Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Max Rekada“ direktorei D. O., atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui,

viešame teismo posėdyje vaido konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Max Rekada“ patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl pripažinimo, kad pagal darbo sutartį yra pilnai atsiskaityta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas V. A. neturi teisės į reikalaujamą 1 191,67 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 2 294 Eur dienpinigių už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 139,30 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 100 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės UAB „Max Rekada“ žiniomis, atsakovui V. A. yra pilnai sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai grynais. Pažymėtina, kad buvęs UAB „Max Rekada“ direktorius E. J. iki šiol nėra perdavęs naujai direktorei D. O. visų įmonės dokumentų, tarp kurių yra kasos išlaidų orderiai, mokėjimų žiniaraščiai patvirtinantys, kad su V. A. yra pilnai atsiskaityta ir įsiskolinimo nėra. V. A. pateikęs pareiškimą darbo ginčų komisijai pasielgė nesąžiningai ir siekia nepagrįstai prisiteisti iš UAB „Max Rekada“ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusiais išmokas, nors su juo atsiskaityta yra pilnai.

Nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, UAB „Max Rekada“ atstovė direktorė D. O. nurodė, kad su darbo santykiais susijusios išmokos V. A. buvo išmokėtos grynaisiais, tačiau nepateikus tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisija šias aplinkybes vertino neįrodytomis. Minėtina, kad teismai tokių kategorijų bylose yra nurodę, kad vien ta aplinkybė, jog mokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nėra parašų, negali sudaryti pagrindo nesivadovauti kitais įrodymais ir nevertinti situacijos visais aspektais. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Siekiant nustatyti visas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, būtina byloje apklausti atsakovą V. A., todėl yra pagrindas nagrinėjant bylą iš esmės pripažinti jo dalyvavimą būtinu.

Minėtina, kad Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą ir atvirkščiai. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Ieškovė nurodė, jog galimai UAB „Max Rekada“ atgaus iš buvusio direktoriaus E. J. visus dokumentus ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės galės pateikti teismui patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 19169, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti izoliuotojo pareigose. Sutarties 1.3 darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo atlygį, apskaičiuotą pagal formulę – Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) + asmeninis priedas – darbo vykdymo tvarkos nuoskaitos pagal galiojančią tvarką. Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) ir asmeninio priedo suma sudaro iki 550 Eur bruto. Darbo atlygis mokamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį darbo užmokestis mokamas iki kito mėnesio 15 dienos, pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą. Darbo santykiai nutraukti nuo 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (grubus darbo pareigų pažeidimas).

3. Ieškovė surašė 2021 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 2021/001 apie atsakovui priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. gruodžio sumoje 1765,94 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų (2021 m. kovo 9 d. į bylą ieškovės pateiktų Dok-10719 Zip priedas).

4. Tarp uždarosios akcinės bendrovės „EVL projektai“, pasirašyta direktorės E. L., ir ieškovės 2019 m. rugpjūčio 28 d., pasirašyta A. O., buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/09/28, kurios objektas – ieškovės (užsakovo) buhalterinės apskaitos vedimas ir finansinės bei mokestinės atskaitomybės parengimas ir pateikimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nuostatomis (2021 m. vasario 18 d. Darbo ginčų komisijos į bylą pateiktos medžiagos Dok-7660 Zip priedai).

5. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau - DGK) posėdyje išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo V. A. prašymą atsakovei UAB „Max Rekada dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5724, kuriuo nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies - išieškoti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Max Rekada1191,67 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. spalio-gruodžio mėnesius; išieškoti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Max Rekada“ 2294 Eur dienpinigių už 2019 m. spalio-gruodžio mėnesius; išieškoti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Max Rekada“ 139,30 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; išieškoti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Max Rekada” 100 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; kitoje dalyje ieškovo V. A. prašymą atsakovui UAB „Max Rekada“ atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

