- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-435-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VATUBELA“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VATUBELA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2589-392/2019 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms UAB „VATUBELA“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo – Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro notarė L. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-322-(14.49.55), notarinio registro Nr. 1-9358, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VATUBELA“ dėl 2 451 m² ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-867-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo Vatubela, UAB“; 3) taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos valstybės 912 303,06 Eur atsakovės UAB „VATUBELA“ naudai, o 2 451 m² ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grąžinti Lietuvos valstybei.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 30-1440 nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,2452 ha plotą ir ribas; naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai; urbanistinius-architektūrinius apribojimus – pastatų aukštingumą (3 aukštai), užstatymo plotą (30 proc.); specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2.3-7541-01 vietoje 5 245 m² ploto kitos paskirties (degalinės statinių kompleksui eksploatuoti) žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini)A, ir 640 m² ploto kitos paskirties (visuomeninio maitinimo įmonei šalia „Statoil“ degalinės statyti ir eksploatuoti), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suformavo tokius du sklypus: 3 433 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)A, ir 2 452 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2.3.-7541-01 nustatyta, kad 2 452 m² ploto žemės sklypas 99 metams išnuomojamas UAB „Sermeta“.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2010-105 0,2452 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo 99 metams išnuomotas UAB „Sermeta“. Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „VATUBELA“ 2013 m. lapkričio 13 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-496 pakeista 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, vietoje sklypo nuomininkės UAB „Sermeta“ įrašant naują nuomininkę UAB „VATUBELA“.
4. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. gegužės 20 d. statytojams UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Sermeta“ išdavė leidimą restorano statybai žemės sklypuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)A. Statybos leidimas galiojo iki 2015 m. gegužės 20 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2005-2006 metais žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pastatas – restoranas, kurio baigtumas 35 proc., o užstatymo plotas – 139 m². 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi minėtas pastatas nuosavybės teise perleistas atsakovei UAB „VATUBELA“.
5. Ieškovas pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 23 d. atsakovė UAB „VATUBELA“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2014 m. gegužės 21 d. atliko žemės sklypo naudojimo kontrolę ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49SŽN-154, kuriame nurodė, jog žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra plokštėmis padengti pamatai. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(49.49.2)-689 atsisakė parduoti žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
6. Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. žemės sklypo nuomininkė UAB „VATUBELA“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai raštą, kuriame nurodė, jog prašomas pirkti valstybinės žemės sklypas patenka į detaliojo planavimo teritoriją, o šiame žemės sklype ji planuoja vykdyti komercinę veiklą. 2015 m. birželio 1 d. UAB „VATUBELA“ Nacionalinei žemės tarnybai vėl pateikė prašymą parduoti nuomojamą žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.49VĮ-867-(14.49.2.) buvo patenkintas UAB „VATUBELA“ prašymas ir nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 912 303,06 Eur kainą. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „VATUBELA“ 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė 0,2452 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
7. Ieškovas akcentavo, kad pagal įstatyminį reguliavimą parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka galima tik tuo atveju, kai šis naudojamas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę to statinio paskirtį. Ieškovas pabrėžė, jog ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „VATUBELA“ jai nuosavybės teise priklausančio statinio neeksploatavo ir jo neeksploatuoja pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą tiesioginę paskirtį. Ieškovo teigimu, kadangi ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, šis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Šalies argumentai
8. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė 2017 metais atlikusi vidaus kontrolės sistemos vertinimą Vilniaus miesto skyriuje, po to 2017 m. lapkričio 22 d. surašė ataskaitą, kurioje nurodyta, jog Vilniaus miesto skyrius prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo patikrinti, ar valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, ar šio sklypo pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų (dviejų fizinių asmenų) turėtos žemėvaldos ribas ir šioje teritorijoje būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu.
9. Atsakovė UAB „VATUBELA“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „VATUBELA“ akcentavo, kad teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės dėl žemės sklypo (ne)naudojimo po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai ignoruoja, kad ginčui aktualūs valstybinės žemės nuomos ir pardavimo ne aukciono tvarka pagrindai yra identiški tiek žemės sklypo suformavimo ir nuomos, tiek ir pardavimo metu, dėl ko išnuomojant žemės sklypą ne aukciono tvarka kartu buvo patvirtintas ir pagrindas jį parduoti ne aukciono tvarka. UAB „VATUBELA“ teigimu, ginčo žemės sklypas iki pat ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo naudojamas ir buvo numatyta tą daryti toliau pagal numatytą teritorijos naudojimo būdą –prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti. Atsakovė UAB „VATUBELA“ pabrėžė, kad, įsigijusi žemės sklypą, ten buvusio ir jai nuosavybės teise priklausančio pastato nenugriovusi. Be to, atsakovė nurodė tinkamai mokėjusi žemės nuomos mokestį ir niekaip kitaip nepažeidusi valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad ieškovas didžiosios dalies valstybinės žemės patikėtinės veiksmų neginčija. UAB „VATUBELA“ išreiškė poziciją, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas atitiko visus įstatymų numatytus reikalavimus ir neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms, o ieškinio tenkinimas paneigtų UAB „VATUBELA“ teisę užbaigti numatytas statybas. Atsakovė taip pat pareiškė nuomonę, kad ieškiniu tik imituojamas viešojo intereso gynimas, o pripažinus sandorį negaliojančiu, UAB „VATUBELA“ įgytų teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš valstybės. Atsakovė akcentavo ir tai, kad byloje yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas, o atsakovė UAB „VATUBELA“ prašo taikyti jo praleidimo padarinius ir atmesti ieškovo reikalavimą.
10. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro notarė L. Š. savo pozicijos byloje nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „VATUBELA“ patenkino visiškai.
12. Teismas nesutiko su UAB „VATUBELA“ argumentais, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad anksčiau nei 2019 m. sausio 3 d. prokuroras negalėjo gauti pakankamai duomenų tam, kad pareikštų šioje byloje ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, o ieškinį pareiškus 2019 m. sausio 21 d. nei ieškinio senaties, nei administracinių bylų teisenos terminai nebuvo praleisti.
13. Teismas pažymėjo, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
14. Teismas sutiko su UAB „VATUBELA“ pozicija, kad žemės sklypo išnuomojimo ir pardavimo ne aukciono tvarka pagrindai iš esmės yra identiški, tačiau pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigė atsakovė UAB „VATUBELA“, žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti parduotas atsakovei tik šiame žemės sklype esančio restorano eksploatavimui ar naudojimui pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iki ir po ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovė UAB „VATUBELA“ žemės sklypą naudojo pagal nurodytą tikslą.
15. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype esantys restorano pamatai buvo konservuojami, siekiant išvengti išorės poveikio ir siekiant užtikrinti statybos tęstinumą. Byloje esantys įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė UAB „VATUBELA“ iki ir po ginčijamo žemės sklypo pardavimo nenaudojo bei neketino naudoti restorano statinio pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį – maitinimo paslaugoms, nors būtent tam ir buvo parduotas atsakovei šis žemės sklypas.
16. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog ginčo žemės sklype nebuvo tokių statinių, kuriuos būtų buvę galima eksploatuoti, o turgavietės veiklai naudojama sklype esanti aikštelė Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruota. Kadangi tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės laikomos statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tad tokio statinio buvimas žemės sklype nesuteikia teisės į šio žemės sklypo nuomą ar pardavimą.
17. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad ginčijama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Pripažinęs negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, teismas panaikino ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-867-(14.49.2.) dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka atsakovei UAB „VATUBELA“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „VATUBELA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovės UAB „VATUBELA“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu sąlygą – žemės sklypo reikalingumą statiniams eksploatuoti – susiaurino iki išimtinai faktinio nebaigto statyti statinio eksploatavimo.
19.2. Teismas nevertino arba be pagrindo teisiškai nereikšmingomis pripažino aplinkybes bei argumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas buvo reikalingas mažų mažiausiai restorano statybos užbaigimui ir eksploatacijai.
19.3. Teismas nepagrįstai ignoravo žemės sklypo suformavimo ir nuomos aplinkybes bei daugkartinius ir nuoseklius valstybinės žemės patikėtinio veiksmus.
19.4. Byloje esantys įrodymai pagrindžia UAB „VATUBELA“ ketinimą naudoti žemės sklypą tam, kam jis buvo suformuotas, išnuomotas ir parduotas.
19.5. Teismas nepagrįstai teisiškai nereikšmingais pripažino naujo teritorijos detaliojo plano rengimą bei žemės sklypo teritorijos tvarkymą, priežiūrą ir apsaugą.
19.6. Teismo išvada, kad UAB „VATUBELA“ neturėjo tikslo žemės sklypą naudoti restorano statyboms užbaigti ir eksploatuoti, neatitinka kasacinio teismo praktikos.
19.7. Teismas neteisėtai tenkino ieškinį ir tuo pagrindu, kad jau po žemės sklypo įsigijimo UAB „VATUBELA“ nebaigė restorano statybos bei jo neeksploatavo.
19.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ketinimas žemės sklype ne tik eksploatuoti esamus, bet ir statyti naujus objektus, yra neteisėtas.
19.9. Teismas be pagrindo pripažino, kad antrasis žemės sklype esantis ir faktiškai eksploatuojamas statinys – aikštelė – esąs neteisėtas statinys.
19.10. Teismo išvada, kad aikštelė neturėjo apibrėžto naudojimo būdo, prieštarauja jo paties nustatytai aplinkybei, kad aikštelė naudojama turgavietės veiklai.
19.11. Teismas be pagrindo nepripažino aikštelės buvimo fakto žemės sklypo pardavimo teisėtumui patvirtinti reikšminga aplinkybe, remdamasis tuo, kad aikštelė neįregistruota Nekilnojamojo turto kadastre.
19.12. Teismas turėjo atmesti ieškinį, kadangi jį patenkinant joks viešasis interesas nėra apginamas.
19.13. Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra.
19.14. Teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį bei administracinių aktų apskundimo terminus reguliuojančias teisės normas.
19.15. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai sudaro savarankišką jo panaikinimo pagrindą.
Atsiliepimas
20. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
21. Ieškovo atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Teismas nepažeidė žemės sklypo reikalingumo statiniams eksploatuoti sąlygų aiškinimo ir taikymo bei išsamiai įvertino ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes.
21.2. Atsakovė UAB „VATUBELA“ apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, kurios ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) visiškai neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių.
21.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nebaigto statyti restorano egzistavimo bei jo statybos leidimo galiojimo faktas sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog žemės sklypas buvo reikalingas restorano statybos užbaigimui ir eksploatacijai.
21.4. Atsakovė UAB „VATUBELA“ viso teisminio proceso metu pripažino ir neginčijo to fakto, kad restoranas buvo griaunamas – atsakovė visiškai sutiko su aplinkybe, kad buvo atliekami veiksmai, priešingi tinkamam restorano eksploatavimui.
21.5. Atsakovė UAB „VATUBELA“, žinodama apie faktinę statinio padėtį (pastato faktinio baigtumo neatitikimą registro duomenims), šią aplinkybę nutylėjo ir nesiekė duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
21.6. Tiek byloje esantys, tiek kartu su atsiliepimu ieškovo pateikti įrodymai patvirtina UAB „VATUBELA“ ketinimus dar prieš žemės sklypo įsigijimą vykdyti didelio prekybos centro statybas ir neeksploatuoti nebaigto statyti restorano.
21.7. Teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas restorano statybos nevykdymo aplinkybes, o teiginiai, kad teismas neteisėtai tenkino ieškinį tuo pagrindu, jog atsakovė UAB „VATUBELA“ jau po žemės sklypo įsigijimo neužbaigė restorano statybos bei jo neeksploatavo, laikytini nepagrįstais.
21.8. Atsakovė UAB „VATUBELA“ apeliaciniame skunde pateikė tokių argumentų dėl sklype esančios aikštelės, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme.
21.9. Aikštelės neįregistravimo turto kadastre faktas yra teisiškai reikšmingas šioje byloje, ir priešingai – aplinkybės dėl aikštelės reikšmės žemės sklypo suformavimui ir nuomai yra nesvarbios vertinant žemės sklypo įsigijimą.
21.10. Atsakovė UAB „VATUBELA“ neturėjo teisės įsigyti žemės sklypą, veikė nesąžiningai, nutylėjo aplinkybes dėl nebaigto statyti statinio (restorano) faktinio ardymo ir restorano de facto baigtumo būklės, nutylėjo ketinimus griauti restoraną ir aikštelę.
21.11. Laiko tarpas, per kurį buvo apskųstas administracinis teisės aktas (įsakymas), neturėtų būti laikomas per ilgu, t. y. nusveriančiu prokuroro ieškinyje pagrįstą viešąjį interesą.
21.12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, rėmėsi aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika bei pateikė motyvus, kuriais grindžiamas sprendimas. Apeliantės akcentuotas teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas.
22. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:
23.1. Žemės sklype yra statinio dalis – plokštėmis perdengti pamatai. Jų savininkė UAB „VATUBELA“ ginčijamo sandorio sudarymo metu ne tik neeksploatavo statinio pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, bet žemės sklype apskritai nebuvo statinių, kuriuos būtų buvę galima eksploatuoti, įskaitant ir skunde akcentuojamą aikštelę.
23.2. Spendimai, susiję su žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimu ne aukciono tvarka, buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
23.3. Atsakovės UAB „VATUBELA“ elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – ji vilkino procesą, pateikdama vis naujus įrodymus.
23.4. Apskųstas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.
24. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „VATUBELA“ papildomai pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimo „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių (šalia Sporto g. 14) detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ Nr. 01A-41-193 su priedais kopijas.
Atsiliepimas
25. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas papildomai pateikė naujus įrodymus – sklypų (duomenys neskelbtini), Šeimyniškių g., Ratininkų g. 7, 9 ir 11, Žirmūnų seniūnijoje, detaliojo plano pagrindinį brėžinį, šio detaliojo plano aiškinamąjį raštą, detaliojo plano derinimo nuorašus, transporto ir suvestinių inžinerinių tinklų brėžinius, prokuroro 2019 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. S.2-4241 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. A51-86984/19(3.3.2.26E-VMA) kopijas.
26. 2019 m. spalio 21 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės UAB „VATUBELA“ papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl prie ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtų naujų įrodymų.
Šalies argumentai
27. 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė UAB „VATUBELA“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
29. Atsakovė (apeliantė) UAB „VATUBELA“ 2019 m. spalio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
31. Susipažinus su atsakovės 2019 m. spalio 21 d. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad juose atsakovė išdėstė savo poziciją dėl prie ieškovo atsiliepimo į skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo bei vertinimo, tačiau šiuose paaiškinimuose nėra išdėstyta naujų apeliacinį skundą pildančių argumentų. Nenustačius CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pildyti apeliacinį skundą pažeidimo, teisėjų kolegija priima UAB „VATUBELA“ rašytinius paaiškinimus.
32. Atsakovė UAB „VATUBELA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 01A-41-193 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių (šalia duomenys neskelbitini) detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ ir jo priedų kopijas.
33. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat papildomai pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. rugsėjo 4 d. rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl informacijos pateikimo kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. rašto dėl informacijos pateikimo kopiją, sklypų detaliojo plano rengimo medžiagą nuo 2013 m. lapkričio 28 d. (detaliojo plano pagrindinį brėžinį, aiškinamąjį raštą ir detaliojo plano derinimų nuorašą), taip pat Šeimyniškių – Rinktinės g. teritorijos detaliojo plano du brėžinius (transporto ir inžinerinių tinklų).
34. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju nei atsakovė, nei ieškovas apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų duomenų neteikė pirmosios instancijos teisme. Atsakovė UAB „VATUBELA“ prašymą priimti naujus įrodymus grindžia tuo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, kuriame padaryta išvada, jog ginčo žemės sklypo atžvilgiu galioja 2003 m. parengtas teritorijos detalusis planas, o ne 2001 m. parengtas teritorijos detalusis planas. Ieškovas aiškino jo prašomus pridėti prie bylos duomenis gavęs tik rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, akcentavo, kad šių naujų įrodymų priėmimas neužvilkins teisminio proceso, kad papildomai teikiami dokumentai yra reikšmingi užtikrinant teisingumo vykdymą, kad nagrinėjamas klausimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Šalių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl kolegija tiek ieškovo, tiek atsakovės UAB „VATUBELA“ pateiktus naujus rašytinius įrodymus priima ir prideda juos prie bylos.
Dėl ginčo esmės
35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU-322-(14.49.55), sudarytos tarp atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „VATUBELA“ prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir jos negaliojimo nuo sudarymo momento, dėl administracinio teisės akto, sukūrusio prielaidas ginčijamai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, panaikinimo, taip pat dėl sandorio negaliojimo pasekmių – restitucijos taikymo.
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis taikoma, konstatavus dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktą ir jame nurodytą praktiką).
37. Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. punkte buvo nustatyta, jog pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o valstybinės žemės sklypai pagal minėtas taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.
38. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Šio sprendimo 37 punkte nurodytas įstatyminis reguliavimas valstybinės žemės pardavimui be aukciono nustato tokias sąlygas: 1) valstybinės žemės sklypas užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais; 2) parduodamas valstybinės žemės sklypas yra tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
39. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas 0,2451 ha ploto žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. atsakovei UAB „VATUBELA“ nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti (35 proc. baigtumo) pastatas - restoranas; šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. kovo 27 d. galiojęs žemės sklypo naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; nebaigto statyti pastato - restorano paskirtis – maitinimo (el. b. t. I, l. 43-46). Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte (aktas sudarytas patikrinus žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), užfiksuota, kad ginčo žemės sklype stovi pamatai (perdengti plokštėmis) (el. b. t. I, l. 30-32). Taigi, ginčo žemės sklype 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu stovėjo nebaigtas statyti, atsakovei UAB „VATUBELA“ nuosavybės teise priklausantis statinys.
40. Vertindamas antrąją valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygą – žemės sklypo būtinumą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti atsakovei UAB „VATUBELA“ parduotas tik šiame sklype esančio nebaigto statyti restorano, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui (naudojimui) pagal paskirtį. Ieškovas byloje išdėstė poziciją, jog ginčo žemės sklype yra tik statinio dalis – plokštėmis perdengti pamatai, kurių ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „VATUBELA“ neeksploatavo ir toliau neeksploatuoja, t. y. UAB „VATUBELA“ neketino ir neketina tęsti restorano statybų bei jį eksploatuoti. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas žemės sklypo reikalingumą statiniams eksploatuoti nepagrįstai susiaurino išimtinai iki faktinio nebaigto statyti statinio eksploatavimo.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Žemės įstatymo normas, yra nurodęs, jog tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, jog nėra teisinių prielaidų esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal šią paskirtį ir gali būti išnuomojamas arba parduodamas be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020). Vadinasi, ta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype yra nebaigtas statyti statinys (yra jo pamatai), nesudaro pagrindo teigti, kad toks nebaigtas statinys negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį.
42. Atsakovė UAB „VATUBELA“ apeliacinį skundą, be kita ko, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šia nutartimi nėra pagrindo remtis, nes skiriasi bylų aplinkybės: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog žemės sklypas įsigytas ne jame esančiam statiniui eksploatuoti, nes atsakovas neturėjo ir neturi statybos leidimo, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo dėl statybos leidimo galiojimo nėra; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais (neveikimu) įgyvendinant teisę vykdyti statybas, atsirado po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas ir aplinkybėmis, buvusiomis iki žemės įsigijimo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia ieškovo pozicija nėra pagrįsta.
43. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vadinasi, taikant precedentą bylų aplinkybės neturi būti identiškos, užtenka, kad šios aplinkybės būtų panašios. Išanalizavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016 turinį, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje ir šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje faktinės ir teisinės aplinkybės yra panašios, o bylų ratio decidendi iš esmės sutampa. Pirma, abiejose bylose sprendžiami valstybinės žemės pardavimo ne aukcione klausimai, kai žemė parduodama statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį. Antra, tiek nagrinėjamoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje analizuojamos situacijos, kai buvo perleisti valstybinės žemės sklypai, skirti mažo statybos baigtumo procento statiniams eksploatuoti. Trečia, abiejose bylose analizuota aplinkybių, susijusių su statinių statybos tęsimu įsigijus valstybinės žemės sklypą, reikšmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016, pateikti išaiškinimai dėl valstybinės žemės perleidimo sąlygų turi precedentinę galią aiškinant valstybinės žemės sklypo perleidimo sąlygas šioje byloje.
44. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016 nurodė, jog aplinkybės yra susijusios su atsakovo, kaip nebaigtą statinį ir apie jį suformuotą žemės sklypą įsigijusio asmens, teisės vykdyti statybą, atsiradusios iš nebaigto statyti statinio pirkimo-pardavimo sutarties, įgyvendinimu, o šios teisės įgyvendinimas (ar neįgyvendinimas) negali sudaryti ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindo. Be to, kasacinis teismas akcentavo, jog aplinkybės, susijusios su asmens veiksmais (neveikimu) įgyvendinant teisę vykdyti statybą, atsiradusios ne ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, o po jos sudarymo, paprastai negali būti sandorio negaliojimo pagrindu.
45. Ieškovas šioje byloje iš esmės tvirtina, jog aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklype esančio nebaigto statinio (ne)eksploatavimu, atsirado dar iki 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovo teigimu, byloje esantys įrodymai apie tai, jog atsakovė UAB „VATUBELA“ ginčo žemės sklype ir gretimuose, atsakovei UAB „VATUBELA“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, dar prieš sudarydama ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį ketino statyti prekybos centrą, o ne užbaigti restorano statybą, bei tai, jog UAB „VATUBELA“ savo ketinimą toliau statyti ir eksploatuoti restoraną įrodinėjo tik galiojančio statybos leidimo turėjimu, neva pagrindžia, jog atsakovė UAB „VATUBELA“ jau 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarydama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nesiekė eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančio nebaigto statinio pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
46. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir kaip minėta šio sprendimo 37 punkte, valstybinės žemės nuomos ir tokios žemės pirkimo-pardavimo sąlygos, žemės sklype esant fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui, iš esmės yra identiškos, kadangi abiem atvejais taikomas toks pat teisinis reguliavimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo žemės sklypas administraciniu teisės aktu buvo išnuomotas 2006 m. rugpjūčio 4 d. (el. b. t. I, l. 13-15), o jo nuomos sutartis sudaryta 2010 m. gegužės 9 d. (el. b. t. I, l. 16-17). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 22 d. įsakymu pakeistas šio valstybinės žemės sklypo nuomininkas, t. y. patvirtinta, jog ginčo žemės sklypo nuomininko teisės ir pareigos pereina atsakovei UAB „VATUBELA“. Akcentuotina, jog ginčo sklypo nuomos sutartyje buvo nurodyta išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Byloje nėra duomenų, jog Nacionalinė žemės tarnyba visu ginčo sklypo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ar po ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo 2014 m. gegužės mėn. būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas žemės nuomininkei dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo, t. y. dėl statinio neeksploatavimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ar žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį.
47. Aiškindamas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal šį reglamentavimą nėra teisinio pagrindo statinio savininko teisę nuomoti statinio eksploatacijai reikalingą žemės sklypą riboti kitu negu jo ekonomiškai pagrįsto naudojimo terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu išnyksta, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, ir nelieka statinio, kuriam eksploatuoti jis buvo išnuomotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, tačiau nepateisinamai ilgas tokių būtinų veiksmų neatlikimas ir nepradėjimas išnuomoto žemės sklypo naudoti pagal paskirtį gali lemti griežčiausios priemonės – nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).
48. Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą nustatyta, jog ginčo žemės sklype esantis nebaigtas statyti statinys nei ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu, nei šiuo metu nėra išnykęs, nors jį sudaro tik pamatai. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė UAB „VATUBELA“ tiek ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, tiek ir dabartiniu metu turi galiojantį šiame žemės sklype statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nebuvo susitarta, koks konkretus objektas bus pastatytas šiame žemės sklype, tik nurodyti apribojimai statomam objektui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo į bylą pateikti duomenys apie tai, jog atsakovė UAB „VATUBELA“ ginčo sklypo ir kitų gretimų savo žemės sklypų teritorijoje ketina statyti prekybos centrą, taip pat neįrodo, jog UAB „VATUBELA“ ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neeksploatavo ir neketino eksploatuoti žemės sklypo ir (ar) nebaigto statyti statinio pagal Nekilnojamo turto registre nurodytą paskirtį – t. y. šie duomenys patvirtina, kad UAB „VATUBELA“ neketina keisti ginčo žemės sklypo paskirties („kita“), o jos galbūt planuojamas statyti objektas (prekybos centras) negalės būti teisiškai fiksuojamas kitaip kaip komercinės paskirties objektas. Kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aplinkybės dėl nebaigto statinio statymo ar nestatymo po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nedaro įtakos tokios sutarties galiojimui. Taigi, vien tai, jog pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijusi valstybinės žemės sklypą sutarties šalis vėliau nusprendžia pakeisti valstybinės žemės sklype buvusį nekilnojamojo turto objektą ir statyti to žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą bei įstatyme nustatytus apribojimus atitinkantį kitokį statinį, nesudaro pagrindo pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiu sandoriu.
49. Įvertinusi bylos medžiagą ir apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra įrodymais pagrįsta, kad atsakovė UAB „VATUBELA“ ginčijamos 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebūtų eksploatavusi ligi tol nuomoto žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės UAB „VATUBELA“ siekį šiame ir gretimuose žemės sklypuose statyti komercinės paskirties objektus. Nenustačius, jog ginčo žemės sklypas ir jame esantis nebaigtas statyti statinys 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre (kadastre) nurodytą paskirtį, nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
50. Apeliacinės instancijos teismui šiuo sprendimu pripažinus, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojantis sandoris, ginčo šalių argumentai dėl žemės sklype esančios aikštelės teisinio statuso, senaties termino šioje byloje pareikštiems reikalavimams, restitucijos taikymo ir kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisėjų kolegijos nebus analizuojami kaip nebeturintys teisinės prasmės. Ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-867-(14.49.2) laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo, nukreipto nuginčyti sutartį, todėl nustačius, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pirmąjį ieškovo reikalavimą dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir antrąjį reikalavimą dėl administracinio teisės akto, sukūrusio teisines prielaidas minėtai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, panaikinimo.
51. Remdamasi šiame sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU-322-(14.49.55.) pripažinimo negaliojančia ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 49VĮ-867-(14.49.2.) panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Byloje priimant naują sprendimą atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 95 str. 5 d.).
