- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 2-1388-285/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26325-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. A.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Rytis Šimkus
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. S. ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnametės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina, ieškove L. S., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 200 Eur per mėnesį, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dukrai S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1 420 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–8).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu V. A. susipažino 1999 m., o 2005 m. nusprendė gyventi kartu, nors santuokos nesudarė. Apsigyveno pas ieškovės mamą O. S., (duomenys neskelbtini). 2006 m. susilaukė dukters S. Maždaug 2013 m. prasidėjo šalių tarpusavio nesutarimai. Atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyvus ir neprognozuojamas, naudojo prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą. 2016 m. sausio mėn. išsigandusi ieškovė su dukra S. išėjo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovės mama pareikalavo, kad atsakovas nedelsiant išsikeltų iš jos būsto, kuriame šalys kartu gyveno. Atsakovas iš ieškovės mamos namų išsikraustė 2016 m. sausio 21 d. Nuo tada atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Be to, atsakovas pasinaudojo ieškovės vardu išimta banko kortele, iš jos išgrynino 2 000 Eur dukros neįgalumo išmokų, dėl šio fakto vyksta ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu šalių dukrai S. yra 10 metų, ieškovės ir dukros santykiai bei emocinis ryšys yra labai stiprus. Ieškovė viena nuo 2016 m. sausio 21 d. rūpinasi dukra. Atsakovas su dukra S. bendrauja tik būdamas kartu su ja pas savo mamą, o taip pat pagal šalių susitarimą dukrą parveža iš mokyklos, bei nuveža į muzikos mokyklą. Ieškovė turi visas sąlygas dukra rūpintis, turi pastovų darbą, gyvena savo mamos name, kuriame jai ir dukrai paskirti du kambariai, rytais veža dukrą į mokyklą, rūpinasi jos gerbūviu. Kadangi dukrai pripažintas neįgalumas dėl cukrinio diabeto, ieškovė privalo rūpintis kasdiene jos priežiūra: vakare matuoti cukraus kiekį kraujyje, leisti bazinį insuliną, kiekvieną naktį keltis ir matuoti cukraus kiekį kraujyje, esant poreikiui leisti insuliną arba kelti dukrą iš miego ir maitinti. Todėl ieškovė prašo nustatyti S. A. gyvenamąją vietą su ja. Dukros poreikiams per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 400 Eur, prideda poreikių lentelę. S. turi specialiųjų poreikių – neįgalumą, kuris jai nustatytas dėl cukrinio diabeto. Dėl dukrai diagnozuotos ligos, jai būtina speciali dieta, neriebus maistas kaip pvz. triušiena, kalakutiena, ir kitas liesas maistas, specialūs saldumynai, saldikliai, daržovės, kas kainuoja ženkliai daugiau nei įprastas maistas. Dėl ligos rekomenduojama sanatorija „Žibutė“, kuri kainuoja apie 50 Eur, tačiau motina turi važiuoti kartu su ja, kaip ją prižiūrintis asmuo, todėl kainuoja dvigubai. Atsakovas dirbo statybose, papildomai užsiima ir automobilių perpardavimu, jo pajamos per mėnesį siekia 600-800 Eur. Kitų išlaikytinių jis neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gauna 570 Eur. Ieškovės sesuo R. K. paremia maždaug 100 Eur per mėnesį, kuria ieškovė jai iš algos vėliau atiduoda. Ieškovė nuolatos remia ir jos mama, nupirkdama įvairių maisto produktų savo anūkei, nes kitaip pragyventi būtų labai sunku. Namo komunaliniai mokesčiai kas mėnesį siekia apie 100 Eur, o žiemą ir daugiau. Vien maisto produktams reikia skirta apie 200 Eur, avalynei 30 Eur, drabužiams 30 Eur. Mokykloje dukrai būtina uniforma. Dukra lanko muzikos ir dailės mokyklą, kurioje užsiėmimai nėra mokami, tačiau priemonėms – dažams, teptukams, popieriui, sąsiuviniams, molbertui, paletėms, ieškovė išleidžia apie 30 Eur per mėnesį. Todėl iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui. Nuo 2016 m. sausio mėn. atsakovas savo dukros poreikiams skyrė vienkartinę 100 Eur sumą ir mokslo metų pradžioje dukrą mokyklai apipirko už 130 Eur sumą. Kas mėnesį išlaidos dukrai sudaro apie 400 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo V. A. išlaikymo įsiskolinimą jo dukrai S. A. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 11 mėnesių, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, kas sudaro bendrą 1 420 Eurų sumą (150 Eur × 11 mėn. – 230 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies (b. l. 59–60).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad nepilnametės dukros S. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jos motina L. S. Todėl šioje dalyje prašo ieškinį tenkinti. Taip pat sutinka mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai S. A. Tačiau nesutinka su ieškinyje reikalaujamu išlaikymo dydžiu. Taip pat nesutinka ir su nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimu, kurį sumoje 1 420 Eur reikalaujama priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad su ieškove L. S., nors ir nesudarę santuokos, gyveno nuo 2015 m. iki 2016 m. sausio 21 d. 2006 m. balandžio 24 d. šalims gimė dukra S.; kartu, kaip šeima, gyveno ieškovės motinos namuose, iš kurių, dėl nesutarimų su ieškovės motina, išėjo 2016 m. sausio 21 d. Tačiau iki 2016 m. lapkričio mėn. vidurio toliau tarp šalių tęsėsi normalus bendravimas – praleisdavo kartu laisvalaikį, bendravo su dukra ir pan. Nepilnametę dukrą S. iki to laiko išlaikė abu kartu su ieškove. Todėl jokio įsiskolinimo dėl išlaikymo nėra. Be maisto produktų bei duodamų arbatpinigių, atsakovas dukrai nupirko kompiuterį-planšetę už 209 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. nupirko dukrai mokyklinių prekių, tas kvitas pateiktas kartu su ieškovės ieškiniu. Nupirko ir mokyklinę kuprinę, mokyklinį sijoną ir pan. Dukrai duodavo pinigų ir mokykliniam maitinimui nusipirkti. Vėliau dukros išlaikymui ieškovei pervedė 130 Eur. Atsakovas iki šiol dukrą S. kiekvieną dieną automobiliu parveža iš mokyklos į namus, taip pat kasdien (išskyrus penktadienius) nuveža ją į muzikos ir dailės būrelių užsiėmimus. Atsakovas yra ir oficialiai paskirtas dukros globėju dėl jos ligos – cukrinio diabeto. Mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo neišgali ir dėl savo ligos. Serga klubo sąnarių abipuse artroze III stadijos su aseptinės nekrozės požymiais. Dėl šios priežasties atsakovas negali dirbti jokio fizinio darbo. Šiuo metu yra bedarbis, verčiasi tik atsitiktiniais uždarbiais. Galėtų mokėti dukros išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Evelina Talalienė (b. l. 98–99) teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 72–73, 75) išdėstytą nuomonę – su ieškiniu sutinka. Išvadoje nurodė, kad Kauno r. VTAS vyr. specialistė 2017 m. sausio 4 d. nuvyko į ieškovės namus ir nustatė, kad ji gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame individualiame, vieno aukšto su mansarda, name su visais patogumais. Namas apšildomas kietu kuru, buities sąlygos geros, yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai. Namuose tvarkinga, jauku. Ieškovė gyvena kartu su savo mama ir dukra S. A., gim. 2006 m. balandžio 24 d. Mokesčius už komunalinius patarnavimus ieškovė moka bendrai su mama dalimis (didesnė dalis tenka ieškovei). Prie šeimos materialinės padėties prisideda ieškovės sesuo gyvenanti atskirai, kuri paremia šeimą ne tik pinigais, bet ir daiktais, yra padėjusi pagerinti buitį. L. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kuratore, darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 600 Eur, papildomų pajamų šaltinių neturi. Ieškovė nurodė, kad ji yra sveika. Pasak jos, dukra S. nuo dvejų metų serga diabetu. Mergaitei reikalinga nuolatinė priežiūra – nakčiai suleidžiamas insulinas, keliamasi matuoti cukraus kiekio kraujyje, periodiškai kartu su dukra gulasi į ligoninę tyrimams. Nepilnametei S. skirtas atskiras 7 kv. m kambarys mansardoje, kuriame sudarytos sąlygos mergaitės miegui, poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikiui. Mergaitė turi asmeninių daiktų, taip pat priemonių savo mėgstamoms veikloms – piešimui, vėrimui. S. lanko (duomenys neskelbtini) 4 klasę, po pamokų eina į šaškių ir kompiuterių būrelius, papildomai Garliavos meno mokykloje lanko muzikos (smuiko pamokas) ir dailės būrelius. Mergaitė komunikabili, nuoširdi, jautri. Pokalbio su S. metu ji paaiškino, kad žino apie tėvų skyrybas ir to priežastis – tėtis mėgsta išgerti ir dėl to jie pykosi su mama. S. išgėręs tėtis taip pat nepatinka, nes išgėręs jis daug kalba, naktį neleisdavo ramiai miegoti. S. myli tėtį ir jaučia, kad ir jis ją myli. Matytis su tėčiu S. nori, bet tik tuomet, kaip jis būna blaivas. Su išgėrusiu tėčiu ji nenori bendrauti, nes jai nėra malonu. Mergaitė tai yra sakiusi tėčiui, bet neatsimena, ką jai tėtis atsakė. Pasak S., ji nori gyventi su mama, nes jos labai artimos, gerai sutaria, mama ja rūpinasi. Įvertinus ieškovės buities ir gyvenimo sąlygas ir nepilnametės S. išreikštą nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo galima teigti, kad ieškovės prašymas mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja yra pagrįstas, logiškas ir turėtų būti patenkintas. Lankantis ieškovės namuose ji nurodė, kad tėvas dukrai prieš Šv. Kalėdas yra pervedęs 130 Eur, kažkada yra davęs tiesiogiai į rankas 100 Eur, prieš mokyklą dukrą apipirko maždaug už 130 Eur ir kartais duoda S. kišenpinigių (apie 10 Eur). L. S. teigimu, atsakovas jai padeda rūpintis dukra nuveždamas mergaitę į Garliavos meno mokyklą ir parveždamas iš jos. Pasitvirtinus ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydį dukrai S. A. už ieškovės prašomą laikotarpį.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. S. su atstove advokate Edita Marija Šlapikiene (b. l. 51), įvertinus, kad atsakovas šalių dukrą vežioja į muzikos mokyklą ir teiktas išlaikymo lėšas, ieškinyje prašomo priteisti 1 420 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 930 Eur sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. ir jo atstovas advokatas Rytis Šimkus (b. l. 61) paaiškino, kad su įsiskolinimo suma nesutinka. Sutiktų mokėti po 120 Eur per mėnesį dukros išlaikymui, kadangi nedirba, neturi santaupų, ruošiasi sąnario operacijai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas V. A. yra nepilnametės S. A., gimusios 2006 m. balandžio 24 d., tėvai (b. l. 12), kuriai nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 13). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), pajamų vidurkis – apie 570 Eur (b. l. 14). Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena pas savo motiną. L. S. nuosavybės teise priklauso 73/302 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17), transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19). Atsakovas V. A. registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17); į bylą pateikti duomenys apie atsakovo V. A. vardu įregistruotas -išregistruotas transporto priemones (b. l. 105–106). Duomenų apie atsakovo pajamas nėra pateikta.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters S. A. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio prašymo nepareiškė, su reikalavimu sutinka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukterį, jos kartu gyvena visą laiką, nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 400 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 40 Eur išlaidos namo komunaliniams mokesčiams, 180 Eur maistui, 30 Eur dienpinigiams, 15 Eur vaistams, 20 Eur mokykliniams reikmenys, 30 Eur higienos prekėms, 30 Eur aprangai, 30 Eur avalynei, 20 Eur pramogoms, 5 Eur mobilaus telefono papildymui (b. l. 26). Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių – serga cukriniu diabetu, dėl ko jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 13), todėl reikalinga speciali dieta, neriebus maistas, specialūs saldumynai, saldikliai, daržovės, kurie kainuoja ženkliai daugiau, nei įprastas maistas, taip pat rekomenduojama sanatorija. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (beveik 11 metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta specialiųjų vaiko poreikių, ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis (b. l. 21–23, 27–50), todėl pripažintina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina 400 Eur suma.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos yra apie 570 Eur per mėnesį (b. l. 14), šalių dukrai taip pat mokama 224 Eur dydžio šalpos išmoka (b. l. 24–25), ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 15–16) ir transporto priemonių (b. l. 18–19). Ieškovė taip pat nurodė, kad pragyventi jai ir vaikui padeda jos sesuo ir motina (b. l. 24–25). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 17, b.l.106 ). Atsakovas nurodė, kad serga klubo sąnarių abipuse artroze III stadijos su aseptinės nekrozės požymiais, pateikė tai patvirtinantį medicinos dokumentų išrašą (b. l. 62, 64). Nurodė, kad dėl šios priežasties negali dirbti jokio fizinio darbo. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, verčiasi tik atsitiktiniais uždarbiais. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų mokėti dukros išlaikymui po 120 Eur per mėnesį. Tačiau teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad deda pastangas susirasti darbą pagal savo išsilavinimą ir sveikatos būklę, nepateikė duomenų, kad būtų užsiregistravęs darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo.
Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovę ir jos dukrą remia ieškovės sesuo ir motina, vaikas gauna šalpos išmoką. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės už atsakovo bei tai, kad šalių dukrai mokama šalpos išmoka, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina kiek daugiau nei trečdalis jos išlaikymui reikalingos sumos (400 Eur) – 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. gruodžio 22 d.) iki jos pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametei šalių dukrai buvo priteistas laikinas išlaikymas, tačiau šis išlaikymas yra skirtas minimalių dukros poreikių tenkinimui, o nepilnametė dukra turi teisę gauti pilną išlaikymą iš abiejų tėvų ir bylos nagrinėjimo metu, todėl gautos pagal laikiną išlaikymą sumos įskaičiuotinos į nepilnametės dukros priteisiamą išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių dukros poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas neteikė šalių nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2016 m. sausio 21 d., kai atsakovas išsikraustė iš ieškovės motinos namų, susidarė 1 420 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurį teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas vežioja dukrą į muzikos mokyklą bei įvertindama atsakovo teiktą išlaikymą dukrai, sumažino iki 930 Eur sumos. Teismas pažymi, kad nors atsakovas nurodė, kad teikė išlaikymą dukrai, nupirkdamas maisto produktų, planšetę, mokyklinių prekių, duodamas arbatpinigių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Atsakovas pateikė 2016 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 80, kuriuo L. A. už V. A. vaiko išlaikymui ieškovei L. S. pervedė 130,00 Eur sumą (b. l. 63). Taip pat atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. nupirko dukrai mokyklinių prekių, tas kvitas pateiktas kartu su ieškovės ieškiniu. Tačiau kaip matyti iš ieškinyje esančio įsiskolinimo skaičiavimo, bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu, ieškovė atsakovo dukros išlaikymui skirtas sumas išskaičiavo iš apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu, sumažindama prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 930 Eur, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas vežioja dukrą į muzikos mokyklą.
Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, išskaičiavus atsakovo teikto išlaikymo dukrai sumą bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas vežioja dukrą į muzikos mokyklą, iš viso 930 Eur suma.
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje reikšti trys reikalavimai, iš kurių du (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 930 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) patenkinti visiškai, o trečias reikalavimas (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) patenkintas iš dalies. Teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 75 proc., todėl iš viso ieškinys patenkintas 92 proc.
Ieškovė pateikė įrodymus apie 41,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 9) ir 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (b. l. 51, 112–114) sumokėjimą, todėl ieškinį tenkinus 92 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 37,72 Eur žyminio mokesčio ir 276,00 Eur už advokato teisinę pagalbą
Ieškovė, paduodama ieškinį, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą buvo atleista nuo 115,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 92 proc. reikalavimų), iš atsakovo valstybei priteistina dalis – 105,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).
Byloje susidarė 8,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 92 proc. reikalavimų), šių išlaidų dalis – 7,94 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis (0,69 Eur) valstybei iš ieškovės nepriteistina, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 120Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo V. A. nepilnametei dukrai S. A. (b. l. 52-53) galioja iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. gruodžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Gautas pagal priteistą laikiną išlaikymą sumas įskaityti į priteistą išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnametei dukrai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., skaičiuojant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.
Paskirti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,72 Eur (trisdešimt septynis eurus 72 ct) žyminio mokesčio ir 276,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 105,80 Eur (vienas šimtas penki eurai 80 ct) žyminio mokesčio ir 7,94 Eur (septynis eurus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.