6. Pažymėtina, kad DK redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5, 7 dalys).

7. Bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį yra 3 metai. Pažymėtina, kad ieškovė nesutikdama su DGK sprendimu Nr. DGKS-5724 2020 m. spalio 28 d. pateikė teismui ieškinį. 2020 m. rugsėjo 29 d. DGK sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovui ir išaiškino ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą. 2021 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs apeliantės UAB „Max Rekada“ atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 21 d. nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2021 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus teismas ieškovės ieškinį priėmė ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje (I tomas, elektroninės bylos lapas (toliau – e.b.l.) 30-35, 45-50, 55, 56, 65-67).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad atsakovas V. A. neturi teisės į reikalaujamą 1 191,67 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 2 294 Eur dienpinigių už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 139,30 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 100 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). DK 24 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.). Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

10. Tarp šalių byloje kyla ginčas dėl ieškovės atsiskaitymo su atsakovu pagal šalių sudarytą darbo sutartį. Ieškovė teigia ir prašo teismo pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, tuo tarpu atsakovas teigia, kad už darbą ieškovės įmonėje nėra iš ieškovės gavęs jokio atsiskaitymo ir prašo Darbo ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą.

11. Ieškovės UAB „Max Rekada“ žiniomis, atsakovui V. A. yra pilnai sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai grynais. Šias aplinkybes ieškovės atstovė sužinojo iš įmonės akcininko A. O.. Pažymi, kad buvęs UAB „Max Rekada“ direktorius E. J. iki šiol nėra perdavęs naujai direktorei D. O. visų įmonės dokumentų, tarp kurių yra kasos išlaidų orderiai, mokėjimų žiniaraščiai patvirtinantys, kad su V. A. yra pilnai atsiskaityta ir įsiskolinimo nėra. V. A. pateikęs pareiškimą darbo ginčų komisijai pasielgė nesąžiningai ir siekia nepagrįstai prisiteisti iš UAB „Max Rekada“ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusiais išmokas, nors su juo atsiskaityta yra pilnai. 2021 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, kad kitoje byloje bendravo su buvusiu įmonės direktoriumi E. J., tačiau dokumentų perdavimo klausimu nešnekėjo. Į bylą ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą 1426 Eur sumai nurodoma išduoti asmens vardas pavardė – V. A., įrašytas direktorius E. J., išdavė kasininkas – A. O., tačiau asmens parašų orderyje nėra. Ieškovė į bylą taip pat pateikė kasos išlaidų orderius išrašytą 2019 m. lapkričio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 5906,97 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 5 d. išrašytą 3911,96 Eur sumai įrašytas direktorius E. J., išdavė kasininkas – A. O., tačiau šių asmenų parašų nėra. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl kasos išlaidų orderiai nėra pasirašyti įmonės direktoriaus ir nurodomo kasininko A. O. ieškovės atstovė paaiškino, kad susitikusi su buvusiu įmonės direktoriumi E. J. prašė, kad jis pasirašytų dokumentus, tačiau jis nesirašė, o A. O. nesirašė, nes buvęs direktorius nesirašė ir pasakė, kad antrą kartą tų pačių dokumentų nebesirašys. Pažymėjo, kad paskutinį kartą bendravo su E. J. 2020 m. spalį, prašė, kad S. K. atsiųstų įmonės dokumentus, tačiau jis elgėsi impulsyviai, supyko ir ieškovės atstovę pradėjo ignoruoti.

12. 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja L. K. paaiškino, kad ji dirba UAB „ELV projektai“ – įmonėje, kuri tvarkė ieškovės įmonės buhalteriją. Paaiškino, jog buvo susitikusi su įmonės vadovu A. O., kuris pristatė moterį vardu S., kuri bus atsakinga už įmonės buhalteriją. Paaiškino, jog ji ruošdavo įmonės buhalterinius dokumentus, atspausdindavo juos ir suruošdavo, kad atvykus ieškovės atsakingiems asmenims jie būtų pateikiami pasirašymui. Nurodė, kad paruošdavo kasos išlaidų orderius E. J. vardu, kadangi jis buvo įmonės direktorius. Už komandiruotes buvo mokama per kasą. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl 2019 m. lapkričio 30 d. dienpinigių atsakovui paskaičiavimo pažymoje atsakovui paskaičiuotos 21 komandiruotės dienos, tačiau nurodomi mokėti dienpinigiai – 0.00 Eur teigė, jog tiksliai neprisimena, gal nebuvo kasoje pinigų. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl nemokamų atostogų ieškovės darbuotojams suteikimo, kada darbuotojai turėjo būti išleisti nemokamų atostogų ir ar buvo pateikti pasirašyti darbuotojų prašymai paaiškino, jog buvo įmonei nurodyta išversti prašymus į anglų kalbą. Kadangi buvo ruošiami 2 dokumentų paketai dėl atostogų suteikimo, liudytoja tiksliai negalėjo nurodyti ar buvo pateikti prašymai su parašais, tačiau teigė, jog vienas paketas buvo be parašų. Dėl įsakymų dėl komandiruočių paaiškino, jog prieš ruošiant įsakymą pasiteiraudavo į kokią šalį darbuotojai vyks, tada paruošdavo įsakymus, kuriuos vadovas turėdavo pasirašyti. Paaiškino, jog ruošti dokumentai nebuvo pasirašyti įmonės atstovų, juos perdavė naujai įmonės direktorei, kai buvo informuota, jog įmonės buhalterinę apskaitą perims kitas asmuo šiai atvykus jų pasiimti. Duomenys apie asmenų darbo laiką ir užmokestį kas mėnesį turėjo būti teikiami VSDFV.

13. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

14. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovė pateikė į bylą Įsakymus dėl atsakovo ir kitų darbuotojų siuntimo į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje kur nurodoma, jog komandiruotės metu mokami dienpinigiai, kurių norma – ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos. Iš ieškovės VSDFV pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. birželio 19 d. laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. sausio 16 d., nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 28 d., nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 12 d. atsakovui pažymėtos nemokamos atostogos, nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 19 d. pravaikšta (2021 m. vasario 12 d. ieškovės pateikto DOK-6650 Zip failas). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas komandiruotėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje pradėjo dirbti nuo 2019 m. spalio 3 d., nuo tos dienos jam ir buvo skaičiuojamas atlyginimas bei dienpinigiai, todėl ir dienpinigių priskaitymo pažymoje dienpinigiai paskaičiuoti už 29 dienas. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo nuo 2019 m. spalio 2 d. Iš šių duomenų laikytina, kad atsakovas komandiruotėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje pradėjo dirbti nuo 2019 m. spalio 3 d. Atsakovas duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės įmonėje pradėjo dirbti anksčiau nepateikė, tokie duomenys perduoti ir VSDFV(CPK 178, 185 straipsniai).

15. Iš ieškovės pateiktų dokumentų (darbo užmokesčio žiniaraščių ir dienpinigių priskaitymo pažymų) nustatyta, kad ieškovė atsakovui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. priskaitė tokias su darbo santykiais susijusias sumas:

- už 2019 m. spalio mėn. - 658,87 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, išmokėtina suma atskaičius mokesčius - 444,61 Eur; taip pat 899 Eur dienpinigių, taikant 50 proc. sumažintą dienpinigių normą;

- už 2019 m. lapkričio mėn. - 722 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, išmokėtina suma atskaičius mokesčius - 487,21 Eur; taip pat 0,00 Eur dienpinigių. Teismas pažymi, jog iš pateiktos Dienpinigių priskaitymo pažymos matyti, jog atsakovas 2019 m. lapkričio mėnesį komandiruotėje buvo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nurodomas komandiruotės dienų skaičius – 21 diena. Ieškovė pripažino, jog atsakovas ir kiti darbuotojai į Vokietijoje pradėjo dirbti nuo 2019 m. spalio 3 d. ir buvo iki 2019 m. gruodžio 15 d.. Atsakovas taip pat patvirtino, kad į Vokietijos Federacinę Respubliką atvyko 2019 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus į bylą ieškovės pateiktus darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymas, dienpinigių priskaitymo pažymas bei šalių paaiškinimus, įvertinus tai, jog pravaikštos ar nedraudiminiai laikotarpiai jam nežymėti, paskaičiuotas atlyginimas už 2019 m. lapkričio mėnesį nurodant, jog atsakovas pas ieškovę dirbo 20 dienų, vertintina, jog nurodant 0,00 Eur dienpinigių sumą galimai buvo padaryta skaičiavimo klaida. Teismas įvertinęs tai, jog kitiems su atsakovu tą mėnesį dirbusiems darbuotojams pažymėta 30 komandiruotės dienų bei buvo priskaityta 930 Eur dienpinigių suma (30 d. × 31 Eur dienpinigių), konstatuoja, kad atsakovui 2019 m. lapkričio mėn. turėjo būti priskaičiuota 930 Eur dienpinigių (CPK 178, 185 straipsniai).

