Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-606/2019

Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26803-2018-4

2019 m. vasario 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., R. K. ir M. N. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš J. Š.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. S.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš O. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. liepos 9 d.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš J. Š.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d.

M. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bei paskirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. liepos 9 d.

Iš R. K. ir M. K. priteista solidariai J. Š. 1250 Eur, R. S. 100 Eur ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 1638 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Sony Eicsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. ir M. K. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę, veikdami kartu bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. birželio 6 d., apie 13.26 val., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, paskambino mobiliojo ryšio telefonu į J. Š. namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, jog jis (J. Š.) galbūt yra nusikaltimo auka, jo namuose esantys pinigai yra įkalčiai, juos reikalinga paimti ir patikrinti, taip suklaidino J. Š.. Po to, R. K. būnant su M. K., ir R. K. bendraujant telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam nurodžius, M. K. ir R. K., vykdydami susitarimą, vienu automobiliu atvyko į aikštelę (duomenys neskelbtini), bei, tęsdami nusikalstamą veiką, R. K. telefonu suderinus tolimesnius veiksmus dėl nusikalstamos veikos eigos ir gautus nurodymus perdavus M. K., kuris, išlipęs iš automobilio, su jam R. K. perduotu telefonu toliau bendravo su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir, vykdydamas tolesnius nurodymus, atvyko į J. Š. namus, (duomenys neskelbtini), bei, žinodamas, jog J. Š. yra apgautas, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš J. Š. 1250 eurų neva patikrinimui, grįžo atgal į aikštelėje paliktą automobilį ir kartu su R. K. iš įvykio vietos pasišalino. Pinigų (1250 eurų) J. Š. negrąžino. Tokiu būdu R. K. ir M. K. bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą J. Š. priklausantį turtą – 1250 eurų.

2. R. K. ir M. K. nuteisti ir už tai, kad iš anksto susitarę, veikdami kartu bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. birželio 8 d., apie 15 val., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, paskambino mobiliojo ryšio telefonu į R. S. namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs gydytoju, pranešė, jog sužalota jos giminaitė, jos gydymui reikalingi pinigai. Taip suklaidino R. S.. R. K. būnant su M. K. ir R. K. bendraujant telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. K. ir R. K., vykdydami išankstinį susitarimą, vienu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) įvažiavime, (duomenys neskelbtini). Po to R. K. telefonu suderinus tolimesnius veiksmus dėl nusikalstamos veikos eigos ir gautus nurodymus perdavus M. K., kuris, išlipęs iš automobilio, su jam R. K. perduotu telefonu toliau bendravo su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir, vykdydamas pastarojo nurodymus, atvyko į R. S. namus, (duomenys neskelbtini). Žinodamas, jog R. S. yra apgauta ir apgaule yra išvilioti nukentėjusiosios vardu išduotos AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, melagingai prisistatęs sužalotos moters sūnumi, paėmė R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neva paimti iš bankomato pinigus sužalotos mamos gydymui. Taip neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, M. K. grįžo atgal į automobilį ir kartu su R. K. iš įvykio vietos pasišalino automobiliu, nuvykdami prie „ (duomenys neskelbtini)“ bankomato (duomenys neskelbtini). Po to M. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 8 d. 16.52.58 val. AB „ (duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu padiktavus R. S. naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdami tikslą nuimti 500 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes operacija buvo atmesta – viršytas limitas.

2.1. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą ir M. K. vykdant išankstinį susitarimą su R. K. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tą pačią dieną 16.53.27 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdami tikslą paimti 500 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes operacija buvo atmesta – viršytas limitas.

2.2. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą, ir M. K. vykdant išankstinį susitarimą su R. K. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tą pačią dieną 16.53.47 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – balanso peržiūrą.

2.3. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą ir M. K. vykdant išankstinį susitarimą su R. K. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tą pačią dieną 16.54.38 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavus finansinę operaciją, iš R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos paėmė 200 eurų.

2.4. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui tą pačią dieną 16.57.07 val. paskambinus AB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu (duomenys neskelbtini) bei padidinus dienos pinigų paėmimo limitą iki 2000 eurų, M. K., vykdydamas išankstinį susitarimą, tą pačią dieną 17.14.43 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, iš R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos paėmė 700 eurų.

2.5. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą ir M. K. vykdant išankstinį susitarimą su R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 17.15.31 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavus finansinę operaciją, iš R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos paėmė 500 eurų.

2.6. Po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą ir M. K. vykdant išankstinį susitarimą su R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 17.16.01 val. tame pačiame bankomate, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, R. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavus finansinę operaciją, iš R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos nuėmė 500 eurų. Tokiu būdu M. K. ir R. K. bendrais veiksmais, veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ir apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – R. S. priklausančius 1900 eurų bei pasikėsino įgyti svetimo turto už 1000 eurų.

3. R. K. ir M. N. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę, veikdami kartu bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. liepos 9 d., apie 13.45 val., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, paskambino mobiliojo ryšio telefonu į O. V. namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs gydytoju pranešė, kad jos duktė sužalojo moterį, jos gydymui reikalingi pinigai, taip suklaidino O. V.. Po to, M. N. būnant su R. K. ir pastarajam bendraujant telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. N. ir R. K. vienu taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur R. K. telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, suderinęs tolimesnius veiksmus dėl nusikalstamos veikos eigos, gautus nurodymus perdavė M. N., kuris, išlipęs iš taksi automobilio, R. K. perduotu jam telefonu toliau bendravo su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei, vykdydamas pastarojo nurodymus, nuvyko į gretimai esančios (duomenys neskelbtini) kiemelį, (duomenys neskelbtini), kur, žinodamas, jog nukentėjusioji yra apgauta, melagingai prisistatęs sužalotos moters sūnumi G. B., paėmė iš O. V. 5000 eurų neva mamos gydymui ir susitiko su R. K. prie automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kur R. K. stovėjo stebėdamas aplinką. Po to kitu taksi automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu M. N. ir R. K. bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą O. V. priklausantį turtą – 5000 eurų.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nukentėjusiajai O. V. pinigai buvo grąžinti ir ji jokių pretenzijų nereiškė, prižada daugiau nenusikalsti.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

9.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. teigia, kad jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, tačiau iš tikrųjų jis svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neįgijo, jos nepanaudojo, jokių finansinių operacijų neinicijavo. Taip pat prašo skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, arba sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir skirti mažesnę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

9.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

9.3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų R. K., M. K. ir M. N. kaltės, jų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

11. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

12. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. teigė, kad jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, tačiau iš tikrųjų jis svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neįgijo, jos nepanaudojo, jokių finansinių operacijų neinicijavo. Tačiau akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis R. K. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, padarė bendrais veiksmais, veikdamas kartu su nuteistuoju M. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t. y. R. K. bendrais veiksmais, veikdamas kartu su M. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ir apgaule įgijo svetimą turtą – R. S. priklausančius 1900 eurų bei pasikėsino įgyti svetimo turto už 1000 eurų.

12.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Bendrininkavimo formos yra apibrėžtos BK 25 straipsnyje: bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius – susitarimą ir bendrą tyčią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2014, 2K-258-222/2018).

12.2. Apeliaciniame skunde, nuteistojo R. K. teigimu, jis R. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės neįgijo, jos nepanaudojo, jokių finansinių operacijų neinicijavo, tai darė M. K., jis tai pripažino. Tačiau iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo R. K. parodymų nustatyta, kad būtent R. K. pasiūlė M. K. užsidirbti pinigų (pusę sumos) už tai, kad paims iš bankomato pinigų. R. K. parodė, kad viskas buvo taip, kaip surašyta kaltinamajame akte (t. 6, b. l. 182–183). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo R. K. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. ryte, R. K. būnant kartu su M. K. R. K. namuose, būtent R. K. į vieną iš jo mobiliojo ryšio telefonų paskambino jam nepažįstamas asmuo, kaip suprato, iš įkalinimo įstaigos. Skambinęs asmuo jo paklausė, ar jis gali nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir iš apgautos moters paimti pinigų. Sutikęs su pasiūlymu, R. K. paklausė M. K., ar pastarajam nereikia pinigų, ir būtent jis nurodė M. K. aplinkybes, susijusias su elektroninės mokėjimo kortelės paėmimu iš R. S., t. y. kad reikės iš moters paimti kortelę, kad moters adresą, prisijungimo kodus jis jau turi telefone, ir pasinaudojus PIN kodu, (duomenys neskelbtini) bankomate turės atlikti finansines operacijas, tai yra paimti apie 2000 eurų. Būtent R. K. už tai pažadėjo M. K. pusę sumos. Važiuojant M. K. automobiliu „Audi 80“ į (duomenys neskelbtini), R. K. telefonu kalbėjosi su jam skambinusiu asmeniu iš įkalinimo įstaigos, aiškinosi, kur vykti, ką sakyti. Atvykus į (duomenys neskelbtini), M. K. automobilį pastatė toliau nuo R. S. kiemo, o jis liko M. K. automobilyje, perdavė M. K. telefoną su nurodytu adresu ir šis nuėjo paimti iš R. S. jos banko kortelę. M. K. grįžus, jie kartu nuvažiavo iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Jis liko automobilyje, o M. K., paėmęs jo telefoną, nuėjo prie bankomato. M. K. į automobilį grįžo su 1900 Eur. M. K. davė 1000 eurų, jam liko 900 eurų. Tą pačią dieną R. K. vėl paskambino asmuo iš įkalinimo įstaigos ir nurodė gautus pinigus perduoti atėjusiam asmeniui. R. K. taip ir padarė – 900 Eur atidavė prie jo namų atėjusiam nepažįstama asmeniui (t. 3, b. l. 37–40).

12.3. Tokie nuteistojo R. K. parodymai visiškai sutampa su nuteistojo M. K. parodymais. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo M. K. parodymų nustatyta, kad jam būnant R. K. namuose, nuteistajam R. K. kažkas paskambino ir po to jis pasiūlė M. K. užsidirbti pinigų, paaiškino, ką reikės daryti, kad gautus pinigus pasidalins per pusę (t. 6, b. l. 183). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo M. K. parodymų nustatytos analogiškos aplinkybės, kaip ir iš nuteistojo R. K. parodymų, t. y. kad būtent R. K., iš karto po to, kai pakalbėjo telefonu, pasiūlė jam užsidirbti pinigų, paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), iš moters paimti kortelę, kad elektroninės mokėjimo kortelės kodus jau turi, pasinaudojus elektronine mokėjimo kortele, Kretingos bankomate jis turės atlikti finansines operacijas, tai yra paimti apie 2000 eurų. Už tai, kad paims kortelę ir, pasinaudodamas kortele, paims pinigus, gaus pusę sumos. M. K. iš pradžių nesutiko, nes reikėjo toli važiuoti, be to, reikėjo paimti ne pinigus, bet kortelę. Tačiau R. K. įkalbėjo jį padaryti šį nusikaltimą. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), R. K. kalbėjo telefonu ir susirašinėjo SMS žinutėmis, kaip jis vėliau sužinojo, su sėdinčiu „zonoje“. R. K. jam mažai suteikdavo informacijos. Nuvažiavus prie moters namų, R. K. davė jam mobiliojo ryšio telefoną, o pats liko laukti automobilyje. Telefonu M. K. bendravo su įkalinimo įstaigoje sėdinčiu asmeniu, kuris davė nurodymus, ką sakyti moteriai. Grįžus su paimta iš moters elektronine mokėjimo kortele, nuvažiavo prie bankomato, kur R. K. vėl liko automobilyje, o jis toliau telefonu bendravo su įkalinimo įstaigoje esančiu asmeniu. Jam stovint prie bankomato, telefonu su juo bendravęs asmuo padiktavo jam kortelės PIN kodą, jį suvedęs, neteisėtai prisijungė prie moters sąskaitos. Skambinęs asmuo nurodė jam paimti 500 eurų, tačiau šios pinigų sumos negavo, nes keletą kartų ekrane atsirado užrašas „Per didelis limitas“. Apie tai jis pranešė asmeniui, su kuriuo bendravo telefonu, todėl asmuo jam nurodė paimti 200 eurų sumą. Surinkęs PIN kodą gavo 200 eurų. Po to asmuo jam liepė palaukti, sakydamas, kad kažkur paskambins ir padidins pinigų paėmimo limitą. Po kiek laiko paskambinęs telefonu su juo bendravęs asmuo pasakė, kad jis gali paimti daugiau pinigų. Iš viso per kelis kartus paėmė 1900 Eur. Su pinigais ir kortele grįžo pas R. K. ir automobilyje pasidalino pinigus. R. K. davė 900 eurų, jam liko 1000 eurų. Banko kortelę jis sulaužė ir išmetė į šalia kelio esančią upę (t. 3, b. l. 122–125). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis papildomai M. K. patvirtino savo ankstesnius parodymus, patikslino, kad moters adresas buvo atsiųstas į R. K. mobiliojo ryšio telefoną SMS žinute (t. 3, b. l. 129–132, 144–146).

12.4. Iš aptartų nuteistųjų R. K. ir M. K. parodymų nustatyta, kad abu nuteistieji parodė analogiškas, pažymėtina, tik jiems žinomas konkrečias aplinkybes. Nuteistojo M. K. teigimu, jis iš pradžių net nenorėjo sutikti daryti nusikalstamas veikas dėl to, kad iš nukentėjusiosios reikėjo paimti ne pinigus, bet elektroninę mokėjimo kortelę, tačiau R. K. jį įkalbėjo, o M. K. reikėjo pinigų. Tai, kad nuvažiavus prie nukentėjusiosios R. S. namų, vėliau – prie bankomato, R. K. pasiliko sėdėti automobilyje, visiškai nešalina jo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas asmuo, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino būtent nuteistajam R. K. į jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) bei iš apgautos moters (R. S.) paimti pinigų. Nenustatytas asmuo paaiškino R. K., kad konkrečiu atveju iš nukentėjusiosios R. S. reikės paimti būtent elektroninę mokėjimo kortelę bei ja pasinaudojant paimti iš bankomato 2000 Eur. R. K. iš anksto SMS žinute buvo atsiųstas ir R. S. namų adresas, prisijungimo kodai. Pažymėtina, kad R. K. pasiūlė M. K. atlygį būtent už elektroninės mokėjimo kortelės paėmimą iš R. S. ir, pasinaudojus elektronine mokėjimo kortele, pinigų paėmimą iš bankomato, t. y. tarp R. K. ir M. K. buvo išankstinis žodinis susitarimas, kad būtent M. K. už R. K. pasiūlytą atlygį paims elektroninę mokėjimo kortelę iš nukentėjusiosios R. S. ir, pasinaudojus elektronine mokėjimo kortele, paims iš bankomato pinigus, o jis tuo metu bus automobilyje. Šio bendro tikslo įgyvendinimui, R. K. perdavė M. K. savo mobiliojo ryšio telefoną tam, kad nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. K. mobiliojo ryšio telefonu galėtų duoti nurodymus dėl elektroninės mokėjimo kortelės paėmimo iš nukentėjusiosios, o vėliau ir dėl pinigų paėmimo iš bankomato. Nagrinėjamu atveju nėra net mažiausios abejonės dėl to, kad R. K. aiškiai suprato, kad bendrai su M. K. daro nusikalstamas veikas, turėjo bendrą tikslą – apgaule gauti pinigų, jų gavo ir juos pasidalino, kaip ir buvo sutarę. Taigi neabejotinai nustatyta, kad tarp R. K. ir M. K. buvo išankstinis susitarimas ir bendra tyčia, t. y. bendrais veiksmais, veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ir apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – R. S. priklausančius 1900 eurų bei pasikėsino įgyti svetimo turto už 1000 eurų. Todėl skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas ne tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

13. Apeliaciniais skundais nuteistieji R. K. ir M. N. prašo sušvelninti jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes.

13.1. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

13.2. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

13.3. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems R. K. ir M. N. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13.4. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų R. K. ir M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų prisipažinimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų galima baudžiamąją bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokiu atveju nuteistiesiems paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), ir tai buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau skiriant bausmę, visais atvejais būtina įvertinti nuteistuosius charakterizuojančių duomenų visumą, jų polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis R. K. anksčiau teistas net šešis kartus, iš jų ir už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, teistumui neišnykus, nepraėjus nei devyniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už trijų tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir dviejų tyčinių apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – bei finansų sistemai, padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nuteistasis M. N. anksčiau teistas net septynis kartus, iš jų ir už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir už nusikalstamos veikos padarymą nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tyčinio nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreipto prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – padarymą, 40 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad nuteistųjų ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja juos kaip asmenis, linkusius nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusius pasitaisyti, nusikalstamų veikų darymas tapo jų gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Be to, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji R. K. ir M. N. pagrįstai pripažinti recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumams neišnykus, ir ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat nuteistieji R. K. ir M. N. nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir ši aplinkybė taip pat turėjo būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip jau aptarta, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta ne tik nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet net dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau nesant prokuroro, nukentėjusiųjų apeliacinių skundų nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų padėties pabloginti negali. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13.5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistuosius R. K. ir M. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. K. ir M. N. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšis parinko tinkamai. Nuteistajam R. K. nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, todėl nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. S.), 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš J. Š.), 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš O. V.) nuteistajam R. K. palankesniu – dalinio – bausmių sudėjimo būdu, iš dalies pridedant tik nežymiai didesnes laisvės atėmimo bausmės dalis negu BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyti minimalūs šios bausmės rūšies dydžiai. Nuteistajam M. N. nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra taip pat mažesnis nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl nėra aiškiai per griežta. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, į bausmės laiką privalėjo įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14.1. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam M. K. galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

14.2. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius tik formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymas atidedamas, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas, veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Taip pat pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas neturėtų paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016 ir kt.).

14.3. Taigi BK 75 straipsnio taikymas turi būti grindžiamas bylos aplinkybių visuma, kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje ir kituose BK bendrosios dalies straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės yra išimtis iš bendrųjų bausmės įgyvendinimo taisyklių, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016 ir kt.). Šiuo atveju nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodomos jį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybės, t. y. kad jis dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, būdamas laisvėje galėtų atlyginti padarytą žalą, nes susirado gyvenimo moterį, jos pagalba atsidarė įmonę ir jam puikiai sekasi, adaptavosi visuomenėje, nėra pakankamos minėtoms abejonėms pašalinti, tokie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis M. K. kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, gailėjosi, ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo atveju būtina vertinti visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad M. K. anksčiau teistas net 19 kartų, 2018 m. gegužės 22 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, turėjo visas galimybes dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau nepraėjus nė mėnesiui laiko, jis vėl padarė net keturias nusikalstamas veikas – du tyčinius nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus ir du tyčinius apysunkius (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe, o tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė taip pat turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, kaip jau buvo aptarta, nesant prokuroro, nukentėjusiųjų apeliacinių skundų nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų padėties pabloginti negali. Aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys aiškiai parodo, kad jis dėl savo poelgių išvadų nepadarė, jis nusikalstamas veikas daro nuolat, savo elgesio kritiškai nevertina, ir netgi realios laisvės atėmimo bausmės jam poveikio neturėjo. Nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, akivaizdu, kad jis pasitaisyti ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų nelinkęs, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam M. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nuteistųjų R. K., M. N. ir M. K. apeliaciniai skundai netenkintini, tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. N. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią M. N. skaičiuoti nuo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų R. K., M. N. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.