Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-13726-545/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
2YT-13726-545/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08715-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
E. R. P., K. M., V. M., L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13726-545/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08715-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.;3.4.4.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. R. P., K. M., V. M. ir L. B. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjos E. R. P., K. M., V. M. ir L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, prašydamos atnaujinti terminą po P. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimui priimti.

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Palikėjas P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimas nebuvo priimtas. Palikimas nebuvo priimtas, dėl objektyvių priežasčių: paveldėtoja K. M. turėjo rimtų sveikatos problemų, ji serga onkologine liga ir be pašalinių pagalbos (savarankiškai) negali išvykti iš namų, o asmenims, esantiems rizikos zonoje buvo primygtinai rekomenduojama neturėti jokių kontaktų dėl COVID-19 grėsmės.

1.2. P. M. dukrai V. M. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota depresija nuo kurios pareiškėja pasveiko tik (duomenys neskelbtini). Po tėčio P. M. mirties pareiškėjai V. M. depresija atsinaujino, todėl pareiškėja laiku nesikreipė į notarą ir nepriėmė palikimo.

1.3. Kita paveldėtoja, mirusiojo P. M. anūkė, L. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi į Daniją, Kopenhagą. Po kelionės grįžusi į darbą sužinojo, jog darbovietėje keli iš esamų kolegų serga Covid-19, todėl privalomas darbas iš namų. Nenorėdama užkrėsti savo močiutės K. M. su ja nesusitiko, nes ji turi kitų lėtinių ligų, todėl užsikrėtimas Covid-19 virusu jai būtų labai pavojingas. Taip pat vyriausybė griežtai nerekomendavo susitikinėti su žmonėmis esančiais rizikos grupėje. Po senelio P. M. mirties, buvo sunkios emocinės būklės dėl to, kad neseniai mirė pareiškėjos mama I. B., senelio netektį jai priimti buvo dar sunkiau. Dėl teisinių žinių stokos, pareiškėja nežinojo tikslaus paveldėjimo proceso ir kokie veiksmai turi būti atliekami po artimojo mirties.

1.4. Notaras taip pat pranešė, kad atvykti negalės. Pareiškėja V. M. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl įvesto visuotinio karantino nebuvo galimybės priimti palikimo. Pabrėžia ir tai, kad dalyvauti palikimo priėmimo procese turi visi paveldėtojai, kad būtų tinkamai išreikšta valia, o nė vienas iš paveldėtojų neatsisakė teisių į palikimą, todėl toks dalyvavimas karantino sąlygomis buvo neįmanomas. Kreipimasis į notarę dėl priėmimo procedūros pradžios nepasibaigus palikimo priėmimo terminui (nuo (duomenys neskelbtini)) parodo, kad pareiškėjų veiksmai atitinką sąžiningą, atidų bei rūpestingą pareiškėjų teisių įgyvendinimą, parodo, kad paveldėtojams rūpi palikimas, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paveldėtojų, negalėjo palikimo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

2. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėjas P. M. gimė (duomenys neskelbtini). Palikėjas buvo sudaręs santuoką su K. M. Santuokoje, be kita ko, susilaukė dukrų E. R. P. ir V. M. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos K. M. sveikatos būklė, palikėjo mirties dieną buvo bloga. Palikėjas P. M. mirė (duomenys neskelbtini) .

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

4. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. M. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po P. M. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – byloje esantis pareiškėjos E. R. P. susirašinėjimo su 35-ju Vilniaus notarų biuru išrašas, pareiškėjos V. M. pareiškimo palikimui priimti kopija ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir pareiškėjos K. M. sveikatos būklės pareiškėjos įstatymo nustatytu terminu (per 3 mėn.) neįgyvendino paveldėjimo procedūrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje buvo įvestas visuotinis karantino režimas. Teisingumo ministro 2020-03-18 įsakymu Nr. 1R-89 (šiuo metu negaliojantis) „Dėl teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ pakeitimo“ buvo apribota galimybė įgyvendinti paveldėjimo procedūras karantino metu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjos elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė (siekia) realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių priežasčių – pasaulinės Covid-19 pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų taikymu Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjos K. M. sveikatos būklės.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

9. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

pareiškimą tenkinti pilnai.

Atnaujinti pareiškėjoms E. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė