Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-626/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
1A-271-626/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02720-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
M. V.
Nukentėjusysis
L. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-626/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02720-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 3.4.6.4.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Nuspręsta iš M. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 2 097,89 Eur žalos atlyginimo, nukentėjusiajam L. E. – 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nuspręsta išieškoti iš M. V. 537,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad panaudodama peilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų, o būtent: 2020 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 04.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju L. E. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į kaktą, rankomis spaudė jo kaklą ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to, žinodama, kad L. E. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 470,73 Eur, turėdama tikslą pagrobti šiuos pinigus, išvariusi L. E. iš buto į bendro naudojimo koridorių, pareikalavo nukentėjusiojo pasakyti jam priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės – PIN kodą. Šiam atsisakius tai daryti, atsinešė iš virtuvės peilį ir grasindama peiliu dar kartą pareikalavo nukentėjusiojo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą, o L. E. atsisakius nurodyti reikalaujamus duomenis, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą ir padarė durtinę-pjautinę kairės blauzdos viršutinio trečdalio žaizdą su priekinės ir užpakalinės blauzdos arterijų, šeivinės arterijos bei pakinklinės venos sužalojimą ir šeivinio nervo pažeidimą, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.12). Tokiu būdu M. V. dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. E. ir panaudodama peilį pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausančius 470,73 Eur, tačiau svetimo turto nepagrobė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis atsisakė pasakyti savo elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai – pinigų išėmimui iš sąskaitos – atlikti.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji M. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį: 1) paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę; 2) sumažinti nukentėjusiajam L. E. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 3000 Eur; 3) sumažinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iki 345,06 Eur. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. V. paskirtos bausmės dydžio, priteistos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta ir neteisėta.

3. Apeliantė mano, kad jai buvo paskirta per griežta bausmė, kuri neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų. Tokiu būdu buvo pažeistos bausmės skyrimo nuostatos, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, ir nuteistosios teisė į teisingą teismą. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jai bausmę tinkamai neatsižvelgė į jos asmenybę ir ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad inkriminuotas veikas ji padarė neva neatsitiktinai, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo, požiūrio į gyvenimą ir vertybių pasirinkimo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad viso proceso metu nuteistoji nurodė, jog ją labai supykdė nukentėjusiojo nepagarbus elgesys (savęs seksualinis tenkinimas tualeto patalpoje) jos gyvenamojoje vietoje. Apeliantė pripažįsta, kad pagauta pykčio elgėsi gana neadekvačiai ir neapgalvotai, tačiau negalėjo tikėtis, jog toks impulsyvus elgesys (smūgis peiliu į koją) sukels tokius sunkius padarinius, t. y. nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą.

3.1. Apeliantė pažymi, kad toks jos elgesys tikrai nebuvo nulemtas jos gyvenimo būdo ar požiūrio į gyvenimo vertybes. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamajame nuosprendyje, nuteistoji dėl gyvenimo vaikų globos namuose neįgijo tinkamų socialinių įgūdžių, o pati dar yra jauno amžiaus. Apeliantė nurodo, kad stengiasi įgyti specialybę, susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą ir susigrąžinti savo vaikus, kurie šiuo metu gyvena pas globėjus. Apeliantė mano, kad atlikdama tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę ji galutinai praras ryšį su savo mažamečiais vaikais. Apeliantė taip pat pažymi, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio salėje, turėdama galimybę, atsiprašė nukentėjusiojo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sudėtingas asmeninio gyvenimo aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė BPK 113 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kai kurias aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką civilinio ieškinio klausimui teisingai išspręsti. Be to, apygardos teismas neįvertino kai kurių byloje nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam kartais tirpsta koja, ilgiau paėjus ar pastovėjus skauda, tačiau nėra duomenų, kad tai sukėlė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ar kad trukdytų įsidarbinti. Taigi nukentėjusiojo gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė, o bendravimo galimybės ir aktyvumas nesumažėjo.

4.1. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, jog būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio yra reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstai didelis. Apygardos teismas neatsižvelgė į nuteistosios dabartinę turtinę padėtį – M. V. yra bedarbė ir jokių santaupų bei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Be to, šiuo metu nuteistoji turi nemažai susikaupusių įsiskolinimų, kurie išieškomi vykdomosiose bylose.

Šalies argumentai

5. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas iš jos 537,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, galimai per suklydimą nurodė netinkamą išlaidų dydį. Apeliantė pažymi, kad baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 78–79) 192,06 Eur sumai ir 2021 m. vasario 15 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 127–129) 345,06 Eur sumai, į kurią buvo įskaičiuotos ankstesnėje pažymoje nurodytos valstybės naudai priteistos sumos. Tuo tarpu apygardos teismas šias sumas nepagrįstai sudėjo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš M. V. priteisė per didelę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri turėtų būti sumažinta nuo 537,12 Eur iki 345,06 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistosios M. V. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Pocienė nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti.

6.1. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog M. V. savo dydžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, tinkamai įvertino nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – jų pavojingumą, ankstesnius teistumus ir kitas svarbias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. V. praeityje yra teista, jai inkriminuotas šioje byloje nusikalstamas veikas įvykdė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, buvo ne kartą bausta administracine tvarka, todėl tinkamai pripažinta, kad jos kriminalizuoti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

6.2. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistoji dėl savo kaltės neįgyvendina motinos valdžios į savo du mažamečius vaikus, jai teismo sprendimu yra neterminuotai apribota motinos valdžia, nors yra darbinga, tačiau niekur nedirba, todėl toks nuteistosios pasirinktas gyvenimo būdas, vertybės ir požiūris į gyvenimą, taip pat sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą. Priešingai, nei teigiama apeliantės skunde, iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų matyti, kad jos daromos nusikalstamos veikos sunkėja, o tai, kad ji neva stengiasi susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą ir susigrąžinti vaikus, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, atsižvelgus į nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo sušvelninti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, prokurorė pastebi, kad M. V. už atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą yra paskirta žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė, kuri beje savo dydžiu yra artimesnė minimumui.

6.3. Prokurorės nuomone, įvertinus skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarytos neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nuteistosios nukentėjusiajam padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad L. E. priteistas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neteisingas, per didelis. Teismas išsamiai motyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymą, detaliai išdėstė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė. Apeliantės sunki turtinė padėtis (turimi kreditoriniai įsiskolinimai), priešingai nei nurodoma skunde, buvo įvertinta tinkamai ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Pagrindo neturtinės žalos dydį mažinti dar labiau, nei tai sprendė apygardos teismas, nėra jokio teisinio pagrindo, priteista iš nuteistosios suma yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose.

6.4. Taip pat nurodo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, susidariusi dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, duomenys pateikti byloje nekelia abejonių, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės valstybei priteisė 537,12 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliantė skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė M. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jos nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

8. Nuteistoji M. V. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdama, kad pirmos instancijos teismas jai paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją švelninti iki BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės minimo. Su tokiais nuteistosios skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).

10. Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar aiškiai per griežtą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai M. V. paminėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurias subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

11. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog M. V. padaryti nusikaltimai, nustatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai priskiriami labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Savo veiksmais nuteistoji, iš savanaudiškų paskatų – turint tikslą pagrobti svetimą turtą, kitam asmeniui sunkiai sutrikdė sveikatą. Pažymėtina, kad žmogaus sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjo įtvirtinta griežta baudžiamoji atsakomybė, kai kaltininko tyčiniais veiksmais sutrikdoma kito žmogaus sveikta ar atimama gyvybė. Įvertinus paties įvykio eigą, bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. veikė netiesiogine tyčia, viena iš veikų (t. y. nustatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nukentėjusysis PIN kodo nepasakė, o tarp nuteistosios atliktų veiksmų (dūrio peiliu) ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir nustatytos pasekmės (sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam L. E.) kilo nuo jos atliktų veiksmų visumos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Skiriant bausmes, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji M. V. nurodo, kad ji kaltę dėl padarytų veikų pripažino visiškai ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismo ši aplinkybė buvo įvertinta. Nuteistosios M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagrindo daryti išvadą, kad šios pastarosios aplinkybės nustatytos neteisingai, taip pat nėra.

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad apygardos teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: M. V. buvo anksčiau bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 117–119), du kartus teista, nusikaltimus, už kurių padarymą ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdama neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai (LITEKO duomenimis bausmė pagal pirmesnį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta 2018 m. balandžio 4 d.) teismo baudžiamąjį įsakymą nėra įvykdyta, 2019 m. gruodžio 31 d. dėl baudos priverstinio išieškojimo antstoliui perduotas vykdomasis raštas) (t. 2, b. l. 126–128). Nusikaltimų padarymo metu nedirbo, iš vis yra dirbusi tik kelis mėnesius, (t. 2, b. l. 123–125). Prie apeliacinio skundo taip pat nepateikė duomenų, kad yra įsidarbinusi ar užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Nors turi du mažamečius vaikus (dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau pati jų neaugina, 2019 m. gegužės 28 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu jai neterminuotai apribota motinos valdžia, o vaikams nustatyta nuolatinė globa (t. 2, b. l. 130). Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia spręsti apie susiformavusias jos pačios vertybines orientacijas, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas, kad nusikalstamas veikas ji padarė neatsitiktinai.

14. Nuteistosios M. V. apeliaciniame skunde pabrėžiamas jos noras taisytis, įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, leidžia manyti, kad apeliantė neigiamai vertina savo elgesį, siekia keisti savo gyvenimo būdą, visgi, atsižvelgus į duomenis apie jos ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį (nusikalstamos veikos nuosavybei ir žmogaus sveikatai), laikytinas daugiau deklaratyviu teiginiu. Akcentuojamas jaunas apeliantės amžius, tinkamų gyvenimiškų įgūdžių neturėjimas (nuteistoji augo globos namuose) pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skirtų bausmių pobūdžio ir dydžio nepaneigia. Be to, pirmos instancijos teismas šias aplinkybes įvertino su kitais nuteistosios asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, dėl ko ir buvo paskirtos savo dydžiu mažesnės nei sankcijose numatyti vidurkiai laisvės atėmimo bausmės. Visi byloje esantys nuteistąją M. V. charakterizuojantys duomenys, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad ji yra linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, tinkamų išvadų dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių, beje švelnesnių, nedaro, savo poelgių neanalizuoja, o jos daromos veikos tik sunkėja.

15. Apeliantė tvirtina, kad toks ilgas laisvės atėmimo bausmės laikas neigiamai atsilieps jos santykiams su vaikais, ji gali iš vis prarasti su jais ryšį, kuris dėl Lietuvoje įvesto karantino ir taip yra apribotas. Tačiau šios skunde nurodomos šeiminės aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad nuteistoji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji per laikotarpį, kai jai buvo apribota motinos valdžia, dėjo kokias nors realias pastangas dėl vaikų susigrąžinimo, nėra tos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama bausmė. Kita vertus, M. V. turimos problemos dėl jos mažamečių vaikų perdavimo auginti kitiems asmenims nesulaikė jos nuo nusikalstamų veikų darymo.

16. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl minėtos šeiminės aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad būtent minimalios įstatymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte) sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už atskirą nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis (t. y. sunkiai sužalojus nukentėjusįjį siekiant užvaldyti jo turtą), būtų teisingas. Skundo kontekste aktualu pabrėžti, kad jau pats įstatymų leidėjas nustatė, jog BK 135 straipsnio 2 dalyje 9 punkte numatytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis), o tai lemia ir jo pavojingumą. Taigi darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas teisingą bausmę, todėl pagrindo ją keisti nėra.

Dėl neturtinės žalos

17. Nuteistoji M. V. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam iš jos priteista neturtine žala, prašo ją mažinti iki 3 000 Eur, nes, anot apeliantės, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, jog padaryti sužalojimai jam sukėlė ilgalaikes pasekmes ar kad tai trukdytų jam įsidarbinti.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

19. Tarp nuteistosios M. V. vienos iš padarytų tyčinės veikos ir padarinių (nukentėjusiojo L. E. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistosios padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo L. E. sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 138–141) bei priteisė 8 000 Eur nukentėjusiojo L. E. neturtinei žalai atlyginti.

20. Sutiktina, kad Klaipėdos apygardos teismo priteista neturtinės žalos suma yra ženkli nuteistajai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priteista teisingai. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį (beje, sumažindamas jį 2 000 Eur) savo diskrecijos ribų neperžengė. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

21. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, pavyzdžiui jo turtinę padėtį, tačiau, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra.

22. Nuteistosios M. V. padarytomis, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis, nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta į baudžiamojo įstatymo saugomą ne tik nukentėjusiojo turtą, tačiau ir į didžiausią saugomą gėrį – žmogaus sveikatą. Taigi, nuteistoji svetimo turto užvaldymą vykdė naudojant pavojingą sveikatai fizinį smurtą. Ji suprato savo veiksmų pavojingumą bei galinčias kilti sunkias pasekmes (buvo suduoti smūgiai į galvą ir durtą peiliu į koją), todėl privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Dėl priešingų teisei jos smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta: durtinė-pjautinė kairės blauzdos viršutinio trečdalio žaizda su priekinės ir užpakalinės blauzdos arterijų, šeivinės arterijos bei pakinklinės venos sužalojimu ir šeivinio nervo pažeidimu. Dėl sužalojimo išsivystė ūminis nukraujavimas, lydimas hipovoleminio šoko ir pohemoraginės mažakraujystės. Nukentėjusiajam padarytas kairės kojos stambiųjų kraujagyslių (iš jų pakinklinės venos) pažeidimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 128–129). Tai rodo, kad ne tik sveikatai, bet ir jo gyvybei buvo kilusi reali grėsmė.

23. Apeliantė pagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo jis neteko darbingumo, patirtos kojos traumos pasekmės yra neatstatomos, tai gali trukdyti jam įsidarbinti ateityje, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl prieš jį atliktų neteisėtų smurtinio pobūdžio veiksmų, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, įvairius nepatogumus, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus: dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, iš karto hospitalizavus, jam buvo atlikta operacija, vėliau gydėsi reabilitacijoje, apie tris mėnesius sužalota koja buvo įtvare, jis negalėjo laisvai judėti ir bendrauti (t. 1, b. l. 141). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tai ne tik sukėlė nepatogumus nukentėjusiajam, bet ir netikrumo jausmą dėl ateities, o tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis posėdžio metu, koja ir šiuo metu tirpsta, o ilgiau paėjus ar pastovėjus skauda, tikrai gali turėti įtakos jo tolimesnei gyvenimo kokybei, kaip ir įsidarbinimo galimybėms, nes patirtų sužalojimų pasekmės gali išryškėti ateityje. Byloje taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, neužtikrino priešingų interesų – nukentėjusiojo ir nuteistosios – pusiausvyros. Nuteistoji M. V. yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl nepaisant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, t. y. turi realias galimybes atlyginti visą iš jos priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

24. Apeliaciniame skunde nesutikimas su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo iš esmės grindžiamas faktinės aplinkybės, t. y. M. V. turtinės padėties, kuri, kaip minėta, buvo teismo įvertinta, akcentavimu. Tačiau, kaip buvo minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti išskirtinės reikšmės.

25. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 8 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, priešingai, negu tvirtina nuteistoji apeliaciniame skunde, yra proporcinga dėl pastarosios nusikalstamų veiksmų jo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistosios padarytoms tyčinėms nusikalstamoms veikoms ir sukeltoms pasekmėms, nuteistosios galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniškai priteisiamos panašios ar dar didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos (kasacinės nutartys Nr. 2K-239-628/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-125-788/2020 ir kt.).

Dėl proceso išlaidų

26. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo pateikusi dvi pažymas: 2020 m. lapkričio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 78–79) ir 2021 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 127–129), kuriose atitinkamai buvo prašoma priteisti valstybei iš M. V. 192,06 Eur ir 345,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės J. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai minėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pripažino proceso išlaidomis, tačiau neteisingai sprendė, kad iš M. V. turi būti priteista nurodytose pažymose nurodytų išlaidų suma.

27. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad iš jos turėjo būti priteista tik 2021 m. vasario 15 d. patikslintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pinigų suma. Minėtos pažymos, kuri surašyta pagal patikslintą gynėjos advokatės J. U. pranešimą, turinyje taip pat yra nurodoma, kad į 345,06 Eur sumą yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, neatkreipęs dėmesio į šią nuorodą, nepagrįstai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas padidino 192,06 Eur, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

28. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo iš M. V. valstybės naudai priteisti 76,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajai M. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Nuosprendį šioje byloje apskundė nuteistoji M. V., jos pagrindiniai skundo argumentai (išskyrus proceso išlaidų dydžio klausimą) pripažinti nepagrįstais. Kaip minėta, ji yra jauno amžiaus ir, nors šiuo metu oficialių pajamų negauna, tačiau yra darbinga, todėl nepaisant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta jai kelio dirbti pataisos įstaigoje ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas. Atsižvelgus į tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas buvo tenkintas tik iš dalies, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistosios.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios M. V. priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei dydį sumažinti iki 345,06 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 50 ct).

Išieškoti iš nuteistosios M. V. 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAlenas PiesliakasAlgimantas Valantinas