Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-02 · Civilinė byla Nr. e2A-607-258/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
e2A-607-258/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02444-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-607-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02444-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. (D. B.) ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. prašė priteisti iš atsakovo M. S. 897,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-818/2017 M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skyrė bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmė vykdymą atidedant. Priteisė Valstybinei ligonių kasai už D. B. gydymą 671,29 Eur. Pripažino nukentėjusiajam D. B. teisę dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje M. S. veikdamas kartu su ikiteismininio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam D. B. į nosies sritį, galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė D. B. priklausančius 7 Eur ir materialinės vertės neturinčią viešojo transporto kortelę. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad M. S. 2015 m. balandžio 18 d., apie 18.30 valandą, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas viešąją tvarką ir veikdamas iš chuliganiškų paskatų stumdė nukentėjusįjį D. B., kuriam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu pastarajam į galvą, nugarą, ko pasėkoje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinės plaštakos V-e piršte, kairės pėdos III-e piršte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Ieškovas patyrė ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu (gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur; gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur; gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur; mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. Iš viso ieškovas patyrė ne mažiau kaip 897,62 Eur turtinės žalos. Ieškovas, siekdamas pagrįsti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad po sumušimo jis buvo nusiųstas pas psichiatrus, jis buvo sugniuždytas, jo sveikata vis blogėjo. Būtent nuo 2019 metų liepos mėnesio gydytojai nustatė jam dusulio priepuolius, tarpšonkaulinę apatiją, nuo kaklo sužalojimų prasidėjo oro trūkumo priepuoliai, jis darė rentgenogramą, pradėjo jo rankos silpnėti, jų nejautė, nuo skausmo negalėjo miegoti. Dėl kaklo, galvos skausmo buvo kelis kartus nukritęs. Jis stengiasi psichologiškai laikytis, nes jis anksčiau dirbo, o dabar pas daktarus lankosi. Ieškovui reikia kaklo operaciją daryti, antrą – dėl kairės rankos alkūnės, bet daktarai garantijos neduoda, kad po kaklo operacijos jis galės vaikščioti. Jo pagrindinis darbas anksčiau buvo fizinis darbas prekyboje „Rimi“, „Maxima“, jis dirbo salės darbuotoju ir krovėju, jo pagrindinis darbas buvo kilnoti. Jis negali dirbti tokio darbo, nes nuo kaklo eina skausmas į galvą, trūksta oro, yra rankos ir alkūnės skausmai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nuosprendyje nurodyta, jog ieškovui padaryti penki smūgiai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajame procese nenustatyta, kad ieškovui buvo laužomas kaklas ir tokiu būdu pažeista nugara. Ieškovas nurodė, kad pastoviai yra išvežamas greitosios, bet tokių įrodymų nepateikė, nepateikė nieko apie invalidumą. Jeigu teismas nustatys, kad atsakovas kaltas, tai prašo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neginčija, kad iš atsakovo Ligoninių kasoms buvo priteista žala dėl ieškovo gydymo. Ieškovo ligos niekaip nesusijusios su atsakovo nusikalstama veika. Dėl gydymo Santaros klinikoje pažymėjo, kad tai nėra aišku dėl kokių ligų ieškovas ten gydėsi, neaišku ar tai susiję su atsakovo nusikalstama veika. Atsakovas yra šiuo metu įkalinimo įstaigoje Pravieniškėse dėl ieškovui padarytų veiksmų, nežino kada baigsis bausmė, dėl to atsakovas nedirba, atsakovas nekilnojamojo /kilnojamojo turto, savo šeimos neturi. Ieškovas teismui pateikdamas mokėjimus už gydymą sanatorijoje ,,Eglė“ ir gydymą Santariškių klinikoje paslaugas, kaip dėstoma atsakovo baigiamojoje kalboje, akivaizdžiai klaidina teismą ir bando praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi dar iki įvykio ieškovas sirgo Cervikalgija ir Osteochondroze, o patikslintame ieškinyje ieškovui padidinus neturtinės žalos reikalavo teisę į atsakovą nuo 10 000 Eur iki 25 000 Eur, nesant naujų įrodymų byloje, tik parodo, kad ieškovas D. B. visais įmanomais būdais, bando pasipelnyti atsakovo M. S. sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo M. S. ieškovui D. B. 1000 Eur neturtinei žalai, 897,62 Eur turtinei žalai atlyginti, viso 1897,62 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (1897,62 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas iš 2020-02-12 VšĮ „Lazdynų poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (toliau -išrašas), nustatė, kad ieškovui diagnozuota pagrindinė liga – kaklo diskų liga su radikulopatija; ieškovas pas šeimos gydytoją kreipėsi dėl galvos ir kaklo skausmų dar 2014-01-08, 2014-02-07, 02-25 jam diagnozuota cervikalgija, osteochondrozė, jam skirtas gydymas; 2014-07-01 kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų nugaroje, jam paskirtas gydymas, jam diagnozuoti degeneraciniai C4/5 – C6/7 diskų pakitimai,C5/6 nedidelė centrinė disko išvarža. 2015-05-27 ieškovas kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų ausyse, jam paskirtas gydymas, diagnozuoti kiti išoriniai otitai. Teismas dėl išraše nurodytų sveikatos sutrikimų nustatė, kad ieškovas pas gydytoją kreipėsi ir buvo gydomas dar iki atsakovo ieškovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų, konstatuotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1029-818/2017. Išraše nurodyta, kad ieškovas po 2015-08-13 sumušimo gatvėje buvo konsultuotas RVUL, diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, galvos smegenų pažeidimų nerasta; nurodoma, kad ieškovas 2015-09-21 vėl buvo sumuštas, 2015-09-23 konsultuotas traumatologo, neurologo poliklinikoje, diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, atlikta galvos KT2015-09-23 be patologijos, skirtas gydymas, nuo 2015-10-21 -2015-10-27, 2015-11-04 ieškovui skirtas reabilitacinis gydymas; nurodyta, kad gydymas tęsiamas. Ieškovo pateiktuose teismui 2019-10-05, 2019-10-15, 2019-11-26 -28, 2019-12-04, 2020-10-29, 2020-01-03, 2020-01-09, 2020-01-15, 2020-01-16-17,2020-02-03, 2020-02-06, 2020-02-17, 2020-02-18, 2020-02-25 medicinos dokumentų išrašuose apie ieškovo sveikatos būklę, nurodyta, kad ieškovui nustatyta diagnozė – pagrindinė liga: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; dešinio peties, stuburo stenozė; kaklo nervų šaknelių sutrikimai; kaklo diskų liga su radikulopatija, tarpšonkaulinė neuropatija; lėtinė paūmėjusi cervikopatija su kaklinių šaknelių radikuliopatija; peties pažeidimas; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, k.peties tenosinovitas, SSc sausgyslių dalinis pažeidimas, peties pažeidimas, nepatikslintas M75.9, įtariamas alkūninio nervo pažeidimas kairėj: alkūninio nervo neuropatija.

6. Teismas padarė išvadą, kad jokių oficialių įrodymų (ekspertų išvados, gydytojų konsiliumo išvada ir pan.), patvirtinančių, kad dėl atsakovo 2015-04-18, 2015-08-13 padaryto ieškovui nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovui buvo diagnozuotos lėtinės ligos. Taip pat nėra į bylą pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo padarytų ieškovui sužalojimų, ieškovas tapo nedarbingas ir negali dirbti. Duomenų, kad ieškovui yra apribotas darbingumas – nėra.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikšminga ir teismų praktika, panašaus pobūdžio bylose. Teismas pripažino, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau prašoma priteisti 25000 Eur dydžio neturtinė žala, yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškovo ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiant 1000 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo turtinę žalą 897,62 Eur sudaro: gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur; gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur; gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur; mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. Ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą patvirtina į bylą pateikti: 2020-01-15AB „Eglės“ sanatorija raštas dėl informacijos pateikimo, kad ieškovas už suteiktas paslaugas AB „Eglės“ sanatorijai sumokėjo -2016 m. – 240 Eur; 2018 m. – 465 Eur; 2019-01-31 mokėjimo kvitas apie 166,80 Eur sumokėjimą už gydymą Santariškių klinikose; 2015-09-30 Kasos pajamų orderis, kad ieškovas sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų aukščiau, pagrindu, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 str. str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2020 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino dalies ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti ieškovo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti ieškovui iš atsakovo 25000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo atsakovo smurtinių veiksmų priežastinį ryšį su ieškovo lėtinėmis ligomis ir visiškai tenkino ieškovo ieškinio dalį dėl turtinės žalos, susijusios su šių lėtinių ligų gydymu. Tačiau spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas, apelianto vertinimu, pasielgė nenuosekliai ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo veiksmų priežastinį ryšį su ieškovo nurodytomis ligomis – neva ieškovas tai galėjo įrodinėti ekspertize, gydytojų konsiliumo išvada ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas netinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė toje dalyje neteisingą sprendimą.

9.2. Nėra teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje konstatuotų aplinkybių, nes tose bylose dalyvavo tie patys asmenys (baudžiamojoje byloje – D. B. ir M. S., civilinėje – D. B. teisių perėmėjas Valstybinė ligonių kasa ir M. S.). Taigi tiek teismo nuosprendžio dalis dėl ieškinio tenkinimo, tiek teismo sprendimas civilinėje byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovo vertinimu, jam nebereikia įrodinėti fakto, kad atsakovas savo smurtiniais veiksmais sukėlė lėtinius sveikatos sutrikimus, išvardinus ieškinyje, Valstybinės ligonių kasos ieškiniuose ir medicinos dokumentuose.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį pinigais, pernelyg didelę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad dar nėra nustatytas ieškovo neįgalumas. Didžiąją bylos lapų dalį sudaro ieškovo pateiktas didelis kiekis medikų išrašų, kuriuose nuolat minima, kad ieškovo sveikatos sutrikimai prasidėjo arba ženkliai sustiprėjo būtent po sumušimo 2015 m. – tai yra po atsakovo veiksmų. Atsakovo sukelti lėtiniai ieškovo sveikatos sutrikimai pasireiškė palaipsniui, nuolat progresuoja ir šiuo metu jau išsivystė iki tokios apimties, kad ieškovas nebegali nei normaliai dirbti, nei normaliai savęs apsitarnauti, nuolat kenčia itin stiprius skausmus, kurių nenumalšina net labai stiprūs nuskausminamieji. Sutiktina, kad ieškovo sveikatos būklė dar iki įvykio nebuvo ideali, tačiau tokių sunkių pasireiškimų, dėl kurių ieškovas dabar jaučia nuolatinius skausmus, galūnių tirpimą ir nebegali nei normaliai judėti, nei normaliai savęs apsitarnauti, iki atsakovo užpuolimo nebuvo.

9.4. Dėl sukeltų sveikatos pasekmių, kurios komplikavosi ir vis dar trukdo ieškovui gyventi pilnavertį gyvenimą, pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovui priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, yra neteisinga ir aiškiai neproporcinga medicinos dokumentuose ir ieškovo parodymuose užfiksuotoms ieškovo kančioms. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo sukeltų neigiamų pasekmių, nuolatinio sveikatos blogėjimo, ieškovas patyrė sunkius išgyvenimus, kurių vien tik sveikatos sutrikdymo laipsnio įvardijimas neatspindi. Pateikti medicinos dokumentai ir valstybinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad ieškovas nuolat gydosi, tačiau jo sveikatos būklė vis prastėja. Iki šiol apeliantą kamuoja nuolatiniai skausmai sprande, kurie plinta į rankas, krūtinę, nugarą. Nuolat pasikartoja skausmo priepuoliai, rankų tirpimas. Šiuo metu jau skauda ir krūtinės srityje – vis labiau sunkėja ir plinta atsakovo sukelta radikulopatija, nervinių šaknelių uždegimas. Traumos liekamosios pasekmės išliko ir vis komplikuojasi. Ateityje vėl bus būtinos gydymo procedūros, operacijos.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

10.1. Dėl išraše nurodytų sveikatos sutrikimų ieškovas pas gydytojus kreipėsi ir buvo gydomas dar iki atsakovo ieškovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų, konstatuotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1029-818/2017. Tai rodo, kad ieškovas akivaizdžiai bando praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi visomis ligomis ieškovas sirgo iki atsakovo ieškovui padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų.

10.2. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dė1 atsakovo padaryto ieškovui sužalojimo, ieškovas tapo nedarbingas ir negali dirbti. Kaip matyti iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie ieškovo socialinį draudimą laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2019-07-30, ieškovas po jam padaryto sužalojimo 2015-08-13, 2015-09-21 dirbo iki 2019-03-07 su tam tikromis pertraukomis dėl ligos. Duomenų, kad ieškovui yra apribotas darbingumas – teismo proceso metu taip pat nustatyta nebuvo.

10.3. Teismo proceso metu paaiškėjo, kad ieškovas bandė suklaidinti teismą pateikdamas mokėjimo kvitus už vaistus, kurių paskirtis kaip proceso metu paaiškėjo, neturėjo nieko bendro su ieškovo ieškinyje nurodytomis ligomis, nors ieškinyje buvo nurodyta, kad vaistai buvo naudojami gydant atsakovo padarytas traumas. Atsakovui pradėjus prieštarauti dėl įrodymų tinkamumo, ieškovas ieškinį patikslino ir turtinės žalos dėl anksčiau nurodytų vaistų ir papildų atsisakė. Tai parodo, kad ieškovas pateikdamas ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą atsakovui yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu ir nori pasipelnyti atsakovo sąskaita.

10.4. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, taip suteikiant didžiausią reikšmę žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą argumentuoja tuo, kad teismas pagrįstai pripažino teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau priteista žalos kompensacija nėra proporcinga patirtiems išgyvenimams. Taigi, apeliacinės instancijos procesas vyksta dėl priteistino ieškovui neturtinės žalos dydžio.

13. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais jeigu padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6. 250 str. 1 d., 2 d.).

14. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė toje dalyje neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

16. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-30/2012). Taigi, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir šios normos išaiškinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie šioje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo nustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Būtent remiantis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ieškovui buvo priteista neturtinė žala.

17. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovo pateiktus medicininius dokumentus ir nustatė, kad ieškovas pas šeimos gydytoją kreipėsi dėl galvos ir kaklo skausmų dar 2014-01-08, 2014-02-07, 02-25 diagnozuota cervikalgija, osteochondrozė, jam skirtas gydymas; 2014-07-01 kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų nugaroje, jam paskirtas gydymas, jam diagnozuoti degeneraciniai C4/5 – C6/7 diskų pakitimai,C5/6 nedidelė centrinė disko išvarža. 2015-05-27 ieškovas kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų ausyse, jam paskirtas gydymas, diagnozuoti kiti išoriniai otitai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dėl kaklo ir nugaros skausmų kreipėsi dar iki atsakovo ieškovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų. Todėl esant tokiems duomenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar visi ieškovo pateiktuose teismui medicinos dokumentų išrašuose apie ieškovo sveikatos būklę, kuriuose nurodyti panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimai, kokie buvo iki atsakovo padarytų pažeidimų (tarpslankstelinio disko sutrikimais; dešinio peties, stuburo stenozė; kaklo nervų šaknelių sutrikimai; kaklo diskų liga su radikulopatija, tarpšonkaulinė neuropatija; lėtinė paūmėjusi cervikopatija su kaklinių šaknelių radikuliopatija; peties pažeidimas; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais) yra atsiradę dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad medicininiai duomenys apie 2019 m. ir 2020 m. ieškovo nurodytus sveikatos sutrikimus yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl atsakovo 2015-04-18, 2015-08-13 padaryto ieškovui nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovui buvo diagnozuotos lėtinės ligos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes jį dienos metu viešoje vietoje sužalojo nepažįstami asmenys (atsakovas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis) be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties. Ieškovui tris kartus trenkta į galvą ir nugarą. Nustatyta, kad atsakovas ieškovui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinės plaštakos V-e piršte, kairės pėdos III-e piršte. Taigi, neturtinė žala padarytas tyčiniais, smurtiniais ir nusikalstamais (neteisėtais) veiksmais, nesant pačio ieškovo kaltei ar neatsargumui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2015-08-14 iki 2015-11-05 turėjo nedarbingumą, nes negalėjo dirbti, turėjo gydytis reguliariai lankytis pas gydytojus, atlikti įvairias procedūras ir pan. Panaudojus fizinį smurtą buvo sužalota asmens sveikata, tai yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Bylos duomenimis, atsakovas jokio turto neturi, pirmosios instancijos teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra įkalinimo įstaigoje ir niekur nedirba. Įvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, spręstina, jog ieškovo prašoma priteisti 25 000 Eur dydžio neturtinė žala akivaizdžiai per didelė.

20. Minėta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kadangi ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgtina į teismų priteistą neturtinės žalos dydį nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju. Nors šiame nutarties punkte nurodytose viešai skelbiamose bylose neturtinė žala nebuvo kasacijos objektas, tačiau priteistas teismų neturtinės žalos dydis atspindi teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020 paliktas nepakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriame nukentėjusiam asmeniui nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju (durtinė-pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje) buvo priteista 1 000 Eur neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020 paliktas nepakeistas žemesnės instancijos teismo nuosprendis, kuriame nukentėjusios civilinis ieškinys nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju (kaltinamasis ranka sudavė nėščiai moteriai į veidą, rankomis vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, apdraskė dešinės rankos pirštus, tai dėl odos nubrozdinimų kairio skruosto ir dešinės plaštakos II piršto srityje) tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai priteista 800 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-788/2020 paliktas žemesnės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam priteista 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma žemesnės instancijos teismų priteista atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (jis buvo sugriebtas už kaklo ir parverstas, dėl to šis galva trenkėsi į geležinkelio bėgį ir patyrė kairio smilkinkaulio ir jo piramidės lūžius, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės ausies būgnelio plyšimą, odos nubrozdinimus kakle, kairėje plaštakoje). Atkreiptinas dėmesys, kad pastarojoje byloje nukentėjusiam asmeniui buvo padaryti daug sunkesni sužalojimai nei ieškovui, tačiau priteista suma nesiekia nei pusės ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (25 000 Eur). Tuo labiau, kad ieškovui nebuvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo patirti sužalojimai yra nežymūs.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovo netektą darbingumą, atsakovo turtinę padėtį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas esmines aplinkybes ir tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė