Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M., Klaipėdos teritorinė muitinė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolė E. M. vykdo tris vykdomąsias bylas – Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2896,20 Eur baudos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 6009,04 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo išieškotojos Klaipėdos teritorinės muitinės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 352,76 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo išieškotojos Klaipėdos teritorinės muitinės naudai.

14. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu yra užvesta tik viena vykdomoji byla, tai yra Nr. (duomenys neskelbtini), dėl baudos išieškojimo, o kitos dvi vykdomosios bylos dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurioms taikomos kitos senaties taikymo taisyklės, nei baudos išieškojimui. Pareiškėjui bauda yra paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų išieškojimo senaties terminų skaičiavimą, netinkamai kvalifikavo nagrinėjamos bylos aplinkybes, skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje sistemingai atliko vykdymo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad skolininko neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas (baudas) per daugiau nei 10 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudų, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, yra nepagrįsta. Taip pat teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo skunde keltų klausimų dėl administracinėse bylose taikomo vykdymo termino pagal analogiją su BK 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu, tai yra, jog baudai administracinėje byloje negali būti taikomas ilgesnis vykdymo senaties terminas, nei areštui baudžiamojoje byloje, taip pat dėl kitų ANK nuostatų, reikšmingų šios bylos kontekste.

16. Dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas.

17. Atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo, reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. LVAT yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą.

18. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą. Per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo neišieškojus baudos ir nenustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vertintina, jog teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

20. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstolei laiku, nepraleidus trijų mėnesių termino. Antstolė veiksmus vykdomojoje byloje atliko sistemingai ir nuosekliai, teikė užklausas apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę, turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, areštavo transporto priemonę, ėmėsi priemonių jos vertei nustatyti, minėti veiksmai buvo atliekami dažniau, nei kas dvejus metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundo tenkinti pagrindo nėra.

21. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nuo 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimo iki 2020 m. kovo 16 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, daugiau nei du metus (du metus ir keturis mėnesius) nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, vertina nepagrįstais. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (vykdomosios bylos 130–139 lapai) matyti, kad antstolė nutarties 20 punkte minėtus veiksmus atliko reguliariai – 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metais. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog antstolė būti atlikusi aktyvius veiksmus (pvz. skyrusi baudą už pareiškėjo neveikimą, adreso duomenų nepateikimą, kt.), siekiant išieškoti baudas, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, neprivalo atlikti minėtus veiksmus, antstolis turi diskreciją pats spręsti, kokius veiksmus reikia atlikti, vykdant išieškojimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos laiku nesumokėjo, nesidomėjo vykdymo procesu, nesiekė geranoriškai dengti skolą. Tai reiškia, jog jis vengė ir vengia atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti jam paskirtą baudą. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtą baudą per daugiau nei 10 metų laikotarpį nesiekė gera valia sumokėti baudą, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms baudos išieškojimo vykdymui senaties terminas nėra suėjęs ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

23. Kitos vykdomosios bylos – Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias pareiškėjas prašo nutraukti suėjus senaties terminui, vykdomos dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Mokesčių įsiskolinimas gali būti išieškomas per 5 metus nuo teisės į išieškojimą atsiradimo dienos, o nustatytu terminu pradėtas išieškojimas gali būti tęsiamas iki pat mokesčių įsiskolinimo išieškojimo net ir išieškojimo procese pasibaigus senaties terminui. Pakartotinė išieškojimo procedūra gali būti pradėta nepasibaigus tam pačiam 5 metų išieškojimo senaties terminui, kuris pradedamas skaičiuoti MAĮ 107 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2018, ir kt.). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Klaipėdos teritorine? muitine? 2010 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolė priėmė vykdyti 2010 m. lapkričio 19 d. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Klaipėdos teritorine? muitine? 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolė priėmė vykdyti 2012 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės priimti sprendimai perduoti antstolei vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus, todėl išieškojimo senaties terminai netaikytini.

24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas senaties termino taikymą, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.