- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-277-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00530-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. K., B. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K., Vandai M
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-542-419/2019 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. K., V. K. ir B. K., tretiesiems asmenims S. K. ir Vandai M. K. dėl avanso ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. K., V. K. ir B. K. 27 224,28 Eur sumokėtą avansą pagal preliminarius susitarimus (sutartis) dėl miško žemės sklypų pardavimo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovų B. K. 17 377,20 Eur, iš atsakovo V. K. 16 072,21 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų A. K., V. K. ir B. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. ir 2005 m. gruodžio 29 d. sudarė su atsakovais, taip pat J. K. ir Juozapu A. K., po kurių mirties trečiaisiais asmenims į bylą yra patraukti jų įpėdiniai, atstovaujamais atsakovo A. K., dvi preliminarias miško žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau ir Susitarimus), kuriomis remiantis atsakovai, per savo įgaliotą asmenį ir bendraatsakovą A. K., įsipareigojo per vieną mėnesį nuo turto grąžinimo (nuosavybės teisių į miško žemės sklypus atkūrimo) parduoti ieškovui už 94 000 Lt (27 224,28 Eur) apie 26,00 ha dydžio (atitinkamai pagal Susitarimus 16,00 ha ir 10,00 ha) miško žemės sklypus. Iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo atsakovui A. K. visą preliminariais susitarimais nustatytą turto kainą, t. y. 94 000 Lt ( 27 224,28 Eur), tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nei vienas iš atsakovų pagal Susitarimus nepranešė ieškovui apie atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nepateikė jokios informacijos apie atsakovui A. K. išduoto įgaliojimo pasibaigimą, taip pat nesuteikė informacijos, ar pinigų sumos iš atsakovo A. K., veikusio už save asmeniškai ir už kitus atsakovus – pardavėjus, atiteko šiems asmenims ir kiek jiems buvo sumokėta. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, todėl jie turi pareigą grąžinti ieškovui be pagrindo gautą 27 224,28 Eur dydžio sumą (avansą). Be to, atsakovai B. K. ir V. K., atsisakydami vykdyti preliminarius Susitarimus, jiems priklausančias žemės sklypų dalis, už kurias gavo iš ieškovo atlygį, 2014 m. sausio 7 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. pardavė tretiesiems asmenims, atitinkamai gaudami iš jų 60 000 Lt (17 377,20 Eur) ir 55 000 Lt (15 929,10 Eur) atlygį, kuriuos ieškovas vertina kaip jo patirtus nuostolius, kadangi jis neteko galimybės įgyti minėtą turtą, už kurį jau buvo sumokėjęs visą jo kainą pagal 2004 – 2005 m. Susitarimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. K. ir B. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose sąmoningai nutylėjo bylai svarbias aplinkybes, susijusias su 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. miško žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymu, pagal kuriuos šie atsakovai perleido ieškovui jiems priklausančias žemės sklypų dalis, arba kitaip tariant, įvykdė 2004 m. ir 2005 m. preliminariųjų sutarčių sąlygas dėl turto pardavimo. Minėtų sandorių sudarymas užtruko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis nereagavo į atsakovų raginimus sudaryti pagrindinę sutartį ir visaip vilkino pagrindinių sutarčių sudarymą.
4. Atsakovas V. K. atsiliepimo į patikslintą ieškovo ieškinį nepateikė, tačiau atsiliepimu į ieškovo pirminį ieškinį (1 t., b. l. 1-7) su juo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (1 t., b. l. 77-83). Nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises jis buvo susitikęs su ieškovu, siūlė perrašyti mišką, nes po brolio J. K. mirties, kurio įpėdinis ir teisių bei pareigų perėmėjas yra atsakovas, miškas yra likęs natūra, siūlė ieškovui grąžinti pinigus, tačiau pastarasis su tuo nesutiko.
5. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 143-147) su juo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (1 t., 160-162).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. K. ieškovo A. Ž. naudai 10 889,71 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 889,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 636,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; kitoje reikalavimų dalyje teismas ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties dalyku. Tokia sutartis sudaroma CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs 2004 m. liepos 14 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. susitarimų formą bei jų turinį, kurių pagrindu ieškovas A. Ž. sumokėjo už 10 ha ir 16 ha ploto žemės miško paskirties sklypus 27 224,28 Eur avansą ir įsipareigojo juos nupirkti vieno mėnesio laikotarpyje, o pardavėjai įsipareigojo parduoti ieškovui šiuos miško sklypus vieno mėnesio laikotarpyje kai jiems bus atkurtos nuosavybės teisės, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, kurie atitinka preliminariosios sutarties sampratą.
8. Vertindamas ieškovo procesinius dokumentus (ieškinį ir patikslintus ieškinius) ir jo nenuoseklią poziciją asmenų, kurie turi atsakyti pagal ieškinį, atžvilgiu, taip pat remdamasis atsakovų nuoseklia pozicija, kad pagal sudarytus preliminarius susitarimus buvo penki pardavėjai, kurie atkūrus jiems nuosavybės teises, turėjo parduoti ieškovui žemės (miško) sklypo dalis lygiomis dalimis, teismas sprendė, kad tiek 2004 m. liepos 14 d., tiek 2005 m. gruodžio 29 d. susitarimus (preliminarias sutartis) galimą vertinti kaip sudarytus tarp ieškovo A. Ž. (pirkėjo) ir pardavėjų J. K., B. K., Juozapo A. K., V. K., kurių vardu veikė įgaliotas asmuo – atsakovas A. K..
9. Pardavėjai susitarė šiuos miško sklypus parduoti ieškovui lygiomis dalimis, o ieškovo sumokėta suma pardavėjams turėjo būti padalinta lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas pardavėjas turėjo ieškovui parduoti po 5,2 ha ploto miško už 5 444,85 Eur sumą (26 ha / 5; 27 224,28 / 5). Ieškovui buvo žinoma, kokiomis dalimis pardavėjai turėjo gauti pinigus iš ieškovo, kadangi iš ieškovo sūnaus J. Ž. susirašinėjimo su atsakovo V. K. dukra L. A. matyti, kad minima būtent 5 444,85 Eur (18 800 Lt) suma, t. y. kaip Juozapo A. K. dalis (2 t., b. l. 72-73).
10. Vertindamas miško žemės sklypų pardavėjų (atsakovų ir mirusių trečiųjų asmenų) atstovavimo santykius, teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į 2004 m. ir 2005 m. susitarimuose aptartus parduoti miško sklypus, užsitęsus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, buvo atkurtos praėjus trims metams po 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimo, kuriuo atsakovas A. K. buvo įgaliotas atstovauti kitus miško pardavėjus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, termino pasibaigimo. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad būtent atsakovas A. K. yra atsakingas už tai, kad su ieškovu nebuvo sudarytos pirkimo - pardavimo sutartys. Pasibaigus 2004m. gegužės 13 d. įgaliojimo terminui ir nesuteikus šiam atsakovui naujų įgaliojimų, sudaryti sandorius už kitus asmenis jis neturėjo jokių galimybių. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nebuvo žinomas įgaliojimo turinys, o atsakovas A. K. neinformavo jo, kad įgaliojimas veikti kitų bendraturčių vardu yra pasibaigęs, tačiau iš bylos nagrinėjimu metu paaiškėjusių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovas apie tai buvo informuotas dar 2013 metais. Tokia teismo išvada buvo grindžiama ir tuo, kad ieškovas vertėsi miškų pirkimu, avansu sumokėjo atsakovams susitarimų sudarymo metu pakankamai dideles pinigų sumas, todėl teismui nekilo abejonių, kad mokant tokias sumas įgaliotam asmeniui, asmuo, kuris verčiasi tokia veikla, įvertina ir įgaliojimo turinį.
11. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų grąžinti sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius, teismas nurodė, kad preliminarių susitarimų sąlygos numato atsakomybę tiek ieškovui A. Ž. neįvykdžius pareigos nupirkti Susitarimuose nurodytus žemės (miško) sklypus, tiek pardavėjams neįvykdžius pareigos atkūrus nuosavybės teises parduoti ieškovui žemės (miško) sklypus, t. y. ieškovas netenka sumokėto avanso, o pardavėjai privalo sumokėti ieškovui dvigubą avanso sumą. Tokios Susitarimų sąlygos aktualios todėl, kad šalys pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarčių nesudarymo aplinkybes grindžia priešingos šalies kalte. Ieškovas nurodo, kad pirkimo - pardavimo sutartys buvo nesudarytos dėl atsakovų kaltės, atsakovai teigia priešingai, – kad dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad Susitarimuose šalys nenumatė, kas turi inicijuoti pagrindinių pirkimų - pardavimų sutarčių sudarymą, todėl nesant tokio susitarimo, neteisinga būtų tokią pareigą nustatyti tik vienai iš sandorio šalių. Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir šalių nurodomas aplinkybes, teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir šalių elgesį siekiant įgyvendinti Susitarimuose sulygtas sąlygas.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovui apie atsakovams (pardavėjams) atkurtas nuosavybės teises tapo žinoma vėliausiai 2013 m. pabaigoje – spalio, lapkričio mėnesiais. Apie tai ieškovas sužinojo iš atsakovo A. K., ši byloje nustatyta aplinkybė nebuvo nei paneigta, nei nuginčyta. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad sužinojus apie atsakovams atkurtas nuosavybės teises jis kokiu nors būdu būtų kreipęsis į atsakovus ir siekęs sudaryti pagrindines pirkimo - pardavimo sutartis, teismas tokį ieškovo elgesį vertino kaip pasyvų ir nerūpestingą. Kadangi atsakovų elgesys dėl pagrindinių sutarčių sudarymo buvo skirtingas, teismas dėl jų elgesio pasisakė atskirai. Teismo įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl sumokėto avanso priteisimo iš atsakovų A. K. ir B. K. ir nurodė, kad atsakovė B. K. 2004 ir 2005 metų preliminarių sutarčių pagrindu 2014 m. vasario 14 d. sudarė su ieškovu 4,61 ha ploto miško sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, o atsakovui A. K. 2014 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleidus ieškovui 0,59 ha miško už atsakovę B. K., atsakovė kartu ir įvykdė savo prievolę ieškovui pagal minėtus Susitarimus. Analogiškai teismas vertino ir atsakovo A. K. su ieškovu 2014 m. vasario 11 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė ieškovui du 3,39 ha ir 4,05 ha dydžio miško sklypus. Šioje sutartyje nurodyta, kad 5 444,85 Eur (18 800Lt) sumą pirkėjas pardavėjui sumokėjo avansu. Vertindamas sutarčių turinį su byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovai A. K. ir B. K. yra įvykdę savo prievoles ieškovui pagal 2004 ir 2005 metų Susitarimus, todėl ieškovo ieškinį dėl avanso priteisimo šių atsakovų atžvilgiu, o atsakovės B. K. atžvilgiu – ir dėl žalos atlyginimo, atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismui nesutikus su ieškovo argumentais, kad 2004 ir 2005 metų preliminarūs susitarimai nebuvo įvykdyti tik dėl žemės sklypų pardavėjų kaltės, teismas sprendė, kad ir ieškovas savo nerūpestingu elgesiu nesiėmė jokių veiksmų minėtiems sandoriams įgyvendinti, todėl konstatavo, kad dėl savalaikio pagrindinių sutarčių nesudarymo yra kaltos abi šalys. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartys su atsakovu V. K. nebuvo sudarytos, o iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas vis dėl to siekė pasinaudoti susitarimų 4 punkte numatyta sąlyga – sumokėti ieškovui gautą dvigubo avanso sumą, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl ieškovo sumokėto avanso grąžinimo. Be to, V. K. ir tretysis asmuo S. K. 2009 m. rugsėjo 1 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu priėmė palikimą po Juozapo A. K., mirusio 2009 m. kovo 31 d., mirties (1 t., b. l. 123-124). Teismo nuomone šiuo atveju atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui S. K. priimant palikimą po Juozapo A. K. mirties pagal testamentą, buvo žinoma, kad palikėjas turi įsipareigojimų ieškovui.
14. Pagal 2005 m. gruodžio 29 d. susitarimo 3 ir 4 punktus, ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo nupirkti šio susitarimo pirmame punkte nurodyto daikto, jis netenka 10 976,59 Eur sumokėto avanso, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti šio susitarimo pirmame punkte nurodyto daikto, jis privalo ieškovui sumokėti dvigubą pinigų sumą, t. y. 21 953,19. Kadangi 2004 ir 2005 metų Susitarimų pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovams visą avansą, teismas sprendė, kad šiuo atveju tikslinga ir teisinga sprendžiant dėl šalių atsakomybės, laikyti ne tai, kokią šiuose Susitarimuose šalys numatė avanso sumą, tačiau kokią avanso sumą ieškovas sumokėjo atsakovui ir kokią atsakovas gavo. Sumokėto avanso V. K. suma teismas laikė 5 444,85 Eur (18 800 Lt). Pripažintinus, kad ieškovas neįvykdė pareigos nupirkti miško sklypus, o atsakovas neįvykdė pareigos parduoti ieškovui miško sklypus, teismas konstatavo, kad ieškovas turi netekti 5 444,85 Eur sumos, o atsakovas – sumokėti ieškovui dvigubą sumą, t. y. 10 889,71 Eur. Tuo pagrindu ieškovo sumokėta avanso suma, kurios ieškovas turėtų netekti, įskaitytina į atsakovo ieškovui mokėtiną dvigubą sumą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 444,85 Eur suma (5 444,85 x 2 – 5 444,85).
15. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas paveldėjo ir brolio Juozapo A. K. miško sklypų dalį, teismas sprendė, kad atsakovas tokiu būdu prisiėmė jo pareigas ir įsipareigojimus. Siekdamas galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė tikslingu iš atsakovo V. K. taip pat priteisti tokią pat 5 444,85 Eur sumą (5 444,85 x 2 – 5 444,85), tokiu būdu iš viso priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovo V. K. 10 889,71 Eur.
16. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo V. K. 16 072,21 Eur žalą, teismas pažymėjo, kad žalą ir jos dydį ieškovas kildino iš atsakovo gautos pinigų sumos už UAB „Dzūkijos mediena“ pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pardavimo – sutartį parduotą jam priklausančių miško paskirties sklypų dalį. Teismas nurodė, kad 2004, 2005 metų Susitarimuose buvo nustatytas konkretus miškų plotas, kurį pirkėjas ruošėsi nupirkti, o pardavėjai parduoti. Atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnę miško plotų dalis, nei jie ruošėsi parduoti ieškovui, todėl su kita miško dalimi jis galėjo disponuoti savo nuožiūra, nepriklausomai nuo įsipareigojimų ieškovui. Net ir perleidęs savo dalį miškų kitam pirkėjui, atsakovas V. K. su trečiuoju asmeniu S. K. paveldėję brolio Juozapo A. K. dalį galėjo įvykdyti įsipareigojimus ieškovui ir sudaryti su juo pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi jų vardu esančio miško jiems pakako (Juozapo A. K. nuosavybės teisės atkūrimo bylos; 2 t., b. l. 71).
17. Konstatavęs, kad ieškovui dar 2013 metais buvo žinoma, jog J. K. yra miręs, teismas sprendė, kad ieškovas praleido CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą mirusiojo J. K. įpėdiniams reikalavimams pareikšti.
18. Pasisakydamas dėl atsakovų prašomo taikyti ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalys 2004, 2005 metų Susitarimų pagrindu pagrindinę sutartį numatė sudaryti per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisės atsakovams buvo atkurtos 2012 m. kovo 15 d., todėl 10 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d., teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino.
19. Teismas pažymėjo, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovas prašė priteisti žalą iš atsakovų B. K. ir V. K.. Kadangi teismui pakako kitų pagrindų ieškinio reikalavimams dėl žalos atmesti, teismas plačiau dėl šio termino praleidimo nepasisakė, pažymėdamas, jog akivaizdu, kad ieškinys šių atsakovų atžvilgiu dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas ir ieškinio senaties pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra atsidūręs tokioje faktinėje padėtyje, kai yra visiškai atsiskaitęs su atsakovais už atkuriamus ir perkamus žemės sklypus (2004-2007 metais yra sumokėjęs visą pirkimo – pardavimo kainą), tačiau nėra gavęs nei Susitarimuose nurodytų žemės sklypų, nei jam yra grąžintas sumokėtas avansas, nei dėl to atlyginti ieškovo patirti nuostoliai. Priešingai negu nurodė teismas, patys atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi ne nuoseklios pozicijos, o vienas kitam prieštaraujančios pozicijos, t. y. A. K. teigė, kad abu Susitarimus pasirašė ir už save asmeniškai, ir už 4 įgaliotojus, o atsakovas V. K. teigė priešingai, kad pirmasis Susitarimas buvo pasirašytas su 5 pardavėjais, o antrasis Susitarimas – su keturiais pardavėjais (A. K. kaip pardavėjas jo nesudarė). Pažymi, kad V. K. šioje byloje dalyvavo ne tik kaip tiesioginis Susitarimų dalyvis (šalis, pardavėjas), tačiau ir kaip vienos iš Susitarimų šalių įpėdinis, priėmęs palikimą po Juozapo A. K. mirties. Taigi patys miško sklypų pardavėjai skirtingai aiškino Susitarimų sąlygas, kurios yra susijusios su pardavėjais.
1.2. Ikisutartinių santykių metu ir Susitarimų sudarymo metu pardavėjai ieškovui nurodė apie galimybę atsikurti atitinkamai 16 ha ir 10 ha ploto žemės sklypus (mišką). Ieškovas turėjo pagrįstą interesą nupirkti šiuos 2 atkuriamus žemės sklypus (16 ha ir 10 ha ploto), o aplinkybė, ar nuosavybės teisės bus atkurtos 5 asmenų vardu, ar 4 asmenų vardu, teisinės reikšmės ieškovui neturėjo. Tik patys pardavėjai (pretendentai į atkuriamą nuosavybės teisę) geriausiai žinojo, kurie iš jų ir į kokio dydžio žemės sklypus turi teisę atsikurti nuosavybės teises. Todėl ieškovas nesureikšmino to, kurie iš pardavėjų yra nurodyti atitinkamame Susitarime kaip pardavėjai, svarbiausia Susitarimų sudarymo sąlyga buvo ta, kad ieškovas gautų (įgytų) atkuriamus žemės sklypus ir kad šiuos žemės sklypus įgytų per 1 mėnesį nuo jų atkūrimo.
