama informacija. Ieškovo biografijos faktai buvo plačiai nušviesti visuomenės informavimo priemonių, ieškovas galėjo tikėtis, kad jo gyvenimu, bendravimu su tam tikrais asmenimis, giminystės ryšiais, asmeninėmis savybėmis ar išgyvenimais, kitomis asmeninio gyvenimo detalėmis bus domimasi, taigi ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Atsakovė nurodė, kad apie ieškovo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus, tiek ir apie priimtus nuosprendžius skelbė daug visuomenės informavimo priemonių, todėl straipsnyje pateikta informacija atitinka tikrovę. Ieškovas buvo nuteistas itin didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje kontrabandos byloje, todėl paminėti šiuos jo biografijos faktus visuomenės informavimo priemonė turi teisę. Atsakovei paskleidus apie ieškovą iš esmės teisingas žinias, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo, net jei būtų konstatuoti neesminiai paskelbtos informacijos netikslumai. Taip pat nurodė, jog ieškovo nuotrauka pirmą kartą buvo publikuota (duomenys neskelbtini). Nuotraukos publikavimas turėjo viešą interesą – atskleisti teisėsaugos pareigūnų ir kontrabanda įtariamų asmenų sąsajas. Vėliau ši archyvinė nuotrauka buvo naudojama kitų visuomenės informavimo priemonių rašant apie V. K. ir ieškovą, pabrėžiant jų praeities sąsajas su teisėsaugos pareigūnais. Ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, dėl savo kriminalinės praeities pagrįstai dominęs ir dominantis visuomenę. Atvaizdo paviešinimas atitiko publikacijos kontekstą bei viešą interesą. Fotografuota ne privačioje erdvėje, bet viešoje vietoje (miške) kartu su kitais asmenimis, todėl ieškovo sutikimo nuotrauką publikuoti nereikėjo. Paviešinant ieškovo privataus gyvenimo duomenis (įskaitant atvaizdą) tiek, kiek tai susiję su jo nusikalstama praeitimi, jo sutikimas nebuvo reikalingas, o privataus gyvenimo pažeidimui konstatuoti nėra vienos iš būtinų sąlygų, t. y. fakto, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Ieškovas neįrodė jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, taigi, nėra neteisėtų atsakovės veiksmų. Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę ateityje be ieškovo sutikimo neskleisti tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos, teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančios informacijos, atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė ketintų ateityje rengti ir publikuoti informaciją apie ieškovą. Šio reikalavimo patenkinimas nepagrįstai ribotų atsakovės laisvę skleisti informaciją ir iš esmės reikštų visuomenės informavimo laisvės paneigimą bei išankstinę cenzūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo G. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Lrytas“ 1490 Eur bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidas ir iš ieškovo valstybei 6,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl teiginių, paskelbtų atsakovės, kaip viešosios informacijos skleidėjos, UAB „Lrytas“ valdomoje internetinėje svetainėje www.lrytas.lt patalpintame 2015 m. balandžio 23 d., 22:37 val. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, kurie, kaip tvirtina ieškovas, yra neatitinkantys tikrovės bei žeminantys jo garbę ir orumą. Ieškovas, manydamas, kad straipsnyje pateikiama informacija pažeidžia jo teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą, pažeidžia jo garbę ir orumą, 2015 m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas ištrinti straipsnį bei paskelbti straipsnio neatitikimą tikrovei, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. raštu atsakovės atstovai atsisakė paskelbti paneigimą, nurodydami, kad straipsnyje paskelbta informacija yra paremta Kriminalinės policijos biuro viršininko R. K. suteikta informacija. Ieškovui 2015 m. birželio 8 d. raštu užklausus Lietuvos kriminalinės policijos viršininką dėl informacijos UAB „Lrytas“ suteikimo, gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015 m. liepos 3 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad žurnalistui D. D. buvo suteikta tik bendro pobūdžio informacija, neatskleidžiant ikiteisminiame tyrime figūruojančių asmenų duomenų ar įvykio aplinkybių. Ginčo straipsnis yra apie ieškovą – įvardijami asmens duomenys (jo vardas ir pavardė), patalpintos jo nuotraukos. Šis straipsnis iki šiol gali būti peržiūrėtas interneto svetainėje. Nustatytas žinių paskleidimo faktas per visuomenės informavimo priemonę (internetu), iš paskleistų duomenų įmanoma identifikuoti ieškovą.

7. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo, teismas nurodė, kad straipsnyje „(duomenys neskelbtini)?“ buvo išsakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, kurie iš esmės atitiko tikrovę, dėl ko jie negali būti pripažinti kaip žeminantys ieškovo garbę ir orumą bei paneigti. Pažymėjo, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tik tokių faktų visumą: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, o nenustačius bent vieno kriterijaus, atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį neatsiranda. Teismui nenustačius, kad paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą. Spręsdamas dėl neatitinkančios tikrovės apie ieškovą paskleidimo, teismas pripažino, kad byloje esantys duomenys apie G. S. administracines nuobaudas ir teistumą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kartu su V. K. buvo teisiamas už kontrabandos gabenimą, jo ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis, todėl laikė, kad ginčo straipsnyje išsakyti teiginiai apie ieškovo nusikalstamą veiką turėjo tam objektyvų pagrindą ir ši informacija iš esmės atitiko tikrovę.

8. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, teismas nurodė, kad įvertinęs ieškovo ginčijamą nuotrauką, jis nustatė, jog ieškovas buvo fotografuotas viešoje vietoje (miške), kartu su kitais asmenimis, nuotraukoje nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovas pavaizduotas pagarbiai, taip pat nebuvo duomenų, kad nuotrauka gauta ar daryta neteisėtu būdu – priešingai, atsakovė pateikė nuotraukų gavimo šaltinį (archyvo nuotrauka). Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, juolab, kad ir ieškovas šioje byloje neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti dėl be jo paties sutikimo atsakovės viešai publikuoto ieškovo atvaizdo, tačiau po nuotrauka esantis teiginys „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ginčijamas kaip neatitinkantis tikrovės ar žeminantis ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgdamas į tai, kad apie ieškovą buvo ne kartą rašoma spaudoje ir interneto portaluose, jo veikla kėlė visuomenės susidomėjimą, sprendė, kad nebuvo pažeistos CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios publikuoti jo atvaizdą be asmens sutikimo.

9. Teismas, spręsdamas dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą pažeidimo, nurodė, kad ieškovo veikla kėlė visuomenės susidomėjimą, todėl vertino, jog ginčo straipsnyje paskelbus duomenis apie ieškovą, aprašant jo užpuolimo versijas, atsakovė nepažeidė CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo ateityje nepažeidinėti ieškovo teisių teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovė ketintų ateityje rengti ir publikuoti informaciją apie ieškovą, bei nenustačius ieškovo teisių pažeidimo dėl atsakovės publikuoto ginčo straipsnio, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą, kadangi tai nepagrįstai ribotų atsakovės laisvę skleisti informaciją ir iš esmės reikštų visuomenės informavimo laisvės paneigimą bei išankstinę cenzūrą.

11. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Nusprendęs, kad nėra ieškovo teisių pažeidimo dėl atsakovės publikuotame straipsnyje pateiktos informacijos apie ieškovą, teismas pripažino, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. S. ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į visą straipsnio kontekstą, straipsnio tikslus, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad prašomi pripažinti neteisingais teiginiai yra teisingi. Atsakovės paskelbtas straipsnis apie ieškovą (apeliantą) buvo tendencingas, jame paskleistieji duomenys peržengė viešojo asmens kritikos ribas (apelianto įsitikinimu straipsnio paskleidimo metu ieškovas ir nebuvo viešas asmuo), atsakovas buvo nesąžiningas (CK 2.24 str. 6 d), piktnaudžiavo informacijos pateikimo būdu, siekdamas ne supažindinti visuomenę apelianto atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, o siekė pateisinti apelianto atžvilgiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų poelgį ir apeliantą pateikti kaip neigiamai charakterizuojamą asmenį, kuris buvo „nubaustas“ už savo praeities klaidas.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovės publikuotame straipsnyje visuomenė pagrįstai nušviečiama apie ieškovo kriminalinę praeitį, o praeityje publikuoti straipsniai apie ieškovą, nėra paneigti ir tebėra publikuojami, kadangi vien ta aplinkybė, kad praeityje buvo publikuoti straipsniai apie ieškovą, dar nereiškia, kad praeityje publikuotuose straipsniuose buvo pateikta informacija atitinkanti tikrovę ir neiškraipyta.

2.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovas dėl jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų yra laikomas viešuoju asmeniu, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, ieškovas nėra viešas asmuo, jis nepriklauso nei vienai veiklos sričiai, dėl kurios jis galėtų būti pripažintas viešuoju asmeniu. Aplinkybė, jog ieškovas buvo nuteistas už kontrabandą, galėtų būti pripažinta trumpalaikiu viešuoju asmeniu. Trumpalaikis ieškovo tapimas viešu asmeniu, jokiu būdu nereiškia, kad jis viešuoju asmeniu tapo neribotam laikui. Jis buvo nuteistas prieš tris metus, visuomenės susidomėjimas juo jau buvo praėjęs.

2.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nenustatė, jog buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą. Aiškiai matyti, kad atsakovės publikuota nuotrauka, įvertinus jos pobūdį, buvo skirta privačiam ieškovo albumui, todėl jos publikuoti be jo sutikimo, atsakovė neturėjo teisės. Aplinkybė, kad nuotrauka buvo publikuota ir seniau, niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovė ieškovo nuotrauką paviešino, neturėdama jo leidimo. Todėl atsakovei nepateikus įrodymų, jog ieškovas davė sutikimą, laikytina, kad nuotrauka su ieškovo atvaizdu straipsnyje publikuota neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovas nuotraukose vaizduojamas pagarbiai, nesudaro pagrindo pripažinti jo teisės į atvaizdą pažeidimo.

2.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad straipsnyje esantys teiginiai apie ieškovą, nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą.

2.7. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir/ar garbę ir orumą, atitinkamai turėtų būti tenkinamas ir reikalavimas susilaikyti nuo analogiškų neteisėtų veiksmų ir ateityje.

2.8. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad apelianto pretenzijos dėl teisės į atvaizdą ir dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą pažeidimo yra nepagrįstos iš principo, neparemtos atitinkamomis CK normomis ir susiformavusia aiškia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl garbės ir orumo pažeidimo, dėl teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą, todėl visiškai teisėtai ir motyvuotai atmetė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, priešingai negu bandoma įrodyti apeliaciniame skunde, laikėsi CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, nenukrypo nuo CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ir jas detalizuojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nepažeisdamas CPK 177 straipsnio l dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ir principų, teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir atitinkamai argumentavo, kodėl padarė vienokias ar kitokias išvadas.

15. Trečiasis asmuo D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo G. S. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, o skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog apeliantas visiškai neįrodė, kad atsakovės paskleistos žinios yra pažeidžiančios jo garbę ir orumą. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo visiškai įrodė žinių teisingumą ir paneigė prezumpciją, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas yra viešas asmuo ir jo vykdyta nusikalstama veika turi visuomenės interesą. Apelianto argumentai dėl neva tai jo pažeistų garbės bei orumo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atmestini ir apelianto argumentai dėl jo teisės į atvaizdo ir privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo. Teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog apelianto veikla kėlė visuomenės susidomėjimą, todėl ginčo straipsnyje paskelbus duomenis apie jį, aprašant užpuolimo versijas, atsakovė nepažeidė CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Kadangi apelianto garbė ir orumas pažeisti nebuvo, taip pat nebuvo pažeistos jo teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo neliečiamumą, nėra pagrindo jam priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Byloje ieškovas pateikė prašymą dėl papildomo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kuris grindžiamas tuo, kad apie teikiamą papildomą įrodymą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį ieškovui tapo žinoma jau po apeliacinio skundo pateikimo.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas savo reikalavimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme grindė ir apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo nukentėjusysis, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi toje pačioje byloje, išnagrinėtoje kasacine tvarka dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio, pripažinta, kad keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo, ieškovo prašymą dėl pildomų įrodymų prijungimo tenkina. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktą papildomą įrodymą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.2K-214-976/2017, kuri patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

19. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, jis privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai dėl asmens garbės ir orumo gynimo, dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Lrytas“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., internetinėje svetainėje www.lrytas.lt paskelbė straipsnį „(duomenys neskelbtini)?“. Ieškovas G. S., vertindamas, kad šiame straipsnyje pateikta informacija neatitinka tikrovės, kreipėsi į atsakovę prašydamas ištrinti straipsnį bei paskelbti straipsnio neatitikimą tikrovei, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. raštu atsakovė atsisakė paskelbti paneigimą. 2015 m. liepos 15 d. ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lrytas“ dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo, teisės į privatų gyvenimą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog atsakovė paskelbė straipsnį, kuris visame kontekste žeidžia ieškovo garbę bei orumą, pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą, nurodė konkrečius tikrovės neatitinkančius teiginius, teigė, kad straipsnyje, pažeidžiant asmens teisę į atvaizdą, neteisėtai publikuojamos nuotraukos su ieškovo atvaizdu, nurodomi asmens duomenys – vardas ir pavardė, nurodoma informacija apie jo gyvenimą, jo privatų gyvenimą, kurios didžioji dalis yra neteisinga ir iškraipyta. Po straipsnio išplatinimo ieškovas pasijautė pažemintas, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinė skausmą, nuo jo nusisuko daug žmonių, draugų, pažįstamų, giminių, kurie akivaizdžiai pradėjo vengti bendrauti, nes tikėtina, kad apie ieškovą susidarė nuomonę, kad jis yra įstatymų pažeidėjas, asmuo galintis padaryti piktybišką, teisei priešingą veiklą, bendraujantis su nusikalstamo pasaulio atstovais, pradėjo jausti nepilnavertiškumo jausmą, stresą, miego sutrikimus, baimę dėl savo ir savo šeimos saugumo. Atsakovė UAB „Lrytas“ su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas kartu su visuomenei žinomu kontrabandininku buvo teisiamas stambaus masto kontrabandos byloje ir buvo nuteistas. Atsakovės žurnalistas D. D. informaciją apie ieškovo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus, nagrinėtas bylas, priimtus teismo nuosprendžius surinko tiek bendraudamas su teisėsaugos pareigūnais ir nusikalstamo pasaulio atstovais, tiek ir betarpiškai sekdamas teismo procesus, pasinaudodamas kitų visuomenės informavimo priemonių skelbiama informacija. Laikė ieškovą viešai žinomu asmeniu, kadangi informacija apie jį buvo plačiai nušviesta visuomenės informavimo priemonių, todėl ir straipsnyje pateiktą informaciją laikė atitinkančią tikrovę. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ginčo straipsnyje buvo išsakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, ieškovo veikla kėlė visuomenės susidomėjimą, todėl ginčo straipsnyje paskelbus duomenis apie ieškovą, aprašant jo užpuolimo versijas, nepažeidė CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, kadangi apie ieškovą buvo ne kartą rašoma spaudoje ir interneto portaluose, jo veikla kėlė visuomenės susidomėjimą, nebuvo pažeistos įstatymo nuostatos, leidžiančios publikuoti jo atvaizdą be jo paties sutikimo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto ieškinį tenkinti.

22. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą byloje, netyrė ir nevertino bylos aplinkybių bei atsakovės paskleistos informacijos apie ieškovą viseto, konteksto, teiginių, visus ieškovo nurodomus teiginius vertino atitrauktai nuo visos publikacijos. Taip pat teismas nesivadovavo CPK 12 straipsnyje reglamentuotu rungimosi principu, nukrypo nuo CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, aiškiai ir labai išsamiai motyvavo priimamą sprendimą, konkrečiai argumentavo, kodėl ir kaip vertina kiekvieną publikacijos teiginį, kurie, ieškovo teigimu, yra žeminantys jo garbę ir orumą ar kitaip pažeidžia jo teises, taigi nepažeidė šio pobūdžio bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams.

24. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo apginti jo garbę ir orumą dviem būdais – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, bei informaciją apie asmenį, jo atvaizdą ir tuo pagrindu priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą.

25. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

26. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes – teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. – gina įstatymas (CK 1.114 straipsnis). Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

27. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas, kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Nagrinėjamu byloje atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, būtų nesilaikęs šių įrodinėjimą civilinėje byloje reglamentuojančių taisyklių.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kurių nelaiko pagrįstais, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, su kuriais visiškai sutinka, sprendžia, kad nepagrįstai ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad prašomi pripažinti neteisingais publikacijos teiginiai yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pats pažymėjo, jog tirdamas ir vertindamas informaciją jis atsižvelgia į bylos aplinkybių visetą, visą straipsnio kontekstą, teiginių tarpusavio sąveiką, o ne vertina ieškovo ginčijamus teiginius atitrauktai nuo visos publikacijos kaip visumos. Šio teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje ir visumoje, ir konkrečiai apie kiekvieną ieškovo prašomą paneigti publikacijos teiginį paaiškinta, kodėl nėra galimybės vertinti, jog atsakovės paskelbtame straipsnyje pateikta informacija neatitinka tikrovės. Ieškovas apeliaciniame skunde nors nurodo, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, tačiau jo argumentai iš esmės grindžiami faktinių aplinkybių jo paties vertinimu bei samprotavimais, kurie nepaneigia skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų.

30. Byloje pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi dėl savo kriminalinės praeities jis pagrįstai domino ir domina visuomenę, apie ieškovo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus, tiek ir apie priimtus nuosprendžius skelbė didžioji dalis visuomenės informavimo priemonių, buvo nuteistas itin didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje kontrabandos byloje, todėl paminėti šiuos jo biografijos faktus straipsnio autorius turėjo teisę. Teisėjų kolegija vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai pagrįstos.

31. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog publikacija su fotonuotrauka, kurioje yra ir ieškovas, taip pat nepažeidė ieškovo kaip viešo asmens teisės į atvaizdą. Publikuotoje fotonuotraukoje ieškovas fotografuotas viešoje vietoje, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ji atgaminta tokiu būdu, kuris žemina ieškovo garbę ir orumą.

32. Byloje atmetus ieškovo reikalavimus dėl garbės ir orumo gynimo, nepripažinus, jog buvo pažeistos ieškovo teisės į atvaizdą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir slaptumą, nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nėra prieštaringas ir nenuoseklus, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

35. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Lrytas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės turėtos 700 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos jai iš ieškovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36. Trečiasis asmuo D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ (juridinio asmens kodas 300781534) iš ieškovo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur ( septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis