Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-97-174/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
AN2-97-174/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01237-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-174/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01237-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 1.4.7.; 16.9.6.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-132337434-17 V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 30 d., apie 14.10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 19, vairavo automobilį AUDI80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 1,04 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Č. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams.

Skundžiama 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir V. Č., pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 30ANN-132337434-17.

Nurodo, kad V. Č. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017-11-30 14.10 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 19, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas 1,04 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. V. Č. tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir 2017-11-30 nutarimu buvo paskirta 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

V. Č. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Klaipėdos apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, nurodė, kad V. Č. dėl padaryto administracinio nusižengimo sutiko, yra 66 metų amžiaus, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis sergančia seserimi.

Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, dėl kurių V. Č. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes V. Č. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. V. Č. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos skundą V. Č. prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-01-26 nutartį, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Č. paskirtos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

V. Č. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,04 promilės.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Institucijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą V. Č. buvo nubaustas minimalia bauda – 300 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundą, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti pažeidėjui V. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant pažeidėjui ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos specialiosios teisės atėmimo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Klaipėdos apylinkės teismas, nuspręsdamas, jog V. Č. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui, teisinga pusiausvyra bus pažeista ir paskirta administracinė poveikio priemonė jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, atsižvelgė į tai, jog V. Č. nuoširdžiai gailisi padaręs teisės nusižengimą, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, per visą 27 metų vairavimo laikotarpį anksčiau buvo baustas tik vieną kartą – 2015 metais. Teismas pažymėjo ir tai, kad V. Č. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Teismas taip pat vertino ir tai, jog V. Č. pateikti dokumentai patvirtina, kad jam gydoma nugara, jo seseriai V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2014-07-28 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikomos ypatingai atsakomybę švelninančiomis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau už padarytą administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl asmeninių ir šeimos poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu V. Č., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina (kaip pats nurodo – tiek asmeniniams poreikiams, tiek rūpinantis neįgalia seserimi), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 9 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentavo, jog V. Č. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jam vairuojant neblaiviam nekilo neigiamų pasekmių – nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,04 promilės – daugiau nei du kartus viršijo leistiną ribą, vairuodamas tokio girtumo laipsnio V. Č. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, V. Č. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties Klaipėdos apylinkės teismo argumentas, kad V. Č. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, už tai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą. Dėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje akcentuotos aplinkybės, kad V. Č. padaryta veika realios žalos nesukėlė, t. y. kaip akcentuota, dėl V. Č. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija (kaip matyti iš pareigūno M. B. 2017-12-15 tarnybinio pranešimo, pažeidimas buvo nustatytas, gavus pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiavo automobilis „Audi“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, važiuoja link (duomenys neskelbtini) g., kur 19 namo kieme ir buvo pastebėtas atbuline eiga į stovėjimo vietą statomas minėtas automobilis, kurį, kaip vėliau buvo nustatyta, vairavo neblaivus V. Č. (b. l. 22), apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius (BK 281 straipsnis). Šiuo atveju V. Č. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius.

Taigi šiuo atveju nei pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,04 promilės, kuris, apygardos teismo vertinimu, gerokai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), nei tai, kad V. Č. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis ir nepadaryta reali žala, nėra tos aplinkybės, kurios ypatingai mažina veikos pavojingumą ir sudaro pagrindą švelninti administracinę atsakomybę.

Apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad V. Č. nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog V. Č. tiek savo skunde apylinkės teismui, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad vairavo automobilį, būdamas išgėręs, ir tvirtino, jog alkoholinius gėrimus vartojo sėdėdamas automobilyje, tačiau, kaip matyti iš V. Č. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, pasiaiškindamas policijos pareigūnams dėl padaryto nusižengimo, jis pripažino, kad vairavo išgėręs, t. y. nurodė: „<...> vairavau automobilį būdamas girtas. <...> atsigėriau vyno ir sėdau vairuoti automobilio, grįžtant namo mane ir sustabdė pareigūnai. <...>“ (b. l. 5). Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą V. Č., prašydamas atmesti skundą kaip nepagrįstą, nurodė: „<...> supratau, kad ne tik vairuoti negalima išgėrus, bet ir aplamai alkoholio negalima vartoti net ir stovinčiame automobilyje.“ Taigi, nors pateikdamas skundą apylinkės teismui V. Č. savo kaltės vairavus esant neblaiviam neginčijo, tik prašė už padarytą nusižengimą neatimti teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tokia jo pozicija, kurios jis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, skirtingai aiškinant nusižengimo padarymo aplinkybes, rodo, kad jis nėra nuoširdus, nepakankamai kritiškai vertina padarytą nusižengimą, taip tik siekdamas sušvelninti savo atsakomybę.

Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis V. Č. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad V. Č. byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nors anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad V. Č. skirtingai aiškino jam inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybes, taip siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį), byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad V. Č. anksčiau tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogišką administracinį nusižengimą, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek rūpinantis šeimos nariais, be pagrindo priskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiamai bylojančioms pažeidėjo naudai. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti pažeidėjui V. Č. visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apygardos teismo nuomone, vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas pažeidėjui, neatimant specialiosios teisės, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nes tokia nuobauda yra per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Vairuodamas neblaivus V. Č. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo poveikio priemonės. Apygardos teismo įsitikinimu, Institucijos V. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai taikė V. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir be pagrindo neskyrė jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, šio straipsnio 9 dalyje numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, paliekant galioti Institucijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 straipsnio 1 dalyje pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutartį palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju naikinama apylinkės teismo nutartis, o ne nutarimas ir ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas. Be to, priimant ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, turėtų būti priimamas nutarimas, tačiau nagrinėjamu atveju nepriimant naujo sprendimo, o iš esmės paliekant galioti Institucijos nutarimą, t. y. iš esmės keičiant apylinkės teismo nutartį vien dėl netinkamai išspręsto administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimo, procesiškai teisingiau būtų priimti nutartį, kaip ir ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju. Akivaizdu, kad toks ANK 653 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą ir laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas, pripažinus, jog apylinkės teismas šį nutarimą nepagrįstai pakeitė, taiko teisės analogiją ir, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, priima nutartį panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė