- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1956-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12666-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- E. P., V. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1367-775/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams E. P., V. P. bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą apie 527 m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą, įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais, šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį ir sutvarkyti šią valstybinės žemės dalį. Tuo atveju, jei atsakovai E. P. ir V. P. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins apie 527 m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą, įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais, šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį, visas išlaidas išieškant iš atsakovų E. P. ir V. P..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 527 m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį bei sutvarkyti valstybinės žemės dalį; leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus ir 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei to per nustatytą terminą nepadarys atsakovai E. P. ir V. P. išieškant iš jų visas išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, o sprendimo vykdymą atidėjo iki 2019 m. gegužės 8 d.
Šalies argumentai
4. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
6. 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, nutarė nutarčiai įsiteisėjus išduoti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kartu su atskiruoju skundu pateikė ieškovės raštą, kuriame ji nurodė, kad ieškovė neturi teisės nurodyti atsakovei kokiu būdu teismo sprendimas turėtų būti vykdomas bei, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leidžiama pašalinti savavališkai pastatytus statinius, jei to per nustatytą terminą nepadarys atsakovai E. P. ir V. P..
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prie skundo pateikė papildomus įrodymus, yra pagrindas panaikinti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Nurodo, kad ieškove civilinėje byloje yra Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl tik ji gali būti išieškotoju ir tik jai gali būti išduotas vykdomasis raštas. Tai, kad ieškovė neketina imtis veiksmų dėl teismo sprendimo įvykdymo, rodo ieškovės, kaip išieškotojo nesuinteresuotumą vykdomojo rašto išdavimu. Tuo tarpu tai, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, neįforminus to įstatyme numatyta ieškovo procesinių teisių perleidimo tvarka, savaime nesuteikia teisės prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Ne atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o ieškovei galėjo būti išduotas vykdomasis raštas su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta formuluote.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomenės naudai. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos valstybės naudai ir interesams vykdo padarinių šalinimą pagal teismų sprendimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šioje byloje taip pat veikė ne savo interesais, bet atstovaudama valstybę.
2.2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi kompetencijos įvertinti, ar statinys yra pašalintas besilaikant teisės aktų reikalavimų, ar ne, todėl teismui nutartus, kad tik Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydama įvertinti, ar statinys yra tinkamai pašalintas, ar ne, taip nepagrįstai būtų švaistomi ne tik žmogiškieji resursai, išaugtų ir statinio šalinimo kaštai, nepagrįstai būtų vilkinamas teismo sprendimo vykdymas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laiko, kad konkrečiu atveju, teisės aktais Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos yra pavesta užtikrinti statinių šalinimą pagal teismo sprendimą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
3.1. Atsakovo elgesys, t. y. atskirojo skundo pateikimas, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas geranoriškai net neketina įvykdyti sprendimo, nors CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
3.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prieš kreipiantis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad sprendimas nustatytu terminu neįvykdytas ir prašydama kuo skubiau informuoti, kokių tolimesnių veiksmų ėmėsi ar imsis ieškovė, kad sprendimas būtų įvykdytas. Taigi, į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo kreiptasi tik ieškovei pareiškus nuomonę dėl sprendimo vykdymo.
3.3. Teismo sprendimo rezoliucine dalimi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leista pašalinti statinius reiškia, kad būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o ne ieškovė, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalies ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio pagrindu, įgavo išieškotojo teises į priverstinį teismo sprendimo įvykdymą šioje teismo sprendimo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta atsakovei išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams vykdyti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646–649 straipsniai). Tačiau vykdomasis raštas išduodamas ne dėl visų teismo priimtų procesinių sprendimų, o tik dėl tokių, kuriems gali būti taikomi priverstinio vykdymo veiksmai. Priverstinai vykdytinų sprendimų rezultatas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Todėl šie sprendimai, kai atsakovas jų nevykdo gera valia, išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą vykdomi antstolio, taikant priverstinio vykdymo priemones. Priverstinai vykdytini sprendimai yra, pavyzdžiui, sprendimai pagal ieškinius dėl priteisimo, dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir kt. Kiti teismo sprendimai teisinį efektą sukelia savaime, jiems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl pripažinimo. Tokiu sprendimu pažeista subjektinė teisė apginama konstatuojant, kad ieškovas turi tam tikrą teisę. Taigi, priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra tik viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616-248/2015)
16. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini sprendimai dėl priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016).
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1367-775/2018 įpareigojo atsakovus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 527 m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą, įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais, šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį bei sutvarkyti valstybinės žemės dalį, o jei per teismo nustatyta terminą to nepadarys atsakovai, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą, įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus ir 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o sprendimo vykdymą atidėjo iki 2019 m. gegužės 8 d.
18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai bylose dėl statybos padarinių šalinimo ieškovas buvo ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o prokuratūra arba kitas viešojo administravimo subjektas, taikomas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1V-175, kuriame taip pat nurodoma, kad kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebuvo aukščiau nurodytų bylų dalyvė, minėtame apraše nustatytos statybos padarinių šalinimo procedūros pradedamos vykdyti gavus reikiamą informaciją iš ja disponuojančių subjektų (Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo 5 punktas).
19. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinį dėl valstybinės žemės atlaisvinimo pateikė ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui priėmus sprendimą, kuriuo iš dalies patenkinus ieškinį, ir šiam įsiteisėjus, atsakovams E. P. ir V. P. atsirado pareiga minėtą teismo sprendimą vykdyti (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Nors Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. gegužės 8 d., tačiau sprendimas, remiantis byloje esančiais duomenimis, neįvykdytas iki šios dienos, ko nenurodo ir atsakovas E. P. pateiktame atskirajame skunde, todėl sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teiginiais, jog atsakovas neketina geranoriškai įvykdyti sprendimo ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.
20. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovauja valstybę, todėl nesutiktina su apelianto atskirajame skunde nurodomu teiginiu, jog neįforminus įstatyme numatyto ieškovo procesinių teisių perleidimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikėsi Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše nurodytos tvarkos ir prieš pateikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių prašydama kuo skubiau informuoti, kokių tolimesnių veiksmų ėmėsi ar imsis Nacionalinė žemės tarnyba, kad teismo sprendimas būtų pilnai įvykdytas ir nurodė, kad, gavus prašomą informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teiginys, jog ieškovė neketina imtis veiksmų dėl teismo sprendimo įvykdymo, rodo ieškovės, kaip išieškotojo nesuinteresuotumą vykdomojo rašto išdavimu, nereiškia, kad atsakovai neturi pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinių.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.