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškinys, panaikinamas, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmeta, todėl sprendžiamas atsakovės UAB „VATUBELA“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
54. Apeliantė (atsakovė) UAB „VATUBELA“ pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas 40 658,26 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą (el. b. t. III, l. 140-148; el. b. t. IV, l. 77-82). 2019 m. gegužės 15 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „VATUBELA“ nurodė patyrusi 33 677,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. už advokato susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį rengimą ir derinimą su klientu, susipažinimą su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimu, susipažinimu su ieškovo dubliku ir jo priedais, tripliko rengimą ir jo derinimą su klientu, susipažinimą su Nacionalinės žemės tarnybos tripliku, įrodymų rinkimą, pasirengimą teismo pasėdžiui, prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo rengimą. Kartu su 2019 m. gegužės 15 d. prašymu pateiktos advokatų kontoros sąskaitos, kurios apmokėtos 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymais. 2019 m. liepos 23 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „VATUBELA“ nurodė patyrusi 6 980,39 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas renkant įrodymus, teikiant užklausimus institucijoms, vykstant į archyvą, susitinkant su klientu, teikiant teisines konsultacijas, atstovaujant teismo posėdyje, analizuojant ieškovo rašytinius paaiškinimus, rengiant atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus. Taigi, UAB „VATUBELA“ pateikė duomenis apie advokato teisinę pagalbą parengiant šalies procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl įrodymų priėmimo bei atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus. Be to, iš byloje esančių teismo posėdžių pažymų matyti, jog advokatas atstovavo UAB „VATUBELA“ teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val.
55. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, atsižvelgiant į teisinių paslaugų apmokėjimo datą, šioje byloje maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 339,25 Eur (935,7x2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.3. punktu už tripliko parengimą maksimali priteistina suma – 1 455,45 Eur (970,3x1,5). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už prašymą dėl įrodymų priėmimo maksimali atlygintina suma 388,12 Eur (970,3x0,4), o už atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus – 505,08 Eur (1262,7x0,4). Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma – 378,81 Eur (1262,7x0,1x3). Susipažinimas su kitų bylos šalių procesiniais dokumentais priskirtinas prie atsakovės UAB „VATUBELA“ procesinių dokumentų rengimo išlaidų, o kitų advokato suteiktų teisinių paslaugų atsakovė UAB „VATUBELA“ nedetalizavo, nenurodė nei jų teikimo laiko, nei užklausų renkant įrodymus skaičiaus, todėl šios išlaidos neturi būti atlyginamos. Tokiu būdu pagal Rekomendacijas maksimali atsakovei UAB „VATUBELA“ pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlygintina suma sudaro 5 066,71 Eur.
56. Apeliaciniam teismui UAB „VATUBELA“ 2020 m. gegužės 27 d. pateikė duomenis apie patirtas 9 005,43 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu su 2020 m. gegužės 27 d. prašymu UAB „VATUBELA“ pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas atsiskaitė 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. bankiniais pavedimais. UAB „VATUBELA“ nurodė minėtas 9 005,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrusi už advokato atliktą skundžiamo teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimą, atsiliepimų į apeliacinį skundą ir naujai pateiktų dokumentų analizę, rašytinių paaiškinimų parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.9. punktu, už apeliacinį skundą maksimali atlygintina suma – 3 156,75 Eur (1262,7x2,5), o pagal Rekomendacijų 8.16. punktą maksimali atlygintina suma už advokato parengtą atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus – 515,60 Eur (1289x0,4). Taigi, už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „VATUBELA“ atlyginta suma yra 3 672,35 Eur.
57. Be to, UAB „VATUBELA“ sumokėjo 7 817 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.
58. Vadovaujantis CPK 96¹ straipsnio 1 dalimi, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 45 punktą).
59. Apibendrinant tai, kas nurodyta, atsakovei UAB „VATUBELA“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistinas 5 067 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 11 489 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atsakovei (apeliantei) UAB „VATUBELA“ iš Lietuvos generalinės prokuratūros priteistinas iš viso 16 556 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
60. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ? įrašas viešame registre dėl UAB „VATUBELA“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei UAB „VATUBELA“ statyti statinius šiame žemės sklype. Atmetus ieškinį, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms UAB „VATUBELA“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VATUBELA“ (juridinio asmens kodas 302908076) 16 556 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl UAB „VATUBELA“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei UAB „VATUBELA“ statyti statinius šiame žemės sklype.