1.3. Visą Susitarimuose nurodytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo kainą ieškovas sumokėjo atsakovui A. K.. Kaip šiuos pinigus paskirstė A. K. tarp visų 4 (ar 5) pardavėjų, ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Šiuose pardavėjų tarpusavio santykiuose ieškovas nedalyvavo ir negalėjo žinoti, kuriam iš pardavėjų kokia pinigų dalis ir už kokią žemės sklypo dalį tenka. Ieškovui buvo svarbiausia gauti sutartus 2 žemės sklypus, už kuriuos ieškovas yra atsiskaitęs.
1.4. Atsakovai byloje neginčijo faktinės aplinkybės, kad būtent jie turėjo pareigą pranešti ieškovui A. Ž. apie nuosavybės teisių atkūrimą bei inicijuoti žemės sklypų perrašymą ir bandė įrodinėti šios pareigos įvykdymą (kad ieškojo A. Ž.). Tačiau, anot apelianto, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (išskyrus deklaratyvius atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus), kad atsakovai faktiškai per 1 mėnesį pranešė ieškovui apie pasirengimą pas notarą sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pagrindinis pirkimo – pardavimo sandoris per nustatytą terminą nebuvo sudarytas ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovų kaltės ir nuo jų valios priklausančių aplinkybių.
1.5. Už 2014 m. vasario 14 d. perkamą žemės sklypą A. Ž. atsakovei B. K. 2014 m. vasario mėn. atskirai sumokėjo 18 800 Lt. Šias aplinkybes patvirtina paties A. Ž. teisme duoti parodymai bei pirkimo – pardavimo sutarties IV dalyje esanti sutarties sąlyga dėl pinigų sumokėjimo. Taigi notarinės sutarties 3 psl. (t. I, b. l. 68) yra aiškiai nurodyta, kad A. Ž. pagal šią notarinę sutartį atsakovei B. K. sumokėjo 18 800 Lt 2014 m. vasario mėnesį. Šią notarine tvarka įtvirtintą nuostatą atsakovė B. K. ginčijo tik savo deklaratyviais teiginiais, nepateikdama jokių įrodymų dėl tokios nuostatos negaliojimo. Notarinė sutartis yra patvirtinta, galiojanti, nenuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ja remtis. Nepaisant to, teismas visiškai nepagrįstai Sprendimo 14 psl. paskutinėje pastraipoje konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sudarant 2014 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsakovei B. K. ar jos atstovui sumokėjo 18 800 Lt sumą.
1.6. Analogiška situacija yra su ieškovo ir atsakovo A. K. 2014 m. vasario 11 d. sudaryta dviejų miško sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje nėra jokių nuorodų į 2004–2005 metų Susitarimus ir kainos įskaitymą. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas 18 800 Lt avansas buvo sumokėtas A. K. prieš sutarties sudarymą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad būtent šiuo laikotarpiu A. K. atsiskaitė su V. K. ir B. K.. Be to, 2014 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2004-2005 metų Susitarimai jau negaliojo, kadangi per juose nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. vasario 11 d. sandoris buvo savarankiškas, nepriklausantis nuo Susitarimų sąlygų bei jų vykdymo ar nevykdymo.
1.7. Ieškovas 2004-2005 metų Susitarimų pagrindu bendrai atsakovams sumokėjo 27 224,28 Eur, tačiau žemės sklypų negavo ir pinigų atsakovai negrąžino. Ieškovas pinigus sumokėjo visiems 5 pardavėjams bendrai, neišskirdamas nei vieno iš jų dalies, visus pinigus perduodamas pardavėjų atstovui A. K.. Ieškovui nebuvo žinoma, kaip pardavėjai pasidalino atsakovui A. K. perduotus pinigus, todėl visi pardavėjai yra solidariai atsakingi už šių pinigų grąžinimą ieškovui. Prievolės solidarumą ieškovas kildina iš to, kad ieškovas pirko bendrą sklypą iš visų 5 pardavėjų bendrai, jiems bendrai sumokėjo visą sutartinę kainą, nedetalizuodamas kiekvieno iš pardavėjų dalies ar indėlio į sutarties sudarymą. Todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir nurodyta 27 224,28 Eur suma priteista solidariai iš visų atsakovų.
1.8. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas reiškė atskirai dviem atsakovams, t. y. B. K. ir V. K.. Šių asmenų neteisėti veiksmai pasireiškė esminiais Susitarimų pažeidimais, sąlygojusiais ieškovo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju, atsakovai B. K. ir V. K. nevykdydami Susitarimuose numatytų sąlygų, nepaisant to, kad ieškovas savo prievoles atsakovų atžvilgiu buvo visiškai įvykdęs, neįformino ginčo sklypų pirkimo – pardavimo. Vietoje to, atsakovas V. K. 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 2,1200 ha, 0,5300 ha ir 3,7500 ha žemės sklypus pardavė naujam pirkėjui – UAB „Dzūkijos mediena“ už 15 929,10 Eur (55 000 Lt). Likusių atsakovo neparduotų žemės sklypų bendra indeksuota vertė sudaro 143 Eur, todėl ieškovas prašo iš priteisti atsakovo V. K. 16 072,21 Eur žalos atlyginimą.
1.9. Analogiškai apeliantas patirtus nuostolius vertina ir atsakovės B. K. atžvilgiu, kuri 2014 m. sausio 7 d. sutartimi pardavė tam pačiam pirkėjui 4,53 ha miško sklypą už 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 17 377,20 Eur sumą vertina kaip jo patirtus nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš B. K.. Tai yra reali turto vertė, kurį faktiškai buvo įsigijęs ieškovas, tačiau atsakovė B. K. pažeidė pareigą įforminti šio sklypo pirkimo – pardavimo sandorį notarine tvarka.
1.10. Anot apelianto, tokie atsakovų V. K. ir B. K. veiksmai, kuriais pastarieji vietoje to, kad vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir parduotų suformuotus žemės sklypus ieškovui (įformintų notarine tvarka pardavimą), ieškovui perleistinus sklypus pardavė tretiesiems asmenims, yra neteisėti ir darantys žalą ieškovui. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas neteko galimybės įgyti turtą (žemės sklypus), už kuriuos jau buvo sumokėjęs visą kainą pagal 2004 – 2005 m. Susitarimus. Žalos (nuostolių) dydis yra šių žemės sklypų rinkos vertė, kuri atsispindi realiuose turto pardavimo sandoriuose, sudarytuose su nesusijusiais asmenims (pirkėju UAB „Dzūkijos mediena“).
1.11. Ieškovas buvo pareiškęs prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas Sprendime apie tai net neužsiminė ir tiesiog konstatavo, kad ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Taigi teismas apskritai ignoravo ieškovo pateiktą prašymą dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir B. K. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. 2004-2005 metų Susitarimai buvo rengiami paties ieškovo iniciatyva, nurodant atsakovui A. K. atvykti pas apelianto pasirinktą Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarę. Jis organizavo ir kontroliavo visus veiksmus notarų kontoroje. Valdydamas situaciją, ieškovas aktyviai domėjosi ir sekė nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio žemės savininko P. K. turėtą žemę, pats kalbėjo, kad atkūrimas įvyks jo dėka labai greitai. Bylos duomenys patvirtina, kad nuosavybės atkūrimo procedūros užsitęsė ne dėl atsakovų kaltės, broliai J. K., Juozapas A. K. per tą laiką net pasimirė. Teismas nustatė ir pripažino preliminarios sutarties galiojimo neapibrėžtą terminą, nes pats apeliantas vilkino pagrindinių sutarčių sudarymą su atsakovais A. K. ir B. K.. Vertintinas buvo ir apelianto elgesys teisme, tai yra nenoras sudaryti sandorius su likusiais atsakovais, trečiaisiais asmenimis, kurie visuose posėdžiuose pabrėžtinai siūlė sudaryti sandorius, sudaryti taikos sutartį. Apeliantas tik kalbėdavo, žadėdavo ir taip iki sekančio teismo posėdžio. Jautėsi jo nenoras sudaryti sandorius, siekis prisiteisti neva patirtą žalą.
2.2. Atsakovai įrodė, kad dėl paties apelianto kaltės, jo elgesio ir aplaidumo jis nekontroliavo avanso susigrąžinimo dagiau kaip 13 metų ir vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovų nuomone, taip veikdamas ne tik su atsakovais, bet su eile kitų seno amžiaus miško savininkų-pardavėjų, kurie neišmano visų gudrybių, apeliantas sukūrė pardavimo modelį, kuris leidžia pusvelčiui įsigyti turtą, reikalauti papildomų kompensacijų ir pan. Tokių Susitarimų ir veiksmų pagrindu, po 13 metų, apeliantas sėkmingai įregistravo 2 sandorius, taip išvengdamas 13 metų nekilnojamojo turto mokesčių ir kt. privalomų prievolių.
2.3. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012 m. gegužės 13 d. ir birželio 03 d. ( 2 žemės sklypai skirtingai įregistruoti Kadastre), o apeliantas tik 2014 m. sutiko atlikti sandorius, t. y. 2014 m. vasario 11 dieną ir 2014 m. vasario 14 dieną. Teismas teisingai pastebėjo, kad Susitarimuose šalys nenumatė, kas turi inicijuoti pagrindinių pirkimų - pardavimų sutarčių sudarymą. Nesant tokio susitarimo, neteisinga būtų tokią pareigą nustatyti tik vienai iš šalių.
2.4. 2014 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinys patvirtina, kad įgaliotas asmuo A. D., veikdamas B. K. vardu, sudarė sandorį su ieškovu A. Ž. ir jo sutuoktine V. Ž. Alytaus m.2-ojo notarų biure, parduodamas jam 4,61 ha ploto miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties IV dalyje nurodyta, kad 18 800 Lt. neva A. Ž. sumokėjo vadinamam atsakovės atstovui A. D. 2014 m. vasario 14 d. prieš pasirašant sutartį. B. K. niekada nebendravo su A. D., po sandorio sudarymo niekada nėra gavusi iš jo pinigų. 2014 vasario 14 d. B. K. pas notarę nebuvo, todėl akivaizdu , kad jokių pinigų tą dieną iš ieškovo ji negavo, nors pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad pinigai sumokėti 14 dieną pardavėjo atstovui prieš pasirašant sutartį. Apeliantas teismui neįrodinėjo svarbių faktinių aplinkybių, kokiu būdu ir kada buvo atsiskaityta su B. K..
2.5. Ieškovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad atsakovas A. K. veikdamas už kitus pardavėjus viršijo jam suteiktus įgaliojimus, ar kad elgėsi netinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas – vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
22. Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovas tuo metu dirbo VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“, kuris ir projektavo asmenims nuosavybėn grąžinamus žemės sklypus, todėl ieškovui buvo gerai žinomas visas nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir jis buvo susipažinęs su atsakovų (pardavėjų) galimybėmis atkurti jiems nuosavybės teises į žemės (miško) sklypus. Be to, teismas konstatavo ir tai, jog liko nepaneigtas atsakovo A. K. teiginys, kad ieškovas apie atkurtas nuosavybės teises buvo informuotas iš karto, t. y. po 2012 m. kovo 15 d. sprendimų priėmimo. Atsakovas A. K. nuosekliai dėstė poziciją, jog ieškovą informavo ir ieškovo ieškojo nuo 2012 m. kovo 30 d., tačiau ieškovas vilkino sandorio sudarymą ir tai nuolat tęsėsi.
3.2. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, atsakovui V. K. neprivalėjo būti taikyta civilinė atsakomybė, nes paties ieškovo (nukentėjusiojo asmens) veiksmų visuma, suponuoja pagrindą sprendimui - atleisti atsakovą V. K. nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo V. K. vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tokios išvados priėjo nesant jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų atsakovo V. K. kaltę, nulėmusią pagrindinės miško sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo faktą. Net jeigu ir laikyti, jog miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo V. K. kaltės, akivaizdu tai, kad pats apeliantas pripažįsta faktą, jog atsakovas V. K. reikalavo ieškovo nurodyti sąskaitos numerį, į kurią bus pravesta 15 000 Eur suma, kas sudaro dvigubą gauto avanso sumą. Taigi, pats apeliantas pripažino, jog jis atsisakė avanso, todėl ieškinio reikalavimas ir apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
3.3. Ieškovas elgėsi lengvabūdiškai, neapdairiai ir neturėjo tikrų ketinimų ir įsipareigojimų ateityje sudaryti kitas, t. y. pagrindines miško pirkimo - pardavimo sutartis. Be to, sudarius 2004 ir 2005 metų Susitarimus, ieškovas niekada nesidomėjo įgaliojimo turiniu, jo terminu, nuosavybės teisių atkūrimo procesu, nesiekė bendradarbiauti siekiant įgyvendinti Susitarimus.
3.4. Teismas, įvertinęs Susitarimų turinį, pažymėjo, jog šalys nenumatė, kas turi inicijuoti pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymą. Teismo vertinimu, nesant tokio susitarimo, neteisinga būtų tokią pareigą vertinti tik kaip kurios nors vienos iš šalių. Atsakovas V. K. sutinka su teismo vertinimu, jog tik susitarimo šalims bendraujant abipusiu susitarimu ir ieškant kompromiso galima įgyvendinti tokius susitarimus. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog įvertinus kilusio ginčo pobūdį ir šalių nurodomas aplinkybes šiuo atveju svarbu įvertinti ir šalių elgesį siekiant įgyvendinti susitarimuose sulygtas sąlygas ir nustatyti šalių kaltę.
3.5. Atsakovas V. K. sutinka su teismo nuomone, kuria teismas patvirtino savo išvadą, jog nors Susitarimuose šalys ir nustatė pagrindinėms sutartims sudaryti vieno mėnesio terminą, tačiau susitarimo šalys šio termino nesureikšmino. Todėl atsakovas pažymi, kad įvykę aktyvūs susitikimai su ieškovu dėl pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo tik patvirtina atsakovo V. K. tikrąją valią sudaryti miško sklypo pirkimo - pardavimo notarines sutartis, kurios nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K., Juozapas A. K. ir atsakovai B. K. bei V. K. (toliau – ir miško pardavėjai) 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimu, notarinio registro Nr. 1848, įgaliojo atsakovą A. K., atstovauti jų interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tvarkant žemės sklypo ir miško, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atstatymo (grąžinimo) dokumentus, tame tarpe <...> už kainą ir sąlygas savo nuožiūra pilnai arba dalimis parduoti žemės sklypą ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini); sudaryti ir pasirašyti preliminarias ir/ar avanso sutartis; sudaryti ir pasirašyti notarų biure pirkimo - pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktus; gauti pinigus už parduotą turtą <...>. Įgaliojimas išduotas penkių metų laikotarpiui ir galiojo iki 2009 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 45).
25. 2004 m. liepos 14 d. atsakovas A. K., kaip pardavėjų įgaliotas asmuo (įgaliotinis), sudarė su ieškovu Susitarimą, notarinio registro Nr. 10347, kurio pagrindu ieškovas sumokėjo A. K. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) avansą už maždaug 16 ha dydžio žemės sklypą (mišką), kurio vertė 56 000 Lt (16 218,72 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), pardavimą, kuriuo ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti (sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį) vieno mėnesio laikotarpyje kai bus grąžintas (atkurtos nuosavybės teisės) šis sklypas. Pagal Susitarimo sąlygas, ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo nupirkti minėtą nekilnojamąjį daiktą, jis netenka 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumokėto avanso, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti šį sklypą, jis privalo ieškovui sumokėti dvigubą pinigų sumą, t. y. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) (1 t., b. l. 15-16).
26. 2005 m. gruodžio 29 d. tos pačios šalys sudarė dar vieną Susitarimą, notarinio registro Nr. 20496, kurio pagrindu ieškovas sumokėjo A. K. 37 900 Lt (10 976,59 Eur) avansą už perkamą kitą apie 10 ha žemės sklypą (mišką), esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti vieno mėnesio laikotarpyje, po to kai šis sklypas bus gražintas (atkurtos nuosavybės teisės) už 38 000 Lt (11 005,56 Eur) kainą. Pagal Susitarimo sąlygas, ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo nupirkti minėtą nekilnojamąjį daiktą, jis netenka 37 900 Lt (10 976,59 Eur) sumokėto avanso, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti nurodytą nekilnojamąjį daiktą, jis privalo sumokėti ieškovui dvigubą pinigų sumą, t. y. 75 800 Lt (21 953,19 Eur) (1 t., b. l. 10).
27. Minėtų Susitarimų pagrindu ieškovas sumokėjo, o atsakovas A. K. gavo 94 000 Lt (27 224,28 Eur) sumą už 26 ha miško paskirties žemės sklypą (sklypus), kurį (kuriuos) atsakovas A. K., kaip įgaliotas asmuo įsipareigojo parduoti ieškovui už 94 000 Lt (27 224,28 Eur) kainą per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į šiuos sklypus atkūrimo dienos.
24. Pridėtomis prie bylos Nuosavybės teisės atkūrimo bylomis nustatyta, kad nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką) atsakovams buvo atkurtos 2012 m. kovo 15 d., t. y. atsakovui A. K. – į 3,39 ha ir 6,15 ha miško ūkio paskirties žemės sklypus bei 1,42 ha žemės ūkio paskirties sklypus; atsakovei B. K. – į 4,61 ha ir 4,53 ha miško ūkio paskirties žemės sklypus; atsakovui V. K. – į 3,25 ha ir 6,81 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus bei 0,70 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2009 m. kovo 31 d. mirusio Juozapo A. K. vardu nuosavybės teisės atkurtos 2012 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 3S-189 ir 3S-196, atitinkamai į 3,72 ha ir 8,36 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus; 2012 m. gruodžio 4 d. mirusio J. K. vardu nuosavybės teisės atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d. sprendimais Nr. 3S-102 ir 3S-103, atitinkamai į 3,28 ha ir 5,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus.
25. Po Juozapo A. K. mirties palikimą paveldėjimo pagal testamentą pagrindu 2009 m. rugsėjo 1 d. priėmė atsakovas V. K. ir tretysis asmuo S. K. (1 t., b. l. 123-124), o po J. K. mirties jo palikimą 2013 m. vasario 21 d. priėmė trečiasis asmuo Vanda M. K. (1 t., b. l. 148).
26. Atsakovai A. K. ir B. K. 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė ieškovui atitinkamai 3,3900 ha ir 4,0500 ha miško paskirties žemės sklypus už 23 800 Lt / 6 892,95 Eur (A. K.) ir 4,61 ha miško paskirties žemės sklypą už 18 800 Lt / 5 444,85 Eur (B. K.) (1 t., b. l. 47-49; 66-70).
27. Ieškovas 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų A. K., B. K. ir V. K. jo sumokėtą 27 224,28 Eur avansą, nurodydamas, kad atsakovai, atkūrę nuosavybės teises į žemės (miško) sklypus, jo neinformavo apie šį faktą, tuo pažeisdami Susitarimų (preliminarių sutarčių) įsipareigojimus sudaryti su ieškovu pagrindines sutartis. Be to, anot ieškovo, atsakovai B. K. ir V. K. pagal Susitarimų sąlygas turėtų atlyginti ieškovui atitinkamai 17 377,20 Eur ir 16 072,21 Eur nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė, kai atsakovai (B. K. – 2014 m. sausio 7d., V. K. – 2013 m. rugsėjo 5 d.) pardavė savo sklypus už nurodytą kainą kitam asmeniui (UAB „Dzūkijos mediena“).
28. Bylą išnagrinėjęs Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo V. K. 10 889,71 Eur skolą (avansą), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 636,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybės ir kitais bylos įrodymais, sprendė, kad atsakovų prievolė yra ne solidari, o asmeninė. Teismas konstatavo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltos abejos ginčo šalys (V. K. ir ieškovas), atsakovas V. K. yra kartu ir savo brolio J. K. testamentinis įpėdinis, atsakovai A. K. ir B. K. pagal preliminarias sutartis jiems proporcingai priklausančias turto dalis perleido ieškovui 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d., sudarydami su juo pagrindines nekilnojamojo turto (miško) pirkimo–pardavimo sutartimis. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į avansinės įmokos grąžinimą, proporcingai tenkančią atsakovui V. K. ir jo broliui J. K., kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra V. K.. Ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
29. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. Anot apelianto, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalti atsakovai, nes atkūrus jiems nuosavybės teises į ginčo turtą (mišką), būtent atsakovai turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovą ir pradėti pagrindinės sutarties pasirašymo procedūrą. Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. miško pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas nesusijęs priežastiniu ryšiu su preliminariomis sutartimis ir jose nustatytais šalių įsipareigojimais, kadangi pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos tuomet, kai šalių nesaistė preliminarių susitarimų sąlygos (vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo nuosavybės teisių atkūrimo, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis). Be to, pasirašant su atsakove B. K. (jos įgaliotu asmeniu) 2014 m. vasario 14 d. sutartį pardavėja patvirtino, kad pirkėjas (ieškovas) sumokėjo pardavėjos atstovui už parduodamą 4,61 ha miško žemės sklypą 18 000 Lt sumą 2014 m. vasario 14 d., prieš pasirašant sutartį. Ieškovo nuomone, analogiška situacija yra užfiksuota ir ieškovo bei atsakovo A. K. sudarytoje 2014 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Tai reiškia, kad atsikaitymo su minėtais atsakovais faktas, užfiksuotas notarinėse pirkimo–pardavimo sutartyse, yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kad pinigai atsakovams buvo sumokėti būtent pagal šias sutartis, bet ne preliminarių susitarimų pagrindu, ir kurie iki šiol ieškovui nėra grąžinti.
Dėl preliminariosios sutarties ir civilinės atsakomybės pažeidus jos sąlygas
30. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas). Negalėjimas reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra taipogi reiškia, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
31. Tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių, t. y. nuo tokios šalies valios priklausančių, priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių, nes ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius pagal įstatymą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
32. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 konstatavo, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.
33. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų A. K. ir B. K. kaltės dėl pagrindinės sutarties (ne)sudarymo nėra iš esmės dėl dviejų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Visų pirma, A. K. negalėjo sudaryti pagrindinių sutarčių kitų pardavėjų (įgaliotojų) vardu, kadangi jo įgaliojimai pasibaigė 2009 m. gegužės 13 d., o nuosavybės teisės į turtą, kurį įgaliotinis A. K. buvo įsipareigojęs pagal 2004-2005 metų preliminarius Susitarimus (sutartis) parduoti ieškovui, atsakovams buvo atkurtos 2012 m. kovo 15 d. Antra, abu atsakovai pagal preliminarius Susitarimus perleido jiems pagal proporciją priklausančias žemės sklypų dalis 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. žemės pirkimo–pardavimo sandoriais.
34. Nors apeliantas teigia, kad 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. sandoriai yra savarankiški ir niekaip nesusiję su 2004–2005 metų Susitarimais, be to atsakovai neįrodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
35. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).
36. Kasacinis teismas minėtoje 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 tiek, kiek tai susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodė, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis.
37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas, būdamas savo srities (miškų supirkimo iš fizinių asmenų) profesionalas (2 t., b. l. 31-34), sudarydamas preliminarius Susitarimus dėl miško pirkimo, patikrino (turėjo patikrinti) ir atsakovo A. K. įgaliojimus (1 t., b. l. 45), kadangi Susitarimai turėjo reikšmės ne tik A. K., bet kitų pardavėjų (įgaliotinio brolių ir sesers) teisėms bei pareigoms. Taigi žinojo (turėjo žinoti), kad įgaliojimo terminas (2009 m. gegužės 13 d.) baigėsi iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos (2012 m. balandžio 15 d., t. y. skaičiuojant vieno mėnesio terminą nuo 2012 m. kovo 15 d. nuosavybės teisių atkūrimo). Todėl atsakovas A. K. negali būti laikomas kaltu pažeidus Susitarimų nuostatas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimo pasibaigimo ar vėliau jis būtų kaip nors bendradarbiavęs su atsakovu V. K. ar kitais pardavėjais, nors vėliausiai nuo 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesių (turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) jam turėjo būti žinoma, kad nuosavybės teisės atsakovams jau yra atkurtos. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovams įrodinėjant priešingai, ieškovas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, be savo paaiškinimų, neįrodė, kad atsakovų A. K. ir B. K. pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad atsakovai atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 178 straipsnis).
38. Kita vertus, kaip nurodyta nutarties 26 punkte, atsakovai A. K. ir B. K. (pastaroji per įgaliotą asmenį A. D.) 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. sudarė su ieškovu žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovui perleido iš viso 12,0500 ha miško. Atsakovui teigė, kad tokiu būdu buvo atsiskaityta su ieškovu pagal 2004–2005 metų preliminarias sutartis, atsakovai įrodinėjo priešingai, – kad tai buvo savarankiški sandoriai, niekaip nesusiję su preliminariais susitarimais.
39. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atmeta ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad ieškovui sumokėjus už 26 ha miško paskirties žemės sklypą (sklypus) 94 000 Lt (27 224,28 Eur), pardavėjai turėjo parduoti ieškovui proporcingai po 5,200 ha miško (26 : 5), kurio kaina 18 800 Lt arba 5 444,85 Eur (94 000 : 5). Antra, atsakovų A. K. ir B. K. paaiškinimais nustatyta, kad A. K., perleisdamas ieškovui didesnę (7,4400 ha) už jam proporcingai tenkančią ir privalomą pagal Susitarimus perleisti ieškovui 5,200 ha miško dalį, tuo pačiu padengė atsakovės 0,59 ha trūkstančią miško dalį (5,2 ha – 4.61 ha) pagal atsakovės ir ieškovo sudarytą 4,61 ha miško pardavimo sandorį, o 5000 Lt už likusį plotą, kuriuos gavo iš ieškovo, atsakovas pasiliko sau. Trečia, abejose 2014 metų sutartyse nurodyta, kad atsakovams 18 000 Lt suma sumokėta prieš jos sudarymą (atsakovo A. K. sutartyje, – kad 18 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui avansu (nenurodant laiko), o 5 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui 2014 m. vasario 11 d., prieš pasirašant šią sutartį, arba kitaip tariant, pirmuoju atveju neišskiriant pinigų gavimo avansu laiko, o antruoju atveju, nurodant jau konkretų laiką). Ketvirta, priešingai nei nurodė ieškovas, pagal atsakovės B. K. per įgaliotą asmenį A. D. 2014 m. vasario 14 d. sudarytą sutartį, 18 800 Lt pirkėjas (ieškovas) sumokėjo ne atsakovei, bet jos įgaliotam asmeniui prieš pasirašant sutartį (sutarties IV dalis), nors apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje A. D. tvirtino, kad atsakovės nepažįsta ir neprisimena, kad būtų iš ieškovo gavęs ir perdavęs atsakovei 18 000 Lt (2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 h 20 min. –1 h 28 min.). Atsižvelgdama į atsakovų A. K. ir B. K. nuoseklius paaiškinimus, kad pagal 2014 metų sutartis jokių pinigų (išskyrus paminėtus 5 000 Lt) iš ieškovo negavo, o šios sutartys buvo 2004 - 2005 metų preliminarių Susitarimų įgyvendinimo tąsa, taip pat į liudytojo A. D. parodymus ir paties ieškovo nenuoseklius paaiškinimus (pirmosios instancijos teisme ieškovas tvirtino, kad nepamena kam perdavė pinigus pagal antrąją sutartį, ar B. K., ar jos įgaliotam asmeniui, kad Birutė dalyvavo ir 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 14 d. (2019 m. birželio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 25 min. – 1 h 10 min.) Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, kad pinigus davė Birutei (priešingai nei nurodyta sutartyje), Birutė 2014 m. vasario 14 d. nedalyvavo), teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, reglamentuojanti atsiskaitymo tvarką (sutarties IV dalis), kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėta ir negaliojant, todėl vadovautis šia sutarties nuostata teismas neturi teisinio pagrindo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis). Penkta, ieškovui nepateikus objektyvių paaiškinimų, mažai tikėtina, kad atsakovams neatsiskaičius pagal preliminarius Susitarimus, ieškovas, nereikalaudamas avanso grąžinimo, būtų sudaręs naują (savarankišką) pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis) dėl to paties ginčo objekto. Kita vertus, paminėtam kontekste sutiktina su atsakovų argumentais, kad parduoti mišką 2014 metais už vasario 11 d. ir vasario 14 d sutartyse numatytą kainą, kai to turto rinkos vertė buvo maždaug tris kartus didesnė, būtų nelogiška ir neprotinga.
40. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atsakovų A. K. ir B. K. atžvilgiu atmetė pagrįstai ir teisėtai.
41. Pasisakydamas dėl trečio atsakovo V. K. atsakomybės, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, konstatavo, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės (tinkamo nebendradarbiavimo), todėl priteisė iš atsakovo V. K., kaip vieno iš pardavėjų ir kaip kito turto pardavėjo Juozapo A. K. įpėdinio, 10 889,71 Eur skolą. Ieškovas apeliaciniu skundu šią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą, o atsakovas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visiškai. Pažymėtina, kad atsakovas V. K. įstatymu nustatytu terminu ir tvarka apeliacinio skundo, kurio objektu būtų skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas, nepateikė; priešingai ne apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą yra išdėstoma atsiliepimą pateikusio asmens nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, tačiau ne dėl teismo sprendimo pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis), atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo priimtas, todėl panaikinti teismo sprendimą atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais nėra pagrindo.
42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali pabloginti apelianto padėties (CPK 320 straipsnis), teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrindinės sutarties sudarymą lėmė tiek ieškovo, tiek ir atsakovo V. K. neveikimas, palieka šią teismo sprendimo dalį nepakeistą.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant kurios nors vienos iš šalies kaltei, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius pagrįstai buvo atmestas.
45. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą žalai atlyginti. Tačiau šis pažeidimas nelemia bylos išnagrinėjimo rezultato, nes iš esmės byla buvo išnagrinėta teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl panaikinti teismo sprendimą nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
49. Nustatyta, kad atsakovai A. K. ir B. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidėjo iš atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – po 200 Eur, ir dalyvavimą teismo posėdyje – po 150 Eur ((3 t., b. l. 89–90, 176). Atsakovas V. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (3 t., b. l. 108).
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
51. Atsakovų atsiliepimai į apeliacinį skundą parengti 2019 m. gruodžio mėnesį, užpraėjusio ketvirčio bruto buvo 1289 Eur, maksimalus koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1,3 (1289 Eur x 1,3 = 1675,70 Eur). Atsižvelgus į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija minėtų Rekomendacijų 1, 7, 8.11, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, todėl atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
52. Apeliacinės instancijos teismo patirtos pašto išlaidos siekia 21,10 Eur, apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo A. Ž. (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,10 Eur (dvidešimt vieną eurą 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.