Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. pareiškimą dėl V. V. ir V. V. iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Archyvavimo sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,GelvoraSergel“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, antstoliai E. R., A. B. ir T. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas bankroto administratorės prašymas dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų

14. Bankroto administratorė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus – depozitinės banko sąskaitos išrašus už laikotarpius nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. liepos 15 d. ir nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2024 m. spalio 18 d., patvirtintą bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą, 2024 m. liepos 16 d. ataskaitą apie plano vykdymo eigą.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pagrindo pakartotinai juos priimti nėra. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai nepriimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Atskirajame skunde bankroto administratorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visos nemokumo atkūrimo plane numatytos lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto procedūroms vykdyti yra pervestos, o įsiskolinimų nelikę, nurodo, kad bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą nėra pervedę 2 631,96 Eur, todėl yra pagrindas nutraukti bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) PlusPlus Capital AS atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko bankroto administratorės poziciją.

18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

19. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

20. FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą nemokumo administratorė iš esmės motyvavo tuo, kad per visą bankroto procesą numatyta išmokėti 2 781 Eur, o bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą pervedė tik 2 125,36 Eur, t. y. 655,64 Eur mažiau nei numatyta plane, todėl teigė, kad šiuo atveju bankroto byla nutrauktina FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. fiziniams asmenims nevykdant kitų FABĮ nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas paminėtą nemokumo administratorės prašymą, nustatė, kad, nors ir buvo vėluojama pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą, skundžiamos nutarties priėmimo metu bankroto administratorės nurodyto 655,64 Eur įsiskolinimo nebuvo likę, kadangi bankrutuojantys asmenys šią sumą į depozitinę sąskaitą pervedė 2024 m. rugsėjo 24 d. URBO banko mokėjimo nurodymu Nr. 175896. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, šios aplinkybės bankroto administratorė neginčija, tačiau atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog buvo nepervesta didesnė plane numatytų lėšų dalis – 2 631,96 Eur, kadangi bendra mokumo atkūrimo plane numatytų lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto procedūroms vykdyti suma yra 5 412,96 Eur (2 631,96 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 2 781 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui), o bankrutuojantys asmenys iš viso yra pervedę tik 2 781 Eur.

22. Atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, pastebėtina, kad jis yra grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, kurį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo bankroto administratorė grindė aplinkybėmis, kad per visą bankroto procesą fiziniai asmenys pervedė 655,64 Eur mažiau nei numatyta plane. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorės prašyme nurodytą trūkstamą 655,64 Eur sumą fiziniai asmenys pervedė į depozitinę sąskaitą bankroto administratorei jau pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo ir kartu su atsiliepimu į nurodytą prašymą pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2024 m. rugsėjo 24 d. URBO banko mokėjimo nurodymą Nr. 175896). Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė priimdamas skundžiamą nutartį ir padarydamas išvadą, jog bankroto administratorės prašyme nurodyto įsiskolinimo neliko. Atskirasis skundas yra grindžiamas kitomis aplinkybėmis (kitaip atliktu apskaičiavimu) – bankroto administratorė atskirajame skunde teigia, kad likusi bendra įsiskolinimo suma kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto išlaidoms visgi sudaro 2 631,96 Eur, todėl ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl įsiskolinimo nebuvimo. Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), jame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šiuo atveju atskirasis skundas yra pateiktas remiantis kitu faktiniu pagrindu nei prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, todėl naujai pateiktų aplinkybių vertinimas sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą iš esmės reikštų bankroto administratorės prašymo nagrinėjimą kitu pagrindu, nei nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o tokia situacija yra negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės naujai pateikti apskaičiavimai dėl likusios įsiskolinimo dalies nevertintini sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

23. Vertinant, ar bankroto administratorės prašyme dėl bankroto bylos nutraukimo faktiškai nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nutraukti bankroto bylą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas – FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus šios priemonės taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.

24. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, spręsdamas bankroto bylos nutraukimo klausimą teismas nustatė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys iš dalies nevykdė mokumo atkūrimo plane nustatytų pareigų dėl įmokų mokėjimo, kadangi ne visi mokėjimai buvo atlikti laiku, tačiau vien ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą, kadangi visos bankroto numatytos lėšos jau pervestos, bankroto procesas jau baigiasi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors bankrutuojantys fiziniai asmenys ir vėlavo pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą, šis vėlavimas iš dalies galėjo būti nulemtas ir objektyvių priežasčių (V. V. ilgą laiką – nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. sausio 2 d. – buvo nedarbinga), pavedimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami, o tai pagrindžia tam tikras bankrutuojančių asmenų pastangas vykdyti įsipareigojimus. Kaip matyti iš bankroto administratorės prašymo, detalesnių argumentų ir įrodymų apie bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą bankroto proceso metu bankroto administratorė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip nurodyta ir atskirajame skunde, bankroto proceso metu už 14 193 Eur buvo parduotas bankrutuojančių asmenų turtas, todėl, atsižvelgiant į bankroto proceso metu įgyvendintas priemones ir tai, kad bankroto procesas jau yra pasiekęs pabaigą, bankroto proceso nutraukimas bankroto administratorės prašyme nurodytų aplinkybių kontekste būtų neproporcingas ir neatitiktų sąžiningumo principo.

25. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bankroto administratorės prašymą, išsamiai įvertino jame nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad sprendimas netenkinti prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio tiek suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), tiek bankroto administratoriui inicijuoti mokumo atkūrimo plano tikslinimą ar pakartotinai inicijuoti bankroto bylos nutraukimo klausimo svarstymą teisme, jeigu nebus įgyvendinamos plano ar patikslinto plano priemonės ar bus nustatytos kitos FABĮ 10 straipsnyje numatytos reikšmingos aplinkybės.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės prašyme nurodytas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti bankroto administratorės atskirojo skundo ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.