- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-223-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05728-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8954-980/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. A. (M. A.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. A. (toliau – ir atsakovas): 4 866,79 Eur negrąžintos kredito dalies; 127,50 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų; 13,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 23 d.); 16,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 4 866,79 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 19 d.); 533,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos; 6,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 23 d.); 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 125,00 Eur žyminį mokestį; 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė su atsakovu M. A. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K495882092 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 342,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 16,00 proc.) ir 575,59 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. rugpjūčio 19 d.
1.2. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos ir tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei 84 mėnesinėmis įmokomis. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą.
1.3. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovui M. A. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. A. 4 866,79 Eur negrąžinto kredito dalį, 127,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 13,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 16,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 4 866,79 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 19 d.), 6,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 014,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 292,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“. Teismo sprendimas už akių grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nusprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl 4 866,79 Eur negrąžinto kredito yra pagrįsti, todėl iš atsakovo priteisė 4 866,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
3.2. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta Sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties specialiojoje dalyje – 16 proc.) palūkanas (Sutarties bendrosios dalies 1.16, 2.1, 5.2 punktai), todėl konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl 127,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 23 d.), priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
3.3. Teismas pažymėjo, kad nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), todėl tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius): 16,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 4 866,79 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 19 d.) ir 6,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 23 d.).
3.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 575,59 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės.
3.5. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jam bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Todėl teismas nurodytas sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažino negaliojančiomis ab initio.
3.6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 575,59 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis.
3.7. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo, 2021 m. vasario 23 d., atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 13,99 Eur, todėl teismas šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 23,55 Eur tarpininkavimo mokesčio (apeliacinio skundo motyvuose nurodė 533,65 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą) ir 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas neįvertino ieškovės veiklos specifikos ir skirtumų nuo vartojimo kredito davėjo veiklos. Teismas, pripažindamas, jog tarpininkavimo mokestis savo esme yra tolygus sutarties administravimo mokesčiui, kurį taiko vartojimo kredito davėjas, suteikiantis vartojimo kreditus iš savo paties lėšų, būdamas vieninteliu kreditoriumi ir neatstovaudamas investuotojų interesų, iš esmės paneigė tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimybę į gautinas pajamas, vos tik nutraukus vartojimo kredito sutartį. Taigi tarpusavio skolinimo platformos operatoriams užkertamas kelias tinkamai vykdyti veiklą, investuoti į sistemos tobulinimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tampa nesuinteresuotas užtikrinti vartojimo kredito davėjų (investuotojų) teisių ir teisėtų interesų gynybos. Taigi tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius – nutraukus vartojimo kredito sutartį, apribojama galimybė ieškovei gauti pajamas, kadangi tokiu atveju ji sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai.
4.2. Sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta kiekvienai mėnesinei įmokai.
4.3. Ieškovė prašė priteisti 533,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, sumos. Šalys susitarė dėl 575,59 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, iš kurios (kaip matyti iš pateikto mokėjimo grafiko) 27,95 Eur atsakovas yra sumokėjęs. Vadinasi, likęs nepadengtas tarpininkavimo mokestis – 547,64 Eur. Iš šios sumos 13,99 Eur sudaro tarpininkavimo mokestis iki Sutarties nutraukimo, o likusi 533,65 Eur suma laikytina orientacine negautų pajamų suma, t. y., tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti, atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki jos pabaigos.
4.4. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas priteisti sutarties tarpininkavimo mokestį tenkintinas visa apimtimi, atitinkamai teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokesčio sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, be kita ko, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 533,65 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, ieškovės apskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimybę į gautinas pajamas, vos tik nutraukus vartojimo kredito sutartį, tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Be to, pasak ieškovės, Sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta kiekvienai mėnesinei įmokai. Todėl likusi tarpininkavimo mokesčio suma po Sutarties nutraukimo turėtų būti laikoma orientacine negautų pajamų suma, t. y., tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti, atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki jos termino pabaigos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė vartojimo Sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 342,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,00 proc.), 575,59 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovui nevykdant Sutarties, ieškovė kreipėsi į teismą.
10. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
11. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punkte nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte.
12. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
13. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.).
14. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
16. Pagal šalių sudarytą Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors ieškovė teigia, kad, nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vykdoma ikiteisminė, teisminė procedūra ar priverstinis išieškojimas), tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo vykdyti aktyvią sutarties / skolos priežiūrą, paskirstyti gaunamas lėšas paskolų davėjams bei teikti nuolatinę informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi dėl šių piniginių lėšų atgavimo, vis dėlto, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant Sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovui išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Tuo labiau, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
17. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 533,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
19. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.