Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2017-08-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-55-350/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
AN2-55-350/2017
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00119-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-55-350/2017
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00119-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 21 d. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 150 straipsnio 1 dalį 575 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. kovo 31 d., nuo 11.00 val. iki 11.30 val., patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) g., garažo Nr. (duomenys neskelbtini), remontavo savininkui D. C. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas.Institucijos nutarimą Pažeidėjas apskundė Utenos rajono apylinkės teismui ir skundžiamu 2017 m. birželio 5 d. nutarimu jo skundas buvo tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo teisena Pažeidėjo atžvilgiu nutraukta. Institucija skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jį panaikinti, pripažinti N. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, skirti 575 Eur baudą. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Pažeidėjas vykdė individualią veiklą – remontavo D. C. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas individualios veiklos vykdymo pažymos ar verslo liudijimo atlikti automobilių remonto darbus. Remdamasi teismų praktika bylose dėl nelegalaus darbo akcentuoja, kad pagrindiniais įrodymais laikomi nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliais dirbusiais darbuotojais. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių patikrinime, teisme duotų parodymų bei neatsižvelgė į operatyvaus tikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad prie garaže remontuojamo automobilio buvo rastas dirbantis būtent N. P. (apsirengęs darbiniais rūbais, rankos išteptos, tepaluotos, automobilio kapotas atidarytas), o ne remontuojamo automobilio savininkas, kuris, inspektoriams susisiekus su juo telefonu, paaiškino, jog N. P. remontuoja jo (duomenys neskelbtini) automobilį. Kad remontavo svetimą automobilį savo paaiškinime nurodė ir pats N. P., kartu pripažinęs, jog verslo liudijimo automobilių tvarkymui išsiėmęs neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas.ANK 652 straipsnyje apibrėžta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija kelia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimą, tvirtindama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.ANK 150 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad Nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5. punkte nurodyta, kad individualią veiklą vykdantys gyventojai, draudėjai prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Tai reiškia, kad asmuo negali pradėti ūkinės veiklos anksčiau, nei prieš veiklos vykdymo pradžią. Nagrinėjamu atveju Institucija nubaudė N. P. už tai, kad jis patikrinimo metu vertėsi ūkine veikla – remontavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau neturėjo ir tikrinusiems pareigūnams nepateikė nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną N. P. atžvilgiu, iš esmės rėmėsi tik jo paties, nurodžiusio paaiškinimu, kad jis jokios ūkinės veiklos nevykdo, automobilių remonto paslaugų neteikia, pajamų iš to negauna, o tik leido draugui pasinaudoti garažu automobilio tvarkymui, bei remontuoto automobilio savininko D. C., nurodžiusio, kad jis paprašė Pažeidėjo leisti tik pasinaudoti garažu, jog galėtų jame pats susitvarkyti automobilį, jam už automobilio remontą pinigų nemokėjo, jis jo automobilio neremontavo, parodymais teisme. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuos N. P. ir D. C. parodymus pirmos instancijos teismas įvertino neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą.Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla. Nors N. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad analizuojamu atveju jokios individualios veiklos jis nevykdė, dėl to neturėjo ir verslo, kad patikrinimo metu jis neremontavo draugo automobilio, o tiesiog atvyko į garažą pasiimti įrankių, kad draugas jo garažu naudojosi neatlygintinai, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys, kurie laikytini įrodymais.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme N. P. neginčijo, jog dviejų Institucijos atliktų patikrinimų metu jo nuomojame garaže buvo užfiksuoti du skirtingi automobiliai. Pirmo patikrinimo 2017 m. kovo 14 d. metu N. P. paaiškino, kad garažą naudoja savo automobilių remontui, kuriuos perpardavinėja, t. y. nusiperka, suremontuoja, parduoda (b. l. 6), Teisme jis parodė, kad pirmo patikrinimo metu garaže buvęs automobilis priklausė jam, nors pateikti minėto automobilio nuosavybės dokumentų negalėjo, o šiuo metu minėto automobilio nebeturi, nes jį pardavė. Visgi, iš VĮ „Regitra“ išrašo apie transporto priemonės valdymo teisę matyti, kad N. P. 2017 m. jokios transporto priemonės neįsigijo ir nepardavė, o jo vardu paskutinis veiksmas VĮ „Regitra“ duomenų bazėje fiksuotas dar 2013 m. balandžio mėn. Antrojo patikrinimo 2017 m. kovo 31 d., kai N. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu rašytame paaiškinime N. P. nurodė, kad tvarkė draugui D. priklausantį (duomenys neskelbtini) automobilį, verslo liudijimo šiai veiklai neturi (b. l. 5). Teismo posėdžio metu parodė, kad sutiko užleisti draugui savo garažą tam, kad jis galėtų pasiremontuoti savo (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Minėto automobilio dokumentų neturėjo, remonto darbų nevykdė, iš to jokio atlygio negavo, į garažą su darbo rūbais atvyko tik trumpam – pasiimti įrankių, nuo kurių ir išsitepė rūbus tepalais. Dėl 2017 m. kovo 31 d. rašyto paaiškinimo nurodė, kad buvo „iš po baliaus“, todėl nesuprato, kokį paaiškinimą reikia rašyti, buvo pasimetęs, tik po to pagalvojo, kad parašė ne taip, kaip buvo. Be to, pažymėtina ir tai, kad N. P. parodė, kad apskritai automobilių netvarko, nes tam neturi specialių žinių, tačiau tuo pačiu pripažino, kad pats juos perka, suremontuoja ir parduoda. Be to, nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikrinimo metu, garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rastas automobilį, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. C., beremontuojantis N. P.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. K. parodė, kad patikrinimo metu rado garaže N. P., kuris dėvėjo darbo rūbus, jo rankos buvo tepaluotos ir jis remontavo garaže buvusį automobilį be numerių, kurio kapotas buvo atidarytas. Aiškinantis automobilio priklausomybę, N. P. nurodė, kad jis yra D. C.. Pareigūnams jam paskambinus, šis paaiškino, jog automobilį atvarė į garažą remontuoti N. P.. Netikėti šiais pareigūno, užfiksavusio N. P. daromą pažeidimą parodymais visų byloje esančių įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo, o N. P. ir D. C. parodymai vertintini išimtinai kaip siekimas padėti N. P. išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visetu visiškai patvirtina Institucijos nutarime padaryta išvada, kad N. P. patikrinimo metu vykdė ūkinę veiklą – remontavo D. C. automobilį pažeisdamas ūkinės veiklos vykdymo tvarką, t. y. apie vykdomą veiklą neinformavęs Mokesčių inspekcijos. Vien tai, kad nebuvo nustatyta, jog N. P. iš D. C. gavo atlygį už automobilio remontą ar kad dėl tokio atlygio jie buvo susitarę visiškai nereiškia, kad Pažeidėjas nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl, panaikindamas Institucijos nutarimą, priėmė neteisingą sprendimą. Kadangi Institucijos nutarimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu panaikintas nepagrįstai, pirmos instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. balandžio 21 d. nutarimą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis