Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo maudantis duše pažeidimo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. (birželio mėnesis turi 30 dienų, todėl skunde nurodyta laikotarpio pradžia 2021 m. birželio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu), nes dėl dušuose neįrengtų matomumą ribojančių pertvarų, besimaudantį duše, jį matė kiti nuteistieji.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, kad iki 2022 m. spalio mėnesio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) dušuose pertvaros nebuvo įrengtos, nurodė, kad teisės aktai dušo pertvarų neįpareigoja įrengti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (ABTĮ 15 str. 1 d.) laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-348-662/2023; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. naudojosi dušais, kuriuose nebuvo pertvarų, atsakovė šią aplinkybę pripažino, todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.). Pastebėtina, kad atsakovo nurodytose LVAT bylose skiriasi nustatyto privatumo duše pažeidimo trukmė (ženkliai trumpesnė už nagrinėjamoje byloje nustatytą pažeidimo trukmę), todėl nėra pagrindo atsižvelgti į jų išnagrinėjimo rezultatą.

Higienos normos 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra dirbantis, todėl dušu galėjo naudotis kasdien, tačiau naudojosi retai dėl privatumo duše neužtikrinimo ir patiriamo diskomforto juo naudojantis.

Atsakovė pateikė restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 27-28), 2021 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 26) ir 2022 m. kovo 24 d. (b. l. 29-30) įsakymus (toliau – ir Įsakymai), kuriuose nurodomos pareiškėjo įdarbinimo ir atleidimo iš pareigų datos. Teismas pagal Įsakymus ir atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo iki ginčo laikotarpio pabaigos, vertina, kad laikotarpiais nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas dirbo ir turėjo teisę naudotis dušu kasdien.

Atsakovės teigimu, pagal nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikus pareiškėjas galėjo naudotis dušu du kartus per savaitę, tačiau į bylą pateiktas Pravieniškių pataisos amų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikas (b. l. 31) patvirtina, kad 6-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos nuteistieji, t. y. ir pareiškėjas (buvo apgyvendintas 6-o būrio 2-oje patalpoje; b. l. 20), dušu galėjo naudotis tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais).

Galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę atitinka Higienos normos 44 punkte įtvirtintą reglamentavimą, todėl vertindamas pareiškėjo naudojimosi dušu atvejų kiekį, teismas laiko, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, laikotarpiais kai nedirbo, ir kasdien, laikotarpiais, kai dirbo. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nesant dušuose įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. kovo 24 d. pareiškėjas nedirbo, todėl turėjo teisę pasinaudoti dušu tris kartus per savaitę, t. y. 103 (12+91) kartus, laikotarpiais nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas dirbo, todėl turėjo teisę naudotis dušu kasdien, t. y. 141 (14+127) kartą. Tokiu būdu, ginčui aktualiu laikotarpiu, kai dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjas dušu turėjo teisę pasinaudoti 244 kartus (103+141), todėl privatumo duše pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 250 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.), teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu pažeidimas), mastą ir trukmę (dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas dirbo, todėl jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kiekvieną dieną, kitu laikotarpiu – tris kartus per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo nebuvo kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ir Resocializacijos skyriaus psichologus (b. l. 22), atsižvelgdamas į pažeidimo metu Lietuvoje buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023), atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės priteistina 900 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą dalyje tenkinti.

Priteisti A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.