- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-22-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00228-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. N.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. N. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. spalio 28 d. 7.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – autobusą – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
2. E. N. 2019 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, prašydamas panaikinti Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK 2019 m. spalio 31 d. nutarimo dalį dėl jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o nesant pagrindo tenkinti šį prašymą, pakeisti 2019 m. spalio 31 d. nutarimą paskiriant jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi E. N. skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu E. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK 2019 m. spalio 31 d. nutarimo dalį dėl jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o nesant pagrindo tenkinti šį prašymą, pakeisti Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK 2019 m. spalio 31 d. nutarimą paskiriant jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos neturėtų būti suabsoliutintos, teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas taip pat nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Pažymi, kad ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016), argumentas, kad nenustačius ypatingų aplinkybių nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 5 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Taigi, pasak apelianto, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai netaikytina.
4.2. E. N. manymu, įvertinus ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigia, kad apylinkės teismas visiškai nevertino to, kad jam (E. N.) nustatytas labai nedidelis neblaivumo laipsnis – pritaikius paklaidą jis yra tik 0,59 promilės, be to, jis alkoholį vartojo vakare, o vairavo ryte. Mano, kad teismas aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nepagrįstai vertino tik kaip aplinkybę, reikšmingą skiriant nuobaudą, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ši norma taikoma be kita ko atsižvelgiant ir į atsakomybę lengvinančiais aplinkybes. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme visiškai nevertino jo asmenybės, t. y. neatsižvelgė į tai, kad jis (E. N.) dėl padaryto nusižengimo prarado darbą, tačiau jo vėl ieškosi, jau sumokėjo paskirtą baudą, yra susituokęs, užauginęs vaikus, anksčiau nebuvo padaręs „beveik jokio“ teisės pažeidimo, turi didelį vairavimo stažą. Taigi, pasak apelianto, teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, neatsižvelgė į tai, kad šių nuostatų taikymas nėra siejamas su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu. Akcentuoja, kad aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardintas aplinkybes.
4.3. Apeliantas nurodo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne tyčia, t. y. tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartojo vakare, o vairavo ryte. Mano, kad esant tokiai kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama labiau nei įprasta. Kartu pažymi, kad kiekvienu atveju kylančios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Teigia, kad šiuo atveju pasekmės, kylančios jam netekus teisės vairuoti (jis neteko darbo), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos.
4.4. Be to, E. N. teigimu, teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus skundžiamo nutarimo dalį, o tik jį pakeitus, t. y. paskyrus jam bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas net nesprendė, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti bent pakeitus administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į E. N. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK prašo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK pareigūno 2019 m. spalio 31 d. nutarimą. Nurodo, kad vairavimas esant neblaiviam yra labai pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymi, kad E. N. vairavo maršrutinį autobusą, t. y. padidinto pavojingumo šaltinį, kai jam nustatytas 0,61 promilės girtumas, nors Kelių eismo taisyklės autobusų vairuotojams nustato 0,00 promilės blaivumą. Be to, E. N. 2003 m. taip pat buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. E. N. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. kaltės klausimo neginčija, kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
8. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
12. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
13. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, jog precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-126/2013). Be to, teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog Šiaulių apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019 ir E. N. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios. Akivaizdu, kad šiais abiem atvejais nustatytos aplinkybės aiškiai skiriasi – iš Šiaulių apygardos teismo nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019, matyti, kad joje aptariamu atveju pažeidėja automobilį (o ne autobusą) vairavo, kai jai buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, o E. N. vairavo autobusą ir jam buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas, kurį vertinti kaip labai nedidelį nėra pagrindo.
14. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai jų apeliantui netaikė.
15. Iš bylos matyti, kad E. N. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar net gyvybei. Bylos duomenimis administracinį nusižengimą E. N. padarė dirbdamas AB „P. a.“ vairuotoju-konduktoriumi (b. l. 12–13), kaip jis pats nurodė apylinkės teisme vykusio posėdžio metu, jis autobusu vežiojo keleivius, nusižengimo užfiksavimo metu važiavo į reisą. Tai rodo didelį E. N. neatsakingumą, abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu. Nekyla abejonių, kad asmuo, dirbantis autobuso vairuotoju, turi suvokti, jog jis, atlikdamas savo, kaip vairuotojo, pareigas yra atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus žmones, todėl žinodamas, kad ryte jam reikės dirbti darbą, susijusį su transporto priemonės (autobuso) vairavimu, jis apskritai neturėjo iš vakaro vartoti alkoholio, o pavartojęs alkoholinių gėrimų, privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas vertindamas savo būklę bei galimybę vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad E. N., žinodamas, jog iš vakaro gėrė alaus (nurodė, kad galėjo išgerti apie 1,5 l naminio alaus), taip pat žinodamas, kad jam ryte reikės dirbti – vykti į reisą ir autobusu vežti keleivius, vis tiek sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo, jam buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas, nėra jokio pagrindo sutikti su pastarojo skundo argumentu, kad nusižengimą jis padarė ne tyčia, o suklydęs dėl savo būklės. Pastebėtina, kad kilus bent menkiausių abejonių dėl būklės po alkoholio vartojimo, E. N. privalėjo itin atsakingai pasitikrinti blaivumą, galbūt net kelis kartus pūsti į alkotesterį, juo labiau, kad jis pats nurodė, jog yra buvę, kad greičiau (trumpiau) papūtus į alkotesterį, jis rodė netikslius duomenis (0 promilių). Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, be kita ko autobusų vairuotojams keliami didesni reikalavimai, susiję su blaivumu – pagal ANK 422 straipsnio 2 dalies nuostatas, transporto priemonių, kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams keliamas 0 promilių reikalavimas.
16. Bylos duomenys liudija, kad skiriant E. N. nuobaudą, atsižvelgta į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimali 800 Eur bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam šio straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 1 metams.
17. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgė į visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino ir E. N. asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, kad pastarasis iki administracinio nusižengimo padarymo dirbo vairuotoju, taip pat ir į tai, kad jis praeityje buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2003 m. jis buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Nors po padaryto nusižengimo E. N. neteko darbo (b. l. 14), jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą (b. l. 16), yra vedęs (b. l. 15), jo žmonai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 20), šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesuteikia jokio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Nekyla abejonių, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai bei kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. N. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apelianto teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir trumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, juo labiau nėra pagrindo naikinti 2019 m. spalio 31 d. nutarimo dalį dėl E. N. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, todėl visiškas poveikio priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti visų nuobaudos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018).
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK 2019 m. spalio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą netaikyti apeliantui specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo minimalų terminą byloje nenustatyta. Kadangi apylinkės teismas pasisakė tiek dėl galimybės apskritai netaikyti E. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek dėl šios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip nepagrįstas atmetamas pastarojo skundo argumentas, kad teismas nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
20. Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. E. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą ir E. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.