Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,Darjėga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Festina“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Festina“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o