Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-120-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
AN2-120-557/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00061-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-120-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00061-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo tenkintas V. Č. skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo 2018-01-04 nutarimo ir V. Č. administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo 2018-01-04 nutarimu V. Č. nubaustas pagal ANK 417 str. 2 d. 60 Eur bauda už tai, jog nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, transporto priemone „Avondale“, valst. Nr. FF283 (priekaba), sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur stovėti draudžiama. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 pr. 332 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarimu V. Č. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta. Teismas pažymėjo, kad vienas iš administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių – pavojinga veika, ir nurodė, jog V. Č. pripažįsta, jog procesiniuose dokumentuose užfiksuotu metu jam priklausanti transporto priemonė (priekaba) stovėjo prie jo namo kiemo tvoros. Tačiau priekaba stovėjo ir iki nusižengimo fiksavimo momento, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, – metus laiko, stovi ir šiuo metu, kai kelio ženklo Nr. 332 galiojimas panaikintas. Teismas vertino, kad tokia situacija iš esmės realaus pavojaus ar kokių iš to kylančių neigiamo pobūdžio veiksnių visuomenei nesukėlė. Be to, pastatytas kelio ženklas netrukus buvo nuimtas, tuo pripažįstant aplinkybę, kad ženklo pastatymo vieta ir jo tikslingumas nebuvo iš anksto gerai apgalvotas, todėl, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principų kriterijus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. Č. veika nėra tokia, kurią būtų galima laikyti pavojinga ir remiantis administracinės nuobaudos paskirtimi traukti asmenį atsakomybėn. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pats administracinis nusižengimas fiksuotas nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val., tačiau administracinio nusižengimo protokolas V. Č. surašytas tik 2017-11-06, t. y. kai kelio ženklo Nr. 332 galiojimo 2017-08-04 kelio ženklų įrengimo schema (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje nebenumato. Dėl aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 2 d., sudėties požymių visumos (nenustatytas pavojingos veikos požymis), ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2018-01-04 nutarimą. Pasisakydamas dėl nusižengimo sudėties, nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, klaidingai padarė išvadą, kad V. Č. laikotarpiu nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie savo namų laikydamas pastatytą transporto priemonę (priekabą) „Avondale“, valst. Nr. FF283, toje kelio pusėje, kur sustoti ir stovėti draudžiama, tik formaliai nesilaikė kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, teigdamas, kad toks transporto priemonės laikymas jokių neigiamų veiksnių (pavojaus) visuomenei nesukėlė. Su tokia teismo pozicija nesutinka visų pirma todėl, kad ANK 417 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas yra priskirtinas prie formalių teisės pažeidimų. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 417 str. 2 d., pakanka nustatyti faktą, jog transporto priemonė stovi ten, kur KET draudžia sustoti ar stovėti, o šioje nagrinėtoje byloje šis faktas buvo nustatytas ir proceso šalių neginčytas. Esant formaliai nusižengimo sudėčiai nereikia nustatyti ir įrodinėti, kad šiuo nusižengimu buvo padaryta žala ar kilo pavojus visuomenei. Be to, teigia, jog, priešingai, nei nurodo teismas, KET 6 p. reglamentavimas nustato prievolę visiems eismo dalyviams laikytis kelio ženklų reikalavimų, neįtvirtindamas išlygų dėl galbūt „formalių“ ženklų reikalavimų nesilaikymo sąlygų. Trečia, akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) yra vieša vieta, joje nustatytas eismas bei kelio ženklų reikalavimai imperatyviai galioja visiems eismo dalyviams. Dėstomų aplinkybių kontekste pabrėžia ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-24 įsakymu Nr. AD1-2228 „Dėl apie 34 ha teritorijos Giruliuose, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ ir 2015-09-28 įsakymu Nr. AD1-2837 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. AD1-2228 „Dėl apie 34 ha teritorijos Giruliuose, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu detaliuoju planu visa (duomenys neskelbtini) yra priskirta D2 – pagalbinės gatvės kategorijai, kuri yra skirta ramiam eismui ir joje numatytas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas. Todėl V. Č., palikdamas stovėti 02 klasės transporto priemonę, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 0,75 t, tačiau ne didesnė kaip 3,5 t (krovininio automobilio priekaba (puspriekabė)), (duomenys neskelbtini) tam nepritaikytoje ir neįrengtoje vietoje ir dar ant šaligatvio, ne tik pažeidė kelio ženklo Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807 reikalavimus, bet ir neužtikrino saugaus eismo dalyvių, tarp jų ir pėsčiųjų, judėjimo, kurie nesant galimybės eiti pėsčiųjų taku buvo priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Institucija mano, jog akivaizdu, kad tokių gabaritų 02 klasės priekaba ne tik trukdo kitų transporto eismo dalyvių judėjimui, bet ir užstoja matomumą ir taip sukelia pavojų eismo dalyvių saugumui. Be to, teigia, jog neturi būti pateisinamas ir toks eismo dalyvio V. Č. elgesys, laikant priekabą ilgą laiką, net iki kelio ženklo Nr. 332 įrengimo 2017-06-30 momento todėl, kad bet koks transporto priemonių statymo ir laikymo klausimas valstybinės žemės sklypuose turi būti išspręstas tik vadovaujantis suderintomis kelio ženklų schemomis bei atsižvelgiant į suprojektuotą ir įrengtą inžinerinę infrastruktūrą – transporto priemonių statymo aikštelę ar vietas, be to, transporto priemonių statymo ant šaligatvių galimybė turi būti nustatyta tik kelio ženklais, numatančiais tokį transporto priemonių statymo būdą, šiuo atveju tokios galimybės statyti transporto priemones nebuvo.

Pasisakydamas dėl kelio ženklo Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 804 įrengimo teisėtumo, nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad V. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 417 str. 2 d. požymių, pažeidus kelio Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807 reikalavimus, nepagrįstai atsižvelgė į kelio ženklų išdėstymo schemų pasikeitimo faktines aplinkybes, t. y. kad 2017-06-30 įrengta kelio ženklų schema (duomenys neskelbtini) 2018-08-04 buvo pakeista, perkeliant kelio ženklo Nr. 322 su papildoma lentele Nr. 807 galiojimo atstumą nuo V. Č. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos. Priešingai, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, kurie būtų paneigę minėto kelio ženklo įrengimo 2017-06-30 teisėtumą. Bylos duomenys parodo, kad kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807 buvo 2017-06-30 įrengtas ir pastatytas teisėtai, šį faktą patvirtina pateikta Kelio ženklų įrengimo schema (duomenys neskelbtini), 2017-06-07 derinta su eismo saugumą prižiūrinčiomis institucijomis – policija. Pabrėžia, kad kelio ženklų įrengimo procesas yra nuolat kintantis, šias aplinkybes gali sąlygoti įvairios aplinkybės. Tačiau bet koks besikeičiantis kelių ženklinimo procesas turi būti teisėtas ir vykdomas tik laikantis teisės aktų reikalavimų, kurių vienas iš pagrindinių ir svarbiausių tikslų yra užtikrinti eismo saugumą keliuose. Pažymi, kad 2017-08-04 nauja schema pakeitus kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ženklinimo schemą, transporto priemonės (priekabos) „Avondale“, valst. Nr. FF283, laikymas netapo teisėtu, ši aplinkybė Savivaldybės administracijos atstovės buvo akcentuota teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. KET 124 p. įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. KET 150.5 papunktyje nustatytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tuo pagrindu teigia, kad teismas teigdamas, kad „po ženklo įrengimo 2017-06-30, 2017-08-04 kelio ženklų įrengimo schema (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jo galiojimo nebenumato“, ne iki galo įsigilino į byloje esančius duomenis, todėl padarė klaidingą išvadą dėl priekabos „Avondale“, valst. Nr. FF283, laikymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teisėtumo, kadangi toks transporto priemonės laikymas ant šaligatvio nesant tokį stovėjimo būdą nustatančio ženklo pažeidžia ir KET 124 p. bei 150.5 papunkčio reikalavimus ir nėra teisėtas – dėl to administracinė atsakomybė, nustatyta ANK 417 str. 2 d., neišnyksta.

Pasisakydama dėl veikos pavojingumo, Institucija nurodo, kad analizuojant ANK 417 str. 2 d. numatyto nusižengimo pavojingumą, svarbu pažymėti, kad atsakomybei dėl šio pažeidimo padarymo atsirasti pavojingi ar neigiami padariniai nėra būtini, t .y. konstatuojant, kad buvo pažeistas KET 1 priedo 332 p., nereikia įrodinėti, kad dėl to atsirado realus pavojus ar neigiamų pasekmių visuomenei. Be to, teismas šios bylos kontekste privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Č. elgesį, jo subjektyviąją pusę, pasireiškiančią netinkamu požiūriu į KET nustatytų įpareigojimų laikymąsi. V. Č. veika laikant priekabą jam patogiai, prie įvažiavimo į kiemą, o ne namo kiemo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorijoje, laikytina savanaudiška. V. Č. žinojo, kad priekabą „Avondale“, valst. Nr. FF283, laikydamas viešoje tam neįrengtoje vietoje pažeidžia KET reikalavimus, taikomus visiems kelių eismo dalyviams, tačiau sąmoningai tai darė, pasirinkdamas jam patogesnį priekabos laikymo būdą bei tuo išreikšdamas sąmoningą prieštaravimą KET nuostatoms.

Nurodo, kad V. Č. charakterizuoja ir tai, kad KET 1 priedo 332 p. reikalavimus per 2017 metų laikotarpį jis pažeidė ne pirmą kartą, būtent Savivaldybės administracijos 2017-09-20 surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-21ANPAN-111995942 (ROIK: 17070968437) buvo inkriminuota atsakomybė už ANK 417 str. 2 d. nusižengimo 2017-07-22 20.02 val. Danės g. 19, Klaipėdoje, padarymą, kurį V. Č. pripažino ir siūlomą 15 Eur administracinį nurodymą sumokėjo. Todėl dar kartą pabrėžia, kad V. Č., būdamas eismo dalyvis, privalėdamas išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET bei vadovautis kelio ženklais (KET 5 p.), šių reikalavimų sąmoningai nevykdė, turėdamas teisę ir galėdamas kelio ženklo Nr. 332 įrengimo teisėtumą ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Be kita ko, nurodo ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-23 nutartimi administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-4616-10 pasisakė, kad teisėtai įrengti kelio ženklai visiems kelių eismo dalyviams galioja tol, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip nurodyta anksčiau, kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807 įrengtas teisėtai pagal schemą „Kelio ženklų įrengimo schema (duomenys neskelbtini) Kelio ženklų dydžio grupė 0“.

Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įstatymų leidėjas, ANK 417 str. 2 d. inkriminuodamas atsakomybę asmenims už KET pažeidimus, aiškiai siekė apginti ir apsaugoti visuomenę nuo neteisėtų eismo dalyvių veiksmų ir, nustatydamas nuobaudos rūšį – baudą bei jos minimalų bei maksimalų dydžius, įvertino ir veikos pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia šis administracinis teisės pažeidimas, siekė, kad ši nuobauda pasiektų tikslą – asmuo laikytųsi ir gerbtų įstatymus. Institucija, apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad teismas neišsamiai įvertino byloje nustatytus reikšmingus duomenis, V. Č. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 417 str. sudėtį ir tai, kad priekaba, nuolat pažeidžiant KET reikalavimus, net dvejus metus iki nusižengimo fiksavimo dienos buvo laikoma ant šaligatvio, prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o tai įrodo ir patvirtina V. Č. priešingą teisei veikimą ir norėjimą taip veikti. Priekabos laikymo ant šaligatvio aplinkybių V. Č. neginčijo, priešingai, jomis gynėsi nuo jam inkriminuoto kaltinimo padarius nusižengimą. Aptartų argumentų pagrindu teigia, kad Institucijos 2018-01-04 nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, kompleksiškai ir išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes bei ANK 417 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. 4 d. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Institucijos nutarimu V. Č. buvo nubaustas pagal ANK 417 str. 2 d. už tai, jog nuo 2017-07-29 iki 2017-07-30 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, pastatė priekabą (ir paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur stovėti draudžiama, taip pažeisdamas KET 1 pr. 332 p. reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytu laiku ir vietoje V. Č. buvo pastatęs transporto priemonę, to neginčija nei pažeidėjas (b. l. 8), šią aplinkybę patvirtina byloje esantys aktai dėl galimo administracinio nusižengimo ir juose pateiktos fotonuotraukos (b. l. 11–14), tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. Č. veiksmuose nebuvo nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – veikos pavojingumo, nes priekaba buvo pastatyta prieš ženklo pastatymą, o kelio ženklas vėliau buvo perkeltas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Institucija apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, todėl apygardos teismas būtent šiuo klausimu ir pasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Č. veiksmuose nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 2 d., sudėties požymių. Aukštesnysis teismas, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2018-01-04 nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, eismą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė teisingas išvadas, kad V. Č. nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo transporto priemone „Avondale“, valst. Nr. FF283 (priekaba), sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur stovėti draudžiama, ir kad tokie V. Č. veiksmai atitinka ANK 417 str. 2 d. įtvirtinto nusižengimo sudėties požymius.

ANK 5 str. numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 417 str. 2 d., pagal kurią V. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas Institucijos nutarimu, numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmės ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Kita vertus, analizuojant pirmosios instancijos teismo motyvus, matyti, jog teismo išvadą dėl to, kad nenustatytas veikos pavojingumo požymis, iš esmės lėmė teismo abejonės dėl kito objektyviojo požymio (sustojimą ir stovėjimą draudžiančio ženklo pastatymo teisėtumo) egzistavimo, t. y. dėl to, ar toje vietoje, kurioje stovėjo V. Č. pastatyta priekaba, buvo draudžiama stovėti ir ar šis draudimas buvo pagrįstas.

Apygardos teismas pažymi, jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 p.). KET 7 p., inter alia, numatyta, jog eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis Nr. N-575-4616-10), o šioje byloje nenagrinėjamas kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimas. Iš bylos duomenų ir pateiktų dokumentų matyti, jog byloje aktualus kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807 buvo 2017-06-30 įrengtas pagal Kelio ženklų įrengimo schemą (duomenys neskelbtini), kuri 2017-06-07 buvo suderinta su eismo saugumą prižiūrinčia institucija – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba. 2017-08-04 patvirtinta nauja schema, kuria pakeista kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ženklinimo schema, kelio ženklas perkeltas nuo (duomenys neskelbtini) ribos iki (duomenys neskelbtini) 31 sklypo ribos. Taigi pažeidimo fiksavimo metu nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu sustojimas ir stovėjimas buvo draudžiamas, nes šioje vietoje buvo kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 807, rodančia galiojimo zoną.

Tai, jog pažeidėjas savo priekabą neleistinoje vietoje pastatė prieš suderinant sprendimą pastatyti kelio ženklą minėtoje vietoje, taip pat ir tai, jog po pažeidimo fakto nustatymo buvo patvirtinta nauja (duomenys neskelbtini) ženklinimo schema ir iš tos vietos stovėjimą draudžiantis ženklas buvo patrauktas, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas turėjo teisę statyti transporto priemonę ženklo galiojimo metu ar kad toks statymas tuo metu buvo leidžiamas ir nepavojingas. Priešingai, pažeidėjo paaiškinimai patvirtina, kad priekabą draudžiamoje stovėti vietoje jis laikė visą draudžiančio stovėti ženklo galiojimo laikotarpį (daugiau nei mėnesį laiko), sąmoningai nevykdydamas KET reikalavimų ir juos demonstratyviai ignoruodamas. Akivaizdu ir tai, jog aplinkybė, kad 2017-08-04 buvo patvirtinta nauja schema ir ženklas buvo patrauktas, pati savaime dar neleidžia daryti prielaidos, kad iki tol stovėjęs ženklas buvo pastatytas neteisėtai ar kad jo pastatymas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to transporto priemonės statymas toje vietoje negali būti neteisėtas. Kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, kelio ženklų įrengimo procesas yra nuolat kintantis, ženklai įrengiami ir šalinami taikantis prie besikeičiančių eismo sąlygų, atsižvelgiant į eismo dalyvių judėjimo tyrimus, sezoniškumą, avaringumą ir kitų aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, panaikinus antžeminę pėsčiųjų perėją ir įrengus požeminę ir šiame kelio ruože pastačius kelio ženklą, leidžiantį didesnį maksimalų leistiną greitį, negalima teigti, jog prieš tai didesniu greičiu važiavę asmenys buvo nepagrįstai nubausti ar mažesnį leistiną greitį leidę ženklai buvo pastatyti neteisėtai. Arba, pavyzdžiui, sezoniniam eismo pagausėjimui pasibaigus, nusprendus neberiboti eismo senamiesčio gatvėje ir pašalinus eismą draudžiančius ženklus, negalima teigti, jog šių ženklų galiojimo metu minėta gatve per senamiestį vykę vairuotojai pažeidimo nepadarė, o eismą reguliavę ženklai buvo pastatyti neteisėtai. Iš bylos aplinkybių matyti, jog analogiška situacija susiklostė ir (duomenys neskelbtini), kurioje dėl didelio sezoninio eismo dalyvių srauto ir statant automobilius blokuojamos važiuojamosios kelio dalies buvo nuspręsta pastatyti kelio ženklą, draudžiantį stovėti, o vėliau šis ženklas buvo patrauktas. Aptarti pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina, jog ženklų įrengimo schemų kitimas nerodo, jog prieš tai buvęs ženklinimas buvo neteisėtas, be to, byloje nėra jokių 2017-06-07 Kelio ženklų įrengimo schemos (duomenys neskelbtini) neteisėtumą rodančių duomenų, jų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kita vertus, kaip minėta, kelio ženklai galioja, kol jų įrengimo teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to, kas aptarta, akivaizdu, jog nuo 2017-07-29 8.50 val. iki 2017-07-30 8.39 val. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu stovėjęs kelio ženklas draudė sustoti ir stovėti, tačiau nepaisant to, V. Č., nesilaikydamas minėto kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, tuo metu transporto priemone „Avondale“, valst. Nr. FF283 (priekaba), sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur stovėti draudžiama, ir tokiais veiksmais pažeidė minėto kelio ženklo reikalavimus. Šios aplinkybės atskleidžia, jog V. Č. veiksmuose, skirtingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra visi būtinieji ANK 417 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, dėl to jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 2 d. buvo patrauktas pagrįstai, jam 2018 m. sausio 4 d. institucijos nutarimu paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, panaikinti institucijos nutarimą nebuvo jokio teisinio pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, institucijos skundas tenkintinas, o skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 str. 1 d. pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutarimą palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 str. 1 d. 3 p. numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šiuo atveju ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas. Akivaizdu, kad toks ANK 653 str. straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą ir laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai panaikino, taiko teisės analogiją ir, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. AN2-99-334/2017, AN2-55-350/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-483-557/2017, AN2-97-174/2018, AN2-107-557/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjos 2018-01-04 nutarimą be pakeitimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas