Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, vykdo individualią veiklą, teistas 4 kartus, iš jų paskutinį kartą 2024-08-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ––60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –– draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 7 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-08-06. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta konfiskuoti A. F. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (bauda sumokėta 2024-10-02), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2024-11-14 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo koncentracija jo iškvėptame ore buvo 1,95 promilės. Tokiu būdu A. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. F. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2024-08-16 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje e1-2802-992/2024, kuris įsiteisėjo 2024-09-06, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir žinodamas, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metus 7 mėnesius, jis, 2024-11-14 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore buvo 1,95 promilė. Tokiais savo veiksmais A. F. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-11-14 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), girtas vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat prisipažįsta, kad 2023-09-06 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 7 mėnesiams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024-11-14 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) . Šis automobilis priklauso jo žmonos I. F. motinai R. M.. Minėtu automobiliu reguliariai naudojasi jo žmona. Žmonos motina gyvena atskirai nuo jų. 2024-11-14 dienos metu išgėrė brendžio apie 200 g. Žmonos namuose nebuvo, jis nusprendė nuvažiuoti pas savo nepilnametės dukros draugę į (duomenys neskelbtini) ir patikrinti, ar ten tikrai yra dukra (skambinant dukra neatsiliepė). Automobilyje jis buvo vienas. Kai išvažiavo iš namų, pamatė, kad važiuoja policija. Sustojo, nes išsigando, kad vairavo tuo metu, kai teisės vairuoti atimtos ir būdamas girtas. Policija pravažiavo ir jis vėl pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Kai pravažiavo apie 100 m, vėl privažiavo policija. Policijos pareigūnai patikrino blaivumą, nustatė neblaivumą. Po ko automobilis buvo nuvarytas į saugomą aikštelę. 2024 m. rugpjūčio į savo e. p. gavo teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. buvo supažindintas su minėtu teismo įsakymu, sumokėjo paskirtą baudą ir jam buvo žinoma, kad jam uždrausta vairuoti 2 metus ir 7 mėnesius. Jis labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-16 teismo baudžiamajame įsakyme nurodyti duomenys, kad A. F. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ––60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –– draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 7 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-08-06. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta konfiskuoti A. F. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą nustatyta, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas A. F. įteiktas 2024-08-22, įsiteisėjo – 2024-09-06, o 2024-09-09 išsiųstas patvarkymas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui vykdyti.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Kaltinimas dalyje tikslinimas, nes kaltinime nurodyta A. F. priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo data –– 2024-09-06, o ne jo priėmimo data –– 2024-08-16. Ši aplinkybė gali sukelti neaiškumų, todėl tikslintina. Šis kaltinimo patikslinimas yra iš esmės formalaus pobūdžio, ne esminis, nesunkins kaltinamojo teisinės padėties, neturės įtakos veikos kvalifikavimui, todėl nepažeis ir kaltinamojo teisės į gynybą.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus kiekvieną atskyrai bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog A. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

Taip pat byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis žinodamas apie jam priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 7 mėnesiams), vairavo kaltinime nurodytą automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas (nustatytas 1,95 promilių neblaivumas). Vairavo te praėjus porai mėnesių po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, dėl menkavertės priežasties, vairavo metu, kai automobilių eismas yra pakankamai intensyvus Vilniaus mieste, jo apsvaigimas nuo alkoholio taip pat buvo pakankamai didelis. Be to, po to kai pamatė pareigūnus ir išsigandęs sustojo šalikelėje, jiems pravažiavus neatsisakė savo nusikalstamo sumanymo ir toliau tęsė vairavimą būnant neblaiviam ir tai aiškia suvokiant. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti kaltinamojo elgesį kaip pasižymintį piktybiškumu.

Ši išvada grindžiama ne vien tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, tačiau ir kitais pirmiau išvardintais ir teismo ištirtais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti aptartų įrodymų objektyvumu. Kaltinamojo parodymai (nurodytas išgertas kiekis brendžio), jo nurodytos aplinkybės bendraujant su pareigūnais, kai pastarieji jį tikrino (pareigūnams nurodė, jog prieš vairuodamas vartojo alkoholį). Taip pat kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs pirmiau aptarti ir teisme ištirti įrodymai.

Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės ir kaltinamojo parodymai, sudaro pagrindą neabejotinai išvadą, kad kaltinamasis A. F. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, be kita ko, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

A. F. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. A. F. yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), (vykdo individualią veiklą). Nors byloje duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis buvo teisiamas anksčiau, aplinkybės rodo, kad jis turi problemų su alkoholio vartojimo kontrole. Kaip ir šią, taip ir dalį kitų ankstesnių veikų darė būdamas neblaivus (smurtavo prieš savo šeimos narį būdamas neblaivus, vairavo automobilį būdamas neblaivus). Kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, iš kurių daugiausia už smurtinius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis), paskutinį kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), teistumas jam neišnykęs ir teismo nepanaikintas. 2024-11-15 duomenimis, per paskutinius trejus metus kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 1 kartą, už tai būdamas akivaizdžiai neblaivus ligoninės priėmimo skyriuje vartojo necenzūrinius žodžius, paskirtą baudą apmokėjo. Taigi įvertinus išdėstytą, taip pat ir pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad A. F. padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio.

Nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis už numatytą minimumą už baudžiamųjų nusižengimų padarymą –– 50 MGL (2 500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda), o už padarytą nusikaltimą taip pat parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę –– baudą, kurio dydis nustatytinas didesnis, nei numatytas šios bausmės už nesunkių nusikaltimų padarymą dydis –– 180 MGL (9 000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda). Teismas mano, kad būtent tokios bausmės bus teisingos ir proporcingos siekiamiems tikslams pasiekti bei kaltinamojo asmenybei. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. F. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 120 MGL (6 000 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam A. F. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,95 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, vakare (apie 20.55 val.), kaltinamasis vairavo esant 2 metams 7 mėnesiams atimtai teisei tai daryti, vairuota nepraėjus nė trims mėnesiams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-16 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dėl analogiškos nusikalstamos veikos. Nustatant draudimo naudotis specialia teise laikotarpį svarbu ir tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už vairavimą būnant neblaiviam, kas rodo, kad kaltinamasis nepaiso jam nustatytų draudimų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo elgesį vertinti kaip piktybišką, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus ar net vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 6 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

Kadangi asmuo vairavo esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo vairuotas automobilis „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo sutuoktinės motinai R. M.. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tiek iš liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tiek iš AB „Regitra“ išrašo. Duomenų, kad automobilio valdytoja (savininkės dukra) būtų žinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant tokiai situacijai, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl iš kaltininko gali būti tik išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 1 590 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota vėlų vakarą), nustatytą kaltinamojo neblaivumą (1,95 promilių girtumas), konfiskuotino turto vertę (1 590 Eur) bei į kitas reikšmingas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju, visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, nėra per griežta, todėl iš A. F. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 590 Eur.

Kaltinamajam A. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės:– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 243 straipsnį paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti jam 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti A. F. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. F. valstybės naudai konfiskuotino turto - automobilio „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt) Eur.

A. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3884-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.