- už 2019 m. gruodžio mėn. - 385,07 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, išmokėtina suma atskaičius mokesčius - 259,85 Eur; taip pat 465 Eur dienpinigių, taikant 50 proc. sumažintą dienpinigių normą.

16. Teismas pažymi, jog nors teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog šalys buvo susitarusios dėl dienpinigių mažinimo galimybės (pateiktas nepasirašytas direktoriaus E. J. įsakymas dėl komandiruotės kur nurodomas dienpinigių dydis), įvertinus atsakovo nurodomas aplinkybes (jog darbo užmokestis ir dienpinigiai objekte sieks iki 1400 Eur per mėnesį), vertina, jog toks dienpinigių skaičiavimas buvo tarp šalių sutartas ir atitiko jų valią.

17. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. Nr. 526 nutarime Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo maksimalaus dienpinigių sąrašo lentelės 146 eilutėje numatytas maksimalus dienpinigių dydis vykstant į Vokietijos Federacinę Respubliką dydis – 62 Eur, todėl konstatuotina, kad ieškovės nurodomas dienpinigių dydis sumažinus jį 50 procentų – 31 Eur yra paskaičiuotas teisingai.

18. Nors atsakovas nurodė, kad komandiruotėje ieškovės siuntimu buvo ilgesnį nei ieškovės apskaitytas laiką nei iki 2019 m. gruodžio 15 d., tačiau jis nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą kuri buvo jo paskutinė darbo diena Vokietijoje atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti. Teigė, jog dirbo iki švenčių ir į Vilnių išvyko gal gruodžio 25 d. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą yra pateikęs savo paso duomenis (I tomas, e.b.l. 130), kuriame yra uždėti 2 antspaudai – pirmas 2019 m. rugsėjo 30 d. Medininkai ir antras – 2019 m. gruodžio 21 d. Vilnius. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, jog 2019 m. gruodžio 21 d. atsakovas jau kirto Lietuvos Respublikos sieną, todėl jo nurodomos aplinkybės, jog jis Vokietijoje dirbo iki švenčių atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Atsakovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad į Vilnių grįžo su kitais darbuotojas firmos automobiliu ir iš Vilniaus traukiniu grįžo į Baltarusijos Respubliką, todėl kelionė taip pat truko kurį laiką. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis atsakovas ieškovės įmonėje įdarbintas 2019 m. spalio 3 d., o nuo 2019 m. gruodžio 16 d. jam žymėtos nemokamos atostogos, o nuo 2020 m. birželio 15 d. - pravaikštos. Byloje nesant duomenų, galinčių nuginčyti šias aplinkybes, teismas spręsdamas darbo ginčą vadovaujasi VSDFV duomenimis bei ieškovės pateiktais dokumentais, įvertinęs atsakovo pateiktą paso lapo kopiją ir laiko, jog atsakovas ieškovės įmonėje dirbo iki 2019 m. gruodžio 15 d.

19. Teismo atliktais paskaičiavimais už 2019 m. spalio-gruodžio mėnesius ieškovė atsakovui iš viso turėjo išmokėti 1191,67 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei 2294 Eur dienpinigių. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalies ir DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Aptartos teisinio reguliavimo nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (pavyzdžiui, atsiskaitymą su darbuotoju) patvirtinančių duomenų pakankamumą. Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl išmokų, susijusių darbo santykiais sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui (šiuo atveju ieškovei) tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ji tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakovu).

20. Teismas pažymi, kad Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau — Kasos taisyklės), 19 punktas nustato, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo fakto įrodymui yra keliamas rašytinės formos reikalavimas, šie faktai negali būti įrodinėjami kitomis priemonėmis, t.y. darbo užmokesčio išmokėjimo faktai negali būti patvirtinami šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą ar kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ieškovės buvusio direktoriaus įmonės dokumentų neperdavimo nurodė, kad nesikreipė, nes laukia kaip pasibaigs procesas šitoje byloje.

21. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas vadovaudamasis CPK 414 straipsniu kur numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą siūlė ieškovei į bylą teikti papildomus duomenis, apklausti liudytojais įmonės akcininką A. O. ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „ELV projektai“ atstovą. Ieškovės prašymu byloje kaip liudytoja buvo apklausta UAB „ELV projektai“ darbuotoja, tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą. Ieškovės atstovės paaiškinimu A. O. buvo komandiruotėje ir negalėjo būti apklaustas. Teismas vadovaudamasis CPK 161 straipsniu siūlė atsakovui pasirūpinti teisiniu atstovavimu, tačiau atsakovas šia teise nesinaudojo ir bylą vedė pats. 2021 m. birželio 4 d. ir birželio 14 d. teismo posėdžių metu ieškovės atstovė prašė apklausti, jos teigimu, faktiškai įmonėje buhalterinius dokumentus tvarkiusią S. K.. Teismas pasisakydamas dėl pateikto prašymo bandė elektroniniu paštu susisiekti su nurodytu asmeniu, tačiau buvo gautas atsakymas, jog S. K. neturi galimybės 2021 m. birželio 14 d. 9.30 val. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu naudojantis „Zoom“ programėle, tačiau prašė prijungti prie bylos jos paaiškinimus dėl nurodyto ginčo esmės. Esant būtinybei, pavedimą apklausti ją kaip liudytoją nurodytojoje byloje prašė nukreipti į teismo rūmus pagal registruotą gyvenamąją vietą: 238340, Rusijos Federacija, Kaliningrado sritis, miestas Svietly, (duomenys neskelbtini), iš anksto informavus. Teismas 2021 m. birželio 11 d. rezoliucija vadovaudamasis CPK 192 straipsnio 8 dalimi atsisakė priimti į bylą pateiktus pareiškėjos S. K. paaiškinimus, kadangi jie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų įstatymo reikalavimų (prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina) bei pateikti ne valstybine kalba. Įvertinęs CPK nustatytus trumpus darbo ginčo bylų nagrinėjimo terminus ir kreipimosi dėl teisinės pagalbos į Baltarusijos Respubliką ilgus terminus, teismas netenkino ieškovės atstovės prašymo dėl liudytojos S. K. apklausos (el.b. II t., b.l. 86-93). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog S. K. faktiškai organizavo UAB „Max Rekada“ veiklą, jai yra žinomos su V. A. darbo užmokesčio ir kitomis išmokomis mokėjimu susijusiomis aplinkybės. Ieškovė pateikė į bylą elektroninio pašto išrašą iš kurio matosi, kad S. K. elektroniniu paštu siuntė dokumentus pavadinimu „sąskaita“, „ELV sąskaita“ ir kt. (el.b. II t., b.l. 95-96). Ieškovės atstovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu paaiškino, jog S. K. buvo akcininko A. O. sugyventinė ir sužinojusi, kad ieškovės atstovė ir akcininkas A. O. susituokė supyko ir neatiduodama įmonės buhalterinių dokumentų bei padėdama atsakovui teisminiame nagrinėjime keršija įmonės akcininkui ir naudojasi atsakovu atlikdama finansinius nusikaltimus. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovui dokumentus teikia S. K., nes pateiktuose atsakovo dokumentuose matosi 2 vertikalios linijos, t.y. dokumentai atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu, dalis dokumentų yra datuoti jau atsakovui nebedirbant įmonėje ir atsakovas jų negalėjo pats gauti. Pažymėtina, jog liudytoja L. K. teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja taip pat patvirtino, kad A. O. susitikimo metu S. pristatė kaip asmenį atsakingą už įmonės buhalteriją. Šios nustatytos aplinkybės įgalina teismą daryti išvadą, jog įmonės akcininkas A. O. pats suteikė ieškovės nurodomam asmeniui S. K. įgalinimus tvarkyti įmonės buhalteriją. Akcentuotina tai, jog įmonės akcininkas A. O. šiuo atveju veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės akcininkas ir ši aplinkybė įpareigojo jį elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Visumoje įmonės vadovui bei akcininkui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jiems suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovo ir akcininko veikla turi žymiai didesnę įtaką juridinio asmens veiklai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės akcininkas A. O. suteikdamas įgalinimus S. K. tvarkyti įmonės buhalterinius dokumentus bei pasitikėdamas nurodytu asmeniu turėjo įvertinti šio savo veiksmo teisines pasekmes, domėtis nurodyto asmens atliekamais įmonės buhalteriniais reikalais, o nustačius atitinkamus faktus dėl ieškovės atstovės nurodomo sukčiavimo ar atitinkamų nusikalstamų veiksmų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl veiklos ištyrimo, tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad įmonė niekur nesikreipė, kadangi laukia kaip pasibaigs šios bylos nagrinėjimas.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

22. Darbo ginčų komisija savo sprendime paskaičiavo, kad atsakovui priklausė 4,82 darbo dienų kasmetinių atostogų, kadangi ieškovė duomenų apie nepanaudotų atostogų kiekį ir vidutinį atsakovo darbo užmokestį Darbo ginčų komisijai nepateikė. Teismui ieškovės pateiktais skaičiavimais už išdirbtą laikotarpį paskaičiuota 4,89 darbo dienų kasmetinių atostogų, todėl teismas ieškovės pateiktus duomenis laiko tiksliais atsižvelgiant į tai, kad darbdaviui (ieškovei) yra žinomi tikslūs darbuotojo darbo laiko ir vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo duomenys. Prieš 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdį ieškovė į bylą pateikė atlyginimo žiniaraštį Nr. 20200619 už 2020 m. birželio mėn., kur nurodoma, kad 118,54 Eur suma yra kompensuojama visa kaina pagal darbo sutarties 5.2, 5.3 punktus, Įsakymas 2020 m. birželio 19 d. Taip pat pateikė į bylą 2020 m. birželio 19 d. ieškovės direktorės įsakymą kur nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karantino atšaukimu ir darbuotojų neatsiliepimu į el.laiškus bei skambučius, atleidžiami iš darbo darbuotojai V. A., M. Z. ir P. Y., pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalį (dėl grubaus darbo pažeidimo - neatvykimas į darbą). Visiems darbuotojams priskaičiuojamos nepanaudotos atostogos. Iš priskaičiuotų nepanaudotų atostogų V. A., M. Z. ir P. Y., išskaičiuojamos išlaidos tenkančios jų įdarbinimui) pagal darbo sutarčių 5.2, 5.3 punktus, kiekvienam: Vizos kaina 120 Eur ir kitos pagal pirminius dokumentus tiesiogiai susijusios išlaidos. Su atsakovu sudarytos darbo sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad jei ši darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui pastarojo išlaidas. Darbdavio išlaidomis darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt. šiuo atveju laikomos visos darbdavio išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidos kelionei, nakvynei ir maitinimui, mokesčiai už mokymą, kvalifikacijos kėlimo renginius, stažuotes, parodas ir kt., mokymo paslaugas teikiančių asmenų honorarai. 5.3 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio leidimo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu tiesiogiai ar netiesiogiai nekonkuruoti su darbdaviu, be darbdavio raštiško sutikimo nedirbti darbo, autorinių, paslaugų teikimo ar kitų sutarčių pagrindu konkuruojančiose su darbdaviu įmonėse ar kituose konkuruojančiuose ūkiniuose vienetuose, jų nekonsultuoti, nesteigti, neturėti jose jokių akcijų, pajų, dalių, ar kitaip nedalyvauti tokių įmonių veiklose, o taip pat neraginti, neinicijuoti ar nepatarti bet kokiam kitam darbdavio darbuotojui sudaryti darbo sutartis ar užsiimti kita veikla su konkuruojančiomis trečiosiomis šalimis.

23. 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovui paskaičiuotų nepanaudotų atostogų suma buvo išskaičiuotos išlaidos už jiems išduotas vizas ir į bylą papildomus duomenis pateikė prieš pat teismo posėdį. 2021 m. birželio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu šių aplinkybių nenurodė, įrodymų į bylą neteikė, duomenų į bylą, patvirtinančių, kad ieškovė patyrė 120 Eur išlaidų atsakovo vizai apmokėti nepateikė. Teismas bylos nagrinėjimo eigoje siūlė šalims į bylą teikti papildomus duomenis jų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių patirtas jos nurodomas atsakovo įdarbinimo (vizos išdavimo) išlaidas, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad šias išlaidas yra patyrusi, todėl laikytina, kad atsakovui nėra išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Teismas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės atstovės paaiškinimus dėl kompensacijos mažinimo dėl 5 darbo dienų savaitės laiko nepagrįstais, kadangi atsakovas ieškovės įmonėje dirbo 2019 m., t.y. jau galiojant nurodytai Darbo kodekso normai dėl kompensacijos dydžio nustatymo pagal darbo dienų, o ne kalendorinių dienų, skaičių, ir kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti skaičiuojama už darbo dienas. Pažymėtina, kad metinio darbo dienų koeficiento (0,7) nuo 2017 m. liepos 1 d. apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas taikyti nebereikia, jeigu darbuotojų, kurie atleidžiami iš darbo, atostogos skaičiuojamos ir suteikiamos darbo dienomis. Atsakovui už 4,89 darbo dienas priklausanti išmokėti kompensacija yra lygi 169,34 Eur (34,63 VDU × 4,89 = 169,34 Eur). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovui iš ieškovės priteistina 169,34 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma.

Dėl netesybų išieškojimo

24. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).

25. Darbo kodekso 147 straipsnyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2020 m. birželio 19 d., tačiau iki šiol ieškovė su atsakovu nėra atsiskaičiusi. Teismui nepateikta jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokios nei DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymo tvarkos. Nenustatyta, jog atsakovui priklausančios su darbo santykiais susijusios lėšos būtų neišmokėtos dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai atsiskaityti su darbuotoju nutraukus darbo santykius tenka darbdaviui, o ne darbuotojui, ir netesybų mokėjimas yra siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog su atsakovu buvo neatsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka ne dėl paties darbuotojo (atsakovo) kaltės, todėl ieškovei kyla pareiga mokėti atsakovui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.

27. Taikant DK 147 straipsnio 2 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 24 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 24 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardijamos tokios priežastys – trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma. Viena iš aplinkybių, dėl kurių priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma gali būti mažinama, yra darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008). Taip pat pažymėtina, kad priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-5/2012).

28. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, byloje neįrodinėjo sunkios savo finansinės padėties, kad atitinkamo dydžio netesybų ieškovei priteisimas sukels pernelyg sunkius turtinius padarinius atsakovui. Atsižvelgiant į itin trumpą darbo santykių laikotarpį (faktiškai darbo funkcijas atsakovas vykdė 2,5 mėnesio), priteistino darbo užmokesčio ir dienpinigių dydį (3485,67 Eur), įvertinus tai, kad nuo šalių darbo santykių nutrūkimo yra praėję virš 2 metų bei remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į ieškovės apskaičiuotą atsakovo dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį, teismo paskaičiavimu netesybų suma nuo atleidimo iš darbo dienos už 1 mėnesį (nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. liepos 19 d.) yra 623,34 Eur (neatskaičius mokesčių) (34,63 Eur/d.d. x 18 d.d.).

Teismo nuomone, priteistinos netesybos pakankamai kompensuoja atsakovo galimus finansinius praradimus šio konkretaus ginčo atveju bei tokio dydžio sankcijos darbdaviui taikymas atitinka šios sankcijos taikymo tikslus.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

29. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2021 m. birželio 30 d. Dok-28398 atsakovas elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus (ieškovės apgaulingų veiksmų apžvalgą) pateikdamas elektroninio portalo nuorodą. Atsakovo pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti, kadangi papildomi įrodymai pateikti ne toje proceso stadijoje - teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, teiravosi dalyvaujančių byloje asmenų, ar šalys pageidauja papildyti bylos medžiagą, tačiau tokių prašymų byloje pateikta nebuvo (Civilinio proceso kodekso 245, 251 straipnis). CPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Max Rekada“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Max Rekada“ atsakovui V. A. 1191,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d., 2294 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 et) dienpinigių už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d., 169,34 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 34 et) (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 623,34 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 34 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Atsisakyti priimti atsakovo V. A. 2021 m. birželio 30 d. į bylą pateiktus papildomus duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.