- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2-589-494/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02444-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Remigijaus Katinas
viešame teismo posėdyje žodinio/rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. (D. B.) ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini), 897,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-818/2017 M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skyrė bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmė vykdymą atidedant. Priteisė Valstybinei ligonių kasai už D. B. gydymą 671,29 Eur. Pripažino nukentėjusiajam D. B. teisę dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), apie 16.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini) M. S. veikdamas kartu su ikiteismininio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam D. B. į nosies sritį, galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė D. B. priklausančius 7 Eur ir materialinės vertės neturinčią viešojo transporto kortelę. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad M. S. (duomenys neskelbtini), apie 18.30 valandą, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešąją tvarką ir veikdamas iš chuliganiškų paskatų stumdė nukentėjusįjį D. B., kuriam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu pastarajam į galvą, nugarą, ko pasėkoje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinės plaštakos V-e piršte, kairės pėdos III-e piršte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl papildomai padarytos žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Ligonių kasa nurodė tame ieškinyje, kad dėl M. S. padarytų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. B. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios papildomai (be to, kas priteista nuosprendžiu) kainavo 990,61 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. priėmė civilinėje byloje Nr. e2-22057-465/2019 sprendimą už akių, kuriuo Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį tenkino visiškai. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad M. S. yra atsakingas už nukentėjusiojo D. B. lėtinių ligų sukėlimą ir jų gydymo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-22057-465/2019, įrodo atsakovo M. S. smurtinių veiksmų priežastinį ryšį su ieškovo sukeltomis lėtinėmis ligomis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymu nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010).
Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei padariniai. Atsakovas padarė nusikalstamą veiką ieškovo atžvilgiu – siekdamas užvaldyti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu padarydamas ieškovui neturtinę žalą. Ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą dėl jo atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos. Taip pat prie patirtų išgyvenimų prisideda susirūpinimas dėl to, kad sužalojimai komplikavosi ir nulėmė lėtinius sveikatos sutrikimus. Šiuo metu ieškovo sveikatos būklė tik blogėja ir tai pažymėta medicinos pažymose. Dėl atsakovo panaudoto smurto, smūgių, spardymo, kaklo suspaudimo ir užlaužimo ieškovo organizme atsirado liekamosios neigiamos pasekmės, kurios išryškėjo vėliau. Ieškovui diagnozuota (išvardinta ligonių kasų pažymos priede):
· Nosies kaulų lūžis.
· Kaklo tarpslankstelinio disko trauminis plyšimas.
· Galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas.
· Intrakranijinis sužalojimas.
· Nosies paviršijimas sužalojimas, sumušimas.
· Židininė smegenų kontūzija.
· Krūtinės sumušimas.
· Nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas.
· Akies voko ir periokulinės srities sumušimas.
· Židininis smegenų ir smegenėlių sužalojimas.
· Kaklo nervų šaknelių sutrikimai.
· Kaklo diskų liga su radikulopatija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnis specialistų įvertintas kaip nežymus, tačiau teismas taip pat pasisakė ir dėl kitų ieškovo sveikatos sutrikimų, (išvardintų šio ieškinio 1-12 punktuose) ryšio su atsakovo padaryta nusikalstama veika. Visi šie sveikatos sutrikimai yra išvardinti Valstybinės ligonių kasos ieškinyje, kurį ligonių kasos buvo pareiškusios baudžiamojoje byloje. Teismas tenkino valstybinės ligonių kasos ieškinį ir už D. B. gydymą priteisė iš atsakovo (kaltinamojo) 671,29 Eur. Valstybinės ligonių kasos ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad šių sveikatos sutrikimų (1-12 p.) gydymą sąlygojo atsakovo nusikalstami veiksmai. Taigi teismas, nuosprendžiu priteisdamas ligonių kasoms šių gydymo išlaidų atlyginimą, faktiškai konstatavo, kad išvardintų sutrikimų gydymas buvo sąlygotas kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kad šiuos gydytus sveikatos sutrikdymus sukėlė kaltinamasis. Todėl, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. priėmė civilinėje byloje Nr. e2-22057-465/2019 sprendimą už akių, kuriame konstatavo M. S. prievolę atlyginti minėtų sveikatos sutrikimų gydymo išlaidas. Taigi tiek teismo nuosprendyje, tiek teismo sprendime yra konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimų.
Neturtinė žala turi būti atlyginama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas neturtinę žalą padarė tyčia, nusikalstamais veiksmais, kurie pasireiškė ieškovo sveikatos sutrikdymu. Tokios neigiamos pasekmės yra nepalankios, nepriimtinos ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti sukeltos.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.283 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju: 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuostolius šiuo atveju sudaro asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2011). Šiuo atveju nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į šiuos kriterijus:
· Sužalojimo pobūdį ir pasekmes. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo sukeltų neigiamų pasekmių, nuolatinio sveikatos blogėjimo, ieškovas patyrė sunkius išgyvenimus, kurių vien tik sveikatos sutrikdymo laipsnio įvardijimas neatspindi. Pateikiami medicininiai dokumentai ir valstybinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad ieškovas nuolat gydosi, tačiau jo sveikatos būklė vis prastėja. Iki šiol ieškovą kamuoja nuolatiniai skausmai sprande, kurie plinta į rankas, krūtinę, nugarą. Epizodiškai pasikartoja skausmo priepuoliai, rankų tirpimas. Šiuo metu jau skauda ir krūtinės srityje – vis labiau sunkėja ir plinta atsakovo sukelta radikulopatija, nervinių šaknelių uždegimas. Traumos liekamosios pasekmės išliko ir vis komplikuojasi. Ateityje vėl bus būtinos gydymo procedūros. Dėl ilgalaikių sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių pasekmių ieškovas kenčia ne tik skausmą, bet dusulio priepuolius, dėl kurių tenka kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ieškovą kamuoja rankų silpnumas, nuovargis, todėl jis nebegali dirbti fizinio darbo. Tai lėmė, kad ieškovui teko nutraukti darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ieškovas jau nebegali dirbti salės darbuotoju, nes ligotam ieškovui toks darbas tapo fiziškai per sunkus. Ieškovo vidaus organus neigiamai veikia didelis suvartotų vaistų kiekis – jam nuolat tenka vartoti nuskausminančius, raminančius vaistus, taip pat medikamentus, skirtus radikulopatijos gydymui, dusulio priepuolių palengvinimui. Dėl traumos ieškovas gydimosi metu patyrė labai daug suvaržymų ir nepatogumų: skausmai ir tirpimo pojūčiai trukdo savęs apsitarnauti, neleidžia sportuoti, dirbti. Ieškovas patiria išgyvenimus dėl savo ateities, nes neurologinio pobūdžio pažeidimų liekamosios pasekmės tik sunkėja. Išgyvendamas dėl savo sveikatos būklės, skausmų, galvos svaigimų ieškovas patiria stresą, buvo labai sukrėstas dėl įvykio ir žalą sukėlusio atsakovo lengvabūdiškumo. Ieškovas patiria itin sunkius išgyvenimus dėl nutrūkusios darbinės karjeros ir darbingumo suvaržymų, nuolatinių skausmų, dusulio ir kitų nemalonių pojūčių bei suvaržymo. Medikai prognozuoja, kad nervų suspaudimo keliamų pasekmių (radikulopatijos) gydymo perspektyva bloga, todėl ieškovui gresia sudėtinga operacija. Dėl sužalojimo sunkių pasekmių ieškovui išsivystė depresija, nerimas, baimė, jis lankosi pas psichiatrus ir psichologus. Vertinant patirtos neturtinės žalos pobūdį, atsižvelgtina į žalos padarymo aplinkybes ir kaltininko veiksmų pobūdį. Kaltininkas tyčia nesilaikė elementarių elgesio taisyklių, tyčia ieškovą užpuolė ir žalojo. Atsakovo veiksmai, lėmę ieškovo sužalojimą, nebuvo atsitiktinumas, o dėsninga asocialaus atsakovo elgesio visumos pasekmė. Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas užpuldinėjo žmones, juos mušė ir žalojo. Nuosprendžiu patvirtinta, kad atsakovas užpuolė ir sužalojo ieškovą be jokio reikalingumo, iš chuliganiškų paskatų. Taigi atsakovas tyčia darė nusikaltimą, siekė ieškovo sužalojimo. Savo veiksmais atsakovas sukėlė itin sunkias pasekmes ieškovui, kuris neturėjo jokios galimybės išvengti žalos atsiradimo. Ieškovo sveikatos būklė nuolat blogėja. Šiuo metu medikai svarsto dėl sudėtingos kaklo slankstelių operacijos neišvengiamumo. Ieškovui paskirti itin stiprūs, narkotinio poveikio nuskausminamieji vaistai (taip vadinama „blokada“), nes paprasti vaistai nebenumalšina skausmo ir ieškovas kenčia su tuo susijusias fizines kančias. Medikai 2019-2020 m. medicinos dokumentuose nurodė, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo sukeltų sužalojimų ieškovo sveikata vis blogėja, ieškovas tikslina reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį.
· Padarytą didelę turtinę žalą. Ieškovas šiame ieškinyje teikia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri nuolat didėja. Ieškovas iki sužalojimo buvo darbingas, jo atlyginimas nuolat kilo, jis buvo darbdavio gerai įvertinamas. Todėl neabejotina, kad ieškovas ateityje gautų vis didesnį uždarbį, tačiau atsakovas nusikaltimu atėmė iš ieškovo šią galimybę.
· Protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Žala padaryta nusikaltimu, t. y. buvo padaryta pavojinga veika, už kurią įstatymas numato griežtą baudžiamąją atsakomybę. Nuosprendžiu konstatuoti atsakovo veiksmai buvo visiškai nepriimtini ir todėl valstybė privalo griežtai į juos reaguoti. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į priešingų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju atsakovas nevengė neigiamų pasekmių, jas numatė, tačiau tyčia jų siekė, buvo abejingas ieškovo išgyvenimams ir skausmui. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta įstatymo ypač saugomai vertybei – sveikatai. Taip pat buvo sukeltas realus pavojus gyvybei. Ieškovui neturtinė žala padaryta fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tokios pasekmės yra nepalankios, nepriimtinos ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti sukeltos. Fizines pasekmes ieškovas vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – yra nuolat susirūpinęs savo ateitimi, galimybėmis užtikrinti savo ir poreikius. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis sunki. turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz. nutartys bylose Nr. 3k-7-255/2005, 3k-3-371/2003).
Atsižvelgiant į blogėjančią sveikatos būklę, į išvardintus kriterijus ir visą gyvenimą išliksiančias sužalojimo pasekmes, sužlugdytą profesinę karjerą, atsakovo kaltės laipsnį ir vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 25000 EUR.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šiuo atveju atsakovas (duomenys neskelbtini) pagrobė ieškovo 7 Eur ir tai yra konstatuota teismo nuosprendžiu. Ieškovui nebereikia įrodinėti šios faktinės aplinkybės ir atsakovo turtinės atsakomybės, todėl pagrobta suma yra priteistina iš atsakovo. Atsakovas savo nusikalstamais veiksmais padarė ir kitą turtinę žalą, susijusią su tuo, kad ieškovui dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ženkliai sutriko sveikata, todėl jis negavo dalies darbinių pajamų, patyrė gydymo išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo nebereiškia, nes dar nėra galimybės šios žalos apskaičiuoti – gydymas vis dar tęsiamas, sprendžiama dėl ieškovo invalidumo. Todėl ieškovas šiame ieškinyje reikalavimų dėl negautų pajamų kompensavimo nebereiškia – pareikš tokį ieškinį ateityje, kai ši žala bus aiški. Ieškovas patyrė ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu:
· Gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur;
· Gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur;
· Gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur;
· Mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur;
Iš viso ieškovas patyrė ne mažiau kaip 897,62 Eur turtinės žalos.
Ieškovo išlaidos vaistams vis didėja ir yra patiriamos jau po ieškinio pareiškimo. Kadangi išlaidų vaistams dar nėra galimybės apskaičiuoti dėl šių išlaidų nuolatinio didėjimo, ieškovas šioje dalyje reikalavimus pareikš ateityje atskiru ieškiniu. Šiame patikslintame ieškinyje ieškovas reikalavimo dėl vaistų įsigijimo išlaidų nereiškia.
Žemesnės instancijos teismas
2.Teismo posėdžio metu ieškovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai parodė, kad po sumušimo jis gydėsi sanatorijoje „Eglė“, Santariškėse, jis viską apmokėjo. Dėl turtinės žalos į atsakovą nesikreipė. Prašo priteisti 25000 Eur neturtinės žalos, po sumušimo jis buvo nusiųstas pas psichiatrus, jis buvo sugniuždytas, jo sveikata vis blogėjo. Būtent nuo 2019 metų liepos mėnesio gydytojai nustatė jam dusulio priepuolius, tarpšonkaulinę apatiją, nuo kaklo sužalojimų prasidėjo oro trūkumo priepuoliai, jis darė rentgenogramą, pradėjo jo rankos silpnėti, jų nejautė, nuo skausmo negalėjo miegoti. Jam išrašė lašelines, darė magnetinį rezonansą, gydytojai sakė, kad jam gresia kaklo operacija, nes užspaustas nervas. Gydytojai jam nustatė alkūnės hemeopatiją. Ypač jo sveikata pablogėjo paskutiniais metais. Nuo 2019 metų lapkričio be stiprių nuskausminimo lašelinių jis neapsėjo. Jis nedirba dėl sveikatos, įregistruotas darbo biržoje nuo 2019 metų balandžio 8 dienos, jokių išmokų negauna, paskutinė buvo 2020 metų vasario mėnesį, jis gaudavo apie 360 Eur, vėliau mažesnę išmoką. Jis pragyvena iš socialinės pašalpos, kas mėnesį gauna 175 Eur, invalidumo neturi, daktarai šį klausimą sprendžia. Jis savo šeimos neturi, gyvena vienas, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, jam retkarčiais padeda jo pusbrolis. Jis nuo vaikystės moka gyventi taupiai, susimoka komunalinius mokesčius ir pragyvena iš to kas lieka. Normaliai jam trukdo gyventi, nes jis blogai miega, dabar į dieną geria 15-16 tablečių. Kai ryte jis atsikelia, tai jeigu ne vaistai, tai jam tirpsta ranka, rankoje nieko laikyti negali. Dėl kaklo, galvos skausmo buvo kelis kartus nukritęs. Jis stengiasi psichologiškai laikytis, bet gi jis anksčiau dirbo, o dabar pas daktarus lankosi. Jam reikia kaklo operaciją daryti, antrą – dėl kairės rankos alkūnės, bet daktarai garantijos neduoda, kad po kaklo operacijos jis galės vaikščioti. Jo pagrindinis darbas anksčiau buvo fizinis darbas prekyboje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pagrindinis darbas buvo kilnoti. Jis negali dirbti tokio darbo, nes nuo kaklo eina skausmas į galvą, trūksta oro, yra rankos ir alkūnės skausmai. Dėl atsakovo sumušimų jo sveikata pablogėjo. 2014 metais gal rugsėjį jam darė magnetinį rezonansą, tokių sveikatos sutrikimų nebuvo, bet po sumušimų jau magnetiniai rezonansai parodė jo sunkėjančią sveikatos būklę, po sumušimų jis negali vaikščioti be kaklo įtvaro. (duomenys neskelbtini) jam darė dešinės rankos blokadą – paima didelį švirkštą ir pety ieško nervo ir daro injekciją į tą nervą, aišku skauda. Po blokados jam palengvėjo. Kitą blokadą darė prieš karantiną, tos blokados kenkia širdžiai. Laukia dar viena blokada į stuburo nervą, tai rizikinga blokada – jis gali ir neatsistoti.
2.1. Ieškovo atstovas, palaikydamas patikslintame ieškinyje ir rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų užpuolė ieškovą ir jį sužalojo. Atsakovas dėl to yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovas teigia, kad jis šių užpuolimų metu padarė ieškovui tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir prašo ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertinti adekvačiai tokiam nežymiam sutrikdymui. Ieškovas su tokiu vertinimu nesutinka, nes tiek minėtame teismo nuosprendyje, tiek kituose bylos dokumentuose yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui dargi ir kitus lėtinius sveikatos sutrikimus arba bent jau juos smarkiai pastiprino, manifestavo. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas yra nuteistas, yra tenkintas Valstybinių ligonių kasų ieškinys, kuris buvo pareikštas ne tik už išoriškai pasireiškusių sumušimo pasekmių gydymą (nosies kaulo lūžis, galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas) bet ir už tuos sveikatos sutrikdymus, kurie nebuvo matomi išoriškai, tačiau atsiskleidė vėliau ir iki šiol vis blogina sveikatos būklę. Valstybinių ligonių kasų 2016 m. liepos 7 d. išraše nurodyta, kad ieškovui buvo suteiktos medicinos paslaugos, susijusios su tuo, kad ieškovas buvo gydomas dėl kaklo tarpslankstelinio disko trauminio plyšimo (pasak ieškovo – buvo atsakovo smaugiamas), intrakranijinio sužalojimo, židininės smeganų kontuzijos, krūtinės sumušimo, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo, židininio smegenų ir smegenėlių sužalojimo, kaklo nervų šaknelių sutrikimo, kaklo diskų ligos su radikulopatija. Šių gydymo paslaugų vertė (671,29 EUR) yra priteista iš atsakovo teismo nuosprendžiu. Valstybinių ligonių kasų pakartotiniame ieškinyje nurodyta, kad minėta 671,29 EUR suma ne tik priteista, bet ir išieškota.
Atitinkamai 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių tenkino antrąjį Valstybinių ligonių kasų ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu, kuris buvo pareikštas jau civiline tvarka dėl atsakovo sukeltų sužalojimų tolimesnio gydymo. Ieškinyje ir jo prieduose nurodyta, kad ieškovui buvo suteiktos medicinos paslaugos gydant atsakovo sukeltus sveikatos sutrikdymus: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, kaklo diskų liga su radikulopatija, kaklo nervų šaknelių sutrikimai, kaklo diskų liga su radikulopatija. Teismas nurodė sprendime, kad atsirado atsakovo M. S. deliktinė atsakomybė dėl minėtų sveikatos sutrikdymų gydymo išlaidų atlyginimo.
Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas išreiškė nepasitenkinimą tokiais sprendimais, bet neginčijo, kad jie yra įsiteisėję ir jokių veiksmų dėl proceso atnaujinimo šiose bylose atsakovas nesiėmė. Taigi nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotų aplinkybių bylose kur dalyvavo tie patys asmenys (baudžiamojoje byloje – D. B. ir M. S., civilinėje – D. B. teisių perėmėjas Valstybinė ligonių kasa ir M. S.). Taigi tiek teismo nuosprendžio dalis dėl ieškinio tenkinimo, tiek teismo sprendimas civilinėje byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovo vertinimu, jam nebereikia įrodinėti to, kad atsakovas savo smurtiniais veiksmais sukėlė (ar bent jau pastiprino) ieškovo sveikatos sutrikimus, išvardintus Valstybinės ligonių kasos išrašuose. Atsakovo atstovas kelia versija, kad ieškovas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl nepatogumų ir kitų nemalonių pasekmių, kurias jam sukelia lėtinė liga, kuri neva nesusijusi su atsakovo smurtiniais veiksmais (ginčija priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimų). Tačiau atsakovo civilinė atsakomybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikdymo yra neatskiriama jau konstatuotos civilinės atsakomybės sudėtinė dalis.
Nors ieškovo sveikatos būklė dar iki įvykio nebuvo ideali, tačiau tokių sunkių pasireiškimų, dėl kurių ieškovas dabar jaučia nuolatinius skausmus, galūnių tirpimą ir nebegali nei normaliai judėti, nei normaliai savęs apsitarnauti, iki atsakovo užpuolimo nebuvo. Kita vertus, jei ieškovo kaklo bei stuburo slankstelių būklė iki įvykio buvo silpnesnė, nei visiškai sveikų žmonių, tuomet visiškai tikėtina, kad smaugimas, smūgiai į galvą ir nugarą bei kiti smurtiniai veiksmai sukėlė kur kas sunkesnes pasekmes, nei numatė pats atsakovas ir gerokai paspartino ligų progresavimą, manifestaciją. Labai tikėtina, kad, smaugdamas ieškovą bei smūgiuodamas jam į galvą ir nugarą, sukeldamas kaklo tarpslankstelinių diskų plyšimą, užfiksuotą VLK išraše, atsakovas atitinkamai sukėlė ir taip silpnos kaklo bei stuburo srities deformacijas, dėl ko buvo užspausti tose srityse esantys nervai. Atitinkamai tų nervų užspaudimas sukėlė tolimesnę ieškovo sveikatos būklės griūtį – skausmai vis stiprėja, plinta, stiprėja galūnių tirpimas ir kiti nepatogumai.
Ieškovo pateikti sveikatos išrašai patvirtina, kad būtent po užpuolimo ieškovo sveikatos būklė pradėjo itin sparčiai prastėti. Ieškovą kankina vis stiprėjantys skausmai, galvos svaigimas, galūnių tirpimas. Dėl šių skausmų ir kitų sutrikimų, ieškovas jau nebegali normaliai judėti ir normaliai save apsitarnauti – tai fiksuota medicinos išrašuose. Skausmo malšinimas tampa vis sudėtingesnis, nes paprasti vaistai nuolatinio skausmo jau nebemalšina, todėl gydytojai skiria jau narkotinio lygio itin stiprius vaistus, lašelines ir taip vadinamas blokadas. Nuolatinį ieškovo jaučiamą skausmą ir kitus nepatogumus lydi ir papildomi neigiami susiję reiškiniai – ieškovas dėl blogėjančios būklės jaučia nuolatinį nerimą, panikos priepuolius, o tai jau pradėjo kenkti ieškovo širdžiai, sąlygoja nevaldomą jos plakimą, kurį medikai malšina širdies ritmą reguliuojančiais vaistais. Ieškovui ne kartą yra suleista taip vadinama ,,blokada“, minima ieškovo pateiktuose dokumentuose, pasižyminti tuo, kad yra suleidžiama itin stipri nuskausminimo priemonė, kuomet įprasti vaistai jau nepadeda.
Kaip matyti iš labai didelio medicinos išrašų skaičiaus, ieškovo sveikatos sutrikimų gydymas reikalauja vis didesnės apimties gydymo procedūrų. Ieškovo sveikatos būklė blogėja, todėl jis jau nebegali savęs išlaikyti, dirbti, pasirūpinti kasdieniais buitiniais poreikiais. Yra sprendžiamas klausimas dėl invalidumo. Pastaraisiais mėnesiais ieškovo jaučiami skausmo priepuoliai tokie stiprūs, kad ieškovas jų metų jau nebelaiko šlapimo. Ieškovas priepuolių metu ne tik jaučia skausmą, bet dūsta, vemia, nevalingai šlapinasi. Dėl nerimo sutrikimų ir panikos ieškovui paskirta psichiatro konsultacija. 2020 m. spalio 26 d. medikai diagnozavo dargi sinusinę tachikardija, nurodė šiuo metu nesportuoti, nedirbti fizinio darbo, tęsti įprastą fizinę veiklą, kurią ribotų skausmas, tęsti lėtinio skausmo gydymą. Atsakovo atstovas kaip ir neginčijo ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų išlaidų (turtinės žalos), tačiau kritiškai vertino ieškovo gydymą sanatorijoje, nurodydamas, kad galimai ieškovas toje sanatorijoje tik ilsėjosi. Tačiau Valstybinių ligonių kasų išraše aiškiai nurodyta, kad ,,Eglės“ sanatorijoje ieškovui buvo skiriamos reabilitacinio gydymo procedūros. Taigi ieškovo patiriami išgyvenimai, įvertinus itin didelį jų sunkumo laipsnį, atitinka ieškovo reikalaujamą 25000 Eur neturtinės žalos sumą, o reikalavimas dėl 897,62 Eur turtinės žalos taip pat yra ieškovo įrodytas.
3. Atsakovas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį, kuriame nesutinka su ieškiniu ir prašo atmesti ieškovo D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. S. a. k. (duomenys neskelbtini), jeigu teismas nuspręs, kad yra pagrindas priteisti ieškovui D. B. a .k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinę žalą, tai vadovaujantis teismų praktika priteisti ieškovui iš atsakovo iki 300 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovas D. B. patikslintu ieškiniu, be jokių naujų atsiradusių aplinkybių, prašo teismo priteisti iš atsakovo M. S. 897,62 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos. Pradiniame ieškinyje ieškovas D. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo M. S. 1955,14 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Keistai atrodo patikslintame ieškinyje ieškovo reikalaujama neturtinė žala, kuri padidėjo du su puse karto, t. y. iki 25000 Eur, nors patikslintame ieškinyje ieškovas taip ir nenurodė priežasčių dėl ko patikslintame ieškinyje, ieškovas padidino reikalavimą neturtinei žalai iki 25000 Eur. Akivaizdžiai matyti, kad ieškovas bando pasipelnyti atsakovo sąskaita. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovui paprieštaravus, dėl ieškinyje ydingai paskaičiuotų ieškovo negautų pajamų, taip pat ir dėl abejonių keliančių, teismui pateiktų kvitų, kuriuose nurodyti vaistai ir maisto papildai, kurie atsakovo manymu nėra niekaip nesusiję su ieškovo gydymu, dėl atsakovo padarytų sumušimų, teismas posėdžio metu nurodė ieškovui patikslinti ieškinyje negautų pajamų skaičiavimą, užsakant iš ieškovo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos tabelius, kuriuose atsispindėtų ieškovo dirbtų valandų skaičius, taip pat teismas nurodė ieškovui, skaičiuojant negautas pajamas, pateikti teismui iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovui paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Teismas taip pat nurodė ieškovui pateikti išrašą iš šeimos gydytojo apie ieškovo sveikatos būklę iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas gi turėdamas suinteresuotumą bylos baigtimi dėl jo reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos dydžio priteisimo, neperskaičiavo teismui negautų pajamų, nepateikė teismui ieškovo ligos istorijos, t. y. duomenų iš šeimos gydytojo apie ieškovo sveikatos būklę iki (duomenys neskelbtini) (iki tos dienos, kada jo atžvilgiu atsakovas padarė nusikalstamas veikas), taip pat nepateikė iš ieškovo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos tabelių, kuriuose atsispindėtų ieškovo dirbtų valandų skaičius, taip pat nepateikė iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui paskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, po įvykio, kai jo atžvilgiu atsakovas padarė nusikalstamas veikas. Kyla klausimas, kodėl ieškovas teismui nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų. Akivaizdu, kad ieškinyje nurodyta informacija yra klaidinga, todėl tą patvirtinančių dokumentų pateikimas teismui tik paneigtų ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Patikslintame ieškinyje ieškovas atsisakė negautų pajamų reikalavimo teisės iš atsakovo. Taip pat pateikdamas pradinį ieškinį teismui ir prašydamas priteisti iš atsakovo turtinę žalą, ieškovas teismui pateikė mokėjimo kvitus už vaistus ir kitus maisto papildus, teigdamas, kad tai ieškovo turėtos išlaidos gydant atsakovo sukeltas traumas. Atsakovui paprašius paaiškinti ieškovo dėl kvituose nurodytų maisto papildų ir kitų vaistų sąsajų su atsakovo ieškovui padarytomis traumomis, ieškovas atsakovui nieko paaiškinti nesugebėjo, todėl patikslindamas ieškinį šioje dalyje turtinę žalą ieškovas sumažino. Iš ieškovo pradiniame ieškinyje nurodytų reikalavimų apimties ir dydžio ir patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų, galima daryti išvadą, kad ieškovas bet kokias būdais bando pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Akivaizdu, kad ieškovas neturėdamas įrodymų, kad šie mokėjimai už vaistus ir papildus ir kt. priemones buvo atlikti ieškovo ir tos priemonės buvo naudojamos gydant atsakovo ieškovui padarytas traumas, ieškovas vis vien bandė teismui pateikti šiuos dokumentus, kaip rašytinius įrodymus dėl turtinės žalos priteisimo. Atsakovui gi pradėjus prieštarauti dėl įrodymų tinkamumo, patikslintame ieškinyje ieškovas atsisakė turtinės žalos atlyginimo dėl mokėjimo už vaistus ir kt. priemones, nurodydamas, kad vyksta ieškovo gydymas ir ieškovas pasilieka sau galimybę dar kartą kreiptis į teismą dėl turtinės žalos iš atsakovo atlyginimo. Tokie ieškovo spontaniški veiksmai šiame procese, tik parodo kaip ieškovas bando visais įmanomais būdais, teismui pateikti, bet kokius dokumentus, net ir neturinčius mažiausio ryšio su šiuo procesu, kaip rašytinius įrodymus bandant prisiteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą.
Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 02 06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Ieškovas teismui pateikdamas mokėjimus už sanatorijų paslaugas, niekaip nepaaiškina proceso šalims reabilitacijos būtinumo ir sąsajų su jo atžvilgiu atsakovo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju ieškovo pateikti mokėjimai už gydymą sanatorijoje, atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais daug asmenų vyksta į Druskininkų sanatorijas atsikvėpti po darbų, sunkiai paaiškinama, ką ieškovo pateikti mokėjimo kvitai iš Druskininkų sanatorijų turi bendro su ieškovo atžvilgiu padarytomis nusikalstamomis veikomis.
Akivaizdu, kad tokie ieškovo veiksmai, kai pradiniame ieškinyje pateikti teismui įrodymai, neva apie atsakovo ieškovui padarytą turtinę žalą, kai po parengiamojo teismo posėdžio, teismui nurodžius, ieškovui pateikti papildomus įrodymus dėl jo patirtos turtinės žalos, ieškovas dalies turtinės žalos atsisako, tačiau be jokių papildomų įrodymų ir nesant naujų aplinkybių, patikslintame ieškinyje ieškovas padidina reikalavo teisę į atsakovą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 10 000 Eur iki 25 000 Eur., rodo tai, kad ieškovas D. B. visais įmanomais būdais, bando pasipelnyti atsakovo M. S. sąskaita.
Ieškovas D. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo M. S. 10000 Eur neturtinės žalos, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jau 25000 Eur. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, atlyginant neturtinės žalos dydį yra nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, j ų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu gautą specialisto išvadą ieškovui konstatuoti kūno nubrozdinimai, nosies sumušimas, kraujosruvos. Įvertinus ieškovo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), laikotarpį ir intensyvumą, be to įvertinus ir atsakovo kaltę, atsakovo jauną amžių ir jo turtinę padėtį ir įvertinus susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, darytina išvada, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose (padaryta neturtinė žala, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-202/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. bylose Nr.1A-562-200/2013, 2A-311-115/20n, Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr.1A-898-300/2014, Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr.2A- 1033-390/2014, Klaipėdos apygardos teismo civ. byloje Nr. e2A-765-524/2015).
Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Atsakovas M. S. yra jauno amžiaus, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja apie 300 Eur (apeliacinės bylos 1A-381- 594/2017, 1A-27-606/2017). Įvertinus ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, ieškovo amžių (35 m.), kitas bylos aplinkybes, ieškovo prašomas teismo priteisti neturtinės žalos dydis aiškiai neproporcingas ir prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas ieškinyje nenurodo jokios teisminės praktikos pavyzdžio, kur už nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam būtų priteistas neturtinės žalos dydis kokio prašo ieškovas. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiajam buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, matyti, kad naujausia teisminė praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sužalojimui, yra dešimtimis kartų mažesnė nei prašo ieškovas (žiūrėti pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016).
3.1.Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų pagrindu. Parodė, kad nuosprendyje nurodyta, jog ieškovui padaryti penki smūgiai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajame procese nenustatyta, kad ieškovui buvo laužomas kaklas ir tokiu būdu pažeista nugara. Ieškovas nurodė, kad pastoviai yra išvežamas greitosios, bet tokių įrodymų nepateikė, nepateikė nieko apie invalidumą. Jeigu teismas nustatys, kad atsakovas kaltas, tai prašo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neginčija, kad iš atsakovo Ligoninių kasoms buvo priteista žala dėl ieškovo gydymo. Ieškovo ligos niekaip nesusijusios su atsakovo nusikalstama veika. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui buvo daroma blokada, bet tai nėra susiję su ieškovo ligomis. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos, tai šiais laikais visi važiuoja į sanatorijas, tai nėra gydymas, o susiję su relaksacija. Dėl gydymo Santaros klinikoje – tai nėra aišku dėl kokių ligų ieškovas ten gydėsi, neaišku ar tai susiję su atsakovo nusikalstama veika. Atsakovas yra šiuo metu įkalinimo įstaigoje Pravieniškėse dėl ieškovui padarytų veiksmų, nežino kada baigsis bausmė, dėl to atsakovas nedirba, atsakovas nekilnojamojo /kilnojamojo turto, savo šeimos neturi.
3.2.Atsakovo atstovo pateiktoje baigiamojoje kalboje nurodyta, kad ieškovui pateikus Ieškinį ir 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovui paprieštaravus dėl ydingai paskaičiuotų pajamų, taip pat ir dėl abejonę keliančių, teismui pateiktų kvitų, kuriuose nurodyti vaistai ir maisto papildai, kurie atsakovo manymu nėra niekaip nesusiję su ieškovo gydymu, dėl atsakovo padarytų sumušimų, teismas posėdžio metu nurodė ieškovui patikslinti ieškinyje negautų pajamų skaičiavimą, užsakant iš ieškovo darbdavio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos tabelius, kuriuose atsispindėtų Ieškovo dirbtų valandų skaičius, taip pat teismas nurodė ieškovui, skaičiuojant negautas pajamas, pateikti teismui iš darbdavio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įrodymus apie ieškovui paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Teismas taip pat nurodė ieškovui pateikti išrašą iš šeimos gydytojo apie Ieškovo sveikatos būklę iki įvykio tarp šalių, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Iki sekančio teismo posėdžio ieškovas taip ir nesugebėjo teismui perskaičiuoti negautų pajamų, nepateikė teismui iš ieškovo darbdavio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos tabelių, kuriuose atsispindėtų ieškovo dirbtų valandų skaičius, taip pat nepateikė iš darbdavio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovui paskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio. Kyla klausimas, kaip baigiamojoje kalboje nurodė atsakovas, kodėl pateikdamas teismui ieškinį Ieškovas nurodė sumas, kurios nebuvo pagrįstos įrodymais, o teismui proceso metu pareikalavus pateikti dokumentus pagrindžiančius turtinės žalos dydį, ieškovas taip ir nesugebėjo teismui pateikti, tą įrodančius dokumentus. Akivaizdu, kad ieškovas tikėjosi procesą baigti teismui priėmus sprendimą už akių, t. y. tikėjosi, kad atsakovas teismo procese bus pasyvus ir nereikš procesinių dokumentų, tačiau atsakovui aktyviai dalyvaujant teismo procese ir prašant pagrįsti turtinės žalos dydį ieškovas nesugebėdamas jos pagrįsti, teismui pateikė Patikslintą ieškinį, kuriame sumažino turtinės žalos dydį nuo 1955,14 Eur iki 897,62 Eur., t. y. skirtumas 1057,52 Eur. Ieškovas Patikslintame ieškinyje nurodo, kad jo reikalaujama turtinė žala susideda iš gydymo sanatorijoje ,,Eglė“ 2016 m., suma 240 Eur ir gydymo sanatorijoje ,,Eglė“ 2018 m., suma 465 Eur., taip pat gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur ir mokėjimas teismo medicinos tarnybai – 18,82 Eur. Norėtume teismo atkreipti, kad atsakovo prašymu iš kelinto karto 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas pateikė teismui, praėjus pusei metų, 2020 m. vasario 12 d. išduotą Medicinos dokumentų išrašą, kuriame aiškiai nurodyta, kad iki įvykio jau 2014 m. sausio 8 d. ieškovas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl kaklo srities ir galvos skausmų, ko pasekoje 2014 m. vasario 7 d. buvo nukreiptas pas neurologą, kur buvo nustatyta, kad po C5 kompresinio lūžio diagnozuota Cervikalgija, Osteochondrozė. Cervikalgija - kaklo vertebrogeninė liga paprastai prasideda cervikalgijos sindromu. Tai stuburo judesio segmento pažeidimo, dažniausiai degeneracinės stuburo ligos, pirmieji požymiai. Cervikalgijai būdingi šie simptomai: a) sprando srities skausmas; b) palpacinis stuburo judesio segmento (-ų) skausmingumas (statinė spaudimo alodinija ar hiperalgezija); c) funkcinis stuburo judesio segmento (-ų) nejudrumas; d) paravertebralinė raumenų fiksacija, sustandėjimas, atliekant judesį, išryškėja ribotumas ir tai įvertinama kaip raumenų spazmas. Gydoma liga, esant reikalui ūminio skausmo metu taikoma laikina imobilizacija (3-7 d. ortopedinė apykaklė), skiriama vietinių tepalų ir geriamųjų vaistų – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, miorelaksantų. Esant stipriam skausmui (pasiekus 8 balus ir daugiau), jei du medikamentai nepadeda, papildomai skirtina tramadolio. Jei šios priemonės nepadeda ir neįtariamas emocinis skausmo komponento dominavimas - tikslinama diagnozė. Osteochondrozė – degeneracinė sąnarių liga, kuri išsivysto tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių pažeidžiamas stuburo kremzlinis audinys – tarpslanksteliniai diskai. Pagrindiniai stuburo osteochondrozės simptomai yra jaučiamas varginantis skausmas sprando, kaklo, nugaros ar juosmens srityje; pastebimas sustingimas sprando, kaklo, nugaros ar juosmens srityje; keičiantis orams jaučiamas skausmas ar diskomfortas; vargina nemiga, prastas miegas; kartu su kitais ligai būdingais simptomais pasireiškia galvos svaigimas.
Iki įvykio, t. y. 2014 m. vasario 7 d. ieškovui buvo atlikta kaklo r-ma, o 2014 m. vasario 27 d. ieškovas buvo konsultuotas reabilitologo. Kaip nurodyta baigiamojoje atsakovo kalboje, jog ieškovo pateiktos išlaidos dėl gydymo sanatorijoje ,,Eglė“ bendra suma 705 Eur ir gydymas Santariškių klinikose suma 166,80 Eur., nėra susiję su atsakovo ieškovui padaryta žala, kadangi iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui iki įvykio 2014 m. vasario 7 d. jau buvo diagnozuota Cervikalgija ir Osteochondrozė po C5 kompresinio lūžio. Akivaizdu ir tai, kad ieškovas teismo proceso metu siekia pasipelnyti iš atsakovo M. S. sąskaita. Ieškinyje ieškovas D. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo M. S. 10000 Eur neturtinės žalos, tačiau Patikslintame ieškinyje negalėdamas pagrįsti turtinės žalos dydžio ir todėl sumažindamas turtinę žalą, ieškovas Patikslintame ieškinyje padidino neturtinės žalos dydį iki 25000 Eur, nors naujų įrodymų dėl Patikslintame ieškinyje padidintos neturtinės žalos ieškovas teismui nepateikė. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, atlyginant neturtinės žalos dydį yra nustatyti įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje, kaip nurodo atsakovas baigiamojoje kalboje, pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu gautą specialisto išvadą ieškovui konstatuoti kūno nubrozdinimai, nosies sumušimas, kraujosruvos. Įvertinus ieškovo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), laikotarpį ir intensyvumą, be to įvertinus ir atsakovo kaltę, atsakovo jauną amžių ir jo turtinę padėtį ir įvertinus susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kaip nurodė, baigiamojoje kalboje atsakovas, darytina išvada, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose (padaryta neturtinė žala, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3- 202/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. bylose Nr.1A-562-200/2013, 2A-311- 115/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr.1A-898-300/2014, Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr.2A- 1033-390/2014, Klaipėdos apygardos teismo civ. byloje Nr. e2A-765-524/2015). Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Atsakovas M. S. yra jauno amžiaus, neturintis jokio turto. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja apie 300 Eur (apeliacinės bylos 1A-381- 594/2017, 1A-27- 606/2017). Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, kaip nurodo atsakovas baigiamojoje kalboje, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 02 06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 38/2007, 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Ieškovas teismui pateikdamas mokėjimus už gydymą sanatorijoje ,,Eglė“ ir gydymą Santariškių klinikoje paslaugas, kaip dėstoma atsakovo baigiamojoje kalboje, akivaizdžiai klaidina teismą ir bando praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi dar iki įvykio ieškovas sirgo Cervikalgija ir Osteochondroze, o Patikslintame ieškinyje ieškovui padidinus neturtinės žalos reikalavo teisę į atsakovą nuo 10 000 Eur iki 25 000 Eur, nesant naujų įrodymų byloje, tik parodo, kad ieškovas D. B. visais įmanomais būdais, bando pasipelnyti atsakovo M. S. sąskaita.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4.Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-818/2017 M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skyrė bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmė vykdymą atidedant. Priteisė Valstybinei ligonių kasai už D. B. gydymą 671,29 Eur. Pripažino nukentėjusiajam D. B. teisę dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), apie 16.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini) M. S. veikdamas kartu su ikiteismininio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam D. B. į nosies sritį, galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė D. B. priklausančius 7 Eur ir materialinės vertės neturinčią viešojo transporto kortelę. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad M. S. 2015 m. balandžio 18 d., apie 18.30 valandą, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešąją tvarką ir veikdamas iš chuliganiškų paskatų stumdė nukentėjusįjį D. B., kuriam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu pastarajam į galvą, nugarą, ko pasėkoje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinės plaštakos V-e piršte, kairės pėdos III-e piršte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl papildomai padarytos žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Ligonių kasa nurodė tame ieškinyje, kad dėl M. S. padarytų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. B. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios papildomai (be to, kas priteista nuosprendžiu) kainavo 990,61 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. priėmė civilinėje byloje Nr. e2-22057-465/2019 sprendimą už akių, kuriuo Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį tenkino visiškai, sprendime nurodė, kad „nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas (M. S.) savo veiksmais sutrikdė D. B. sveikatą, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. 2016-04-27 iki 2019-01-31 suteiktų gydymo paslaugų kaina – 990,61 Eur. Esant šioms aplinkybėmis pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 990,61 Eur žalos atlyginimo tenkintinas, nurodytą žalą priteisiant ieškovui iš atsakovo M. S..“
yra atsakingas už nukentėjusiojo D. B. lėtinių ligų sukėlimą ir jų gydymo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-22057-465/2019, įrodo atsakovo M. S. smurtinių veiksmų priežastinį ryšį su ieškovo sukeltomis lėtinėmis ligomis.
5.Tiek ieškovas, tiek atsakovas nekilnojamojo/kilnojamojo turto įregistruoto nuosavybės teise neturi. Atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba. Ieškovas nedirba įregistruotas darbo biržoje nuo 2019 metų balandžio 8 dienos, kaip nurodė ieškovas, jokių išmokų negauna, paskutinė buvo 2020 metų vasario mėnesį, jis gaudavo apie 360 Eur, vėliau mažesnę išmoką. Jis pragyvena iš socialinės pašalpos, kas mėnesį gauna 175 Eur, invalidumo neturi, savo šeimos neturi, gyvena vienas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.
6.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas, remdamasis patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, prašo priteisti iš atsakovo 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Ieškovo nurodyti argumentai patikslintame ieškinyje, kad atsakovo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-818/2017, ieškovo atžvilgiu, t.y. padaryti sužalojimai komplikavosi ir lėmė ieškovo lėtinius sveikatos sutrikimus, vertintini kritiškai.
Kaip matyti iš 2020-02-12 VšĮ „Lazdynų poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (toliau -išrašas), jame konstatuota, kad ieškovui diagnozuota pagrindinė liga - kaklo diskų liga su radikulopatija; ieškovas pas šeimos gydytoją kreipėsi dėl galvos ir kaklo skausmų dar 2014-01-08, 2014-02-07, 02-25 jam diagnozuota cervikalgija, osteochondrozė, jam skirtas gydymas; 2014-07-01 kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų nugaroje, jam paskirtas gydymas, jam diagnozuoti degeneraciniai C4/5 – C6/7 diskų pakitimai,C5/6 nedidelė centrinė disko išvarža. 2015-05-27 ieškovas kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų ausyse, jam paskirtas gydymas, diagnozuoti kiti išoriniai otitai.
Taigi dėl išraše nurodytų sveikatos sutrikimų ieškovas pas gydytoją kreipėsi ir buvo gydomas dar iki atsakovo ieškovui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padarytų nežymių sveikatos sutrikimų, konstatuotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1029-818/2017. Išraše nurodyta, kad ieškovas po (duomenys neskelbtini) sumušimo gatvėje buvo konsultuotas RVUL, diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, galvos smegenų pažeidimų nerasta; nurodoma, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) vėl buvo sumuštas, (duomenys neskelbtini) konsultuotas traumatologo, neurologo poliklinikoje, diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, atlikta galvos KT2015-09-23 be patologijos, skirtas gydymas, nuo 2015-10-21 -2015-10-27, 2015-11-04 ieškovui skirtas reabilitacinis gydymas; nurodyta, kad gydymas tęsiamas. Ieškovo pateiktuose teismui 2019-10-05, 2019-10-15, 2019-11-26 -28, 2019-12-04, 2020-10-29, 2020-01-03, 2020-01-09, 2020-01-15, 2020-01-16-17,2020-02-03, 2020-02-06,2020-02-17, 2020-02-18, 2020-02-25 medicinos dokumentų išrašuose apie ieškovo sveikatos būklę, nurodyta - kad ieškovui nustatyta diagnozė – pagrindinė liga: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; dešinio peties, stuburo stenozė; kaklo nervų šaknelių sutrikimai; kaklo diskų liga su radikulopatija, tarpšonkaulinė neuropatija; lėtinė paūmėjusi cervikopatija su kaklinių šaknelių radikuliopatija; peties pažeidimas; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, k. peties tenosinovitas, SSc sausgyslių dalinis pažeidimas, peties pažeidimas, nepatikslintas M75.9, įtariamas alkūninio nervo pažeidimas kairėj: alkūninio nervo neuropatija
Darytina išvada, kad jokių oficialių įrodymų (ekspertų išvados, gydytojų konsiliumo išvada ir pan.), patvirtinančių, kad dėl atsakovo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padaryto ieškovui nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovui buvo diagnozuotos lėtinės ligos. Taip pat nėra į bylą pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo padarytų ieškovui sužalojimų, ieškovas tapo nedarbingas ir negali dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie ieškovo socialinį draudimą laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2019-07-30, ieškovas po jam padarytų sužalojimų 2015-08-13, 2015-09-21 dirbo iki 2019-03-07 su tam tikromis pertraukomis dėl ligos. Duomenų, kad ieškovui yra apribotas darbingumas – nėra.
Kita vertus, kad po ieškovo patirtų sužalojimų dėl atsakovo tyčinių veiksmų, ieškovo sveikata pablogėjo, jam buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos valstybės lėšomis, patvirtina aukščiau nurodytas 2019-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr.e2-22057-465/2019 bei aukščiau nurodyti išrašai iš medicininių dokumentu. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo neturtinės žalos dydį, reikšminga yra ir tai, kokia vertybė buvo pažeista. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovo tyčiniais nusikalstamais, nevienkartiniais veiksmais, žala buvo padaryta ieškovo sveikatai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamų veikų, padarytų ieškovo atžvilgiu, ieškovas dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes – skausmą, nepatogumus, dvasinius, moralinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir pan.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikšminga ir teismų praktika, panašaus pobūdžio bylose. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti 25000 Eur dydžio neturtinė žala, yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 1000 eurų dydžio neturtinė žala.
7. Dėl turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. CK 6.283 str. 2 d. nustato, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Kaip nurodė ieškovas, prašomą priteisti iš atsakovo turtinę žalą 897,62 Eur sudaro: gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur; gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur; gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur; mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. Ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą patvirtina į bylą pateikti: 2020-01-15 AB „Eglės“ sanatorija raštas dėl informacijos pateikimo, kad ieškovas už suteiktas paslaugas AB „Eglės“ sanatorijai sumokėjo -2016 m. – 240 Eur; 2018 m. – 465 Eur; 2019-01-31 mokėjimo kvitas apie 166,80 Eur sumokėjimą už gydymą Santariškių klinikose; 2015-09-30 Kasos pajamų orderis, kad ieškovas sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų aukščiau, pagrindu, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 str. str.).
8.Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už ieškovui priteistiną sumą neturtinei it turtinei žalai atlyginti, viso 1897,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9.Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (7,32 proc), iš atsakovo ieškovams ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).
Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Ieškovas žyminio mokesčio už ieškinio padavimą nemokėjo. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, viso 1897,62, byla yra elektroninė ir mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 42,69 Eur (1897,62 Eur x 3 proc.x 75 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 42,69 Eur žyminio mokesčio. Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes nesiekia (1,65 Eur), minimalios priteistinos valstybei sumos. Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikta, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, str. str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. B.. a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai, 897,62 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 62 centus) turtinei žalai atlyginti, viso 1897,62 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 65 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (1897,62 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 42,69 Eur (keturiasdešimt du eurus 69 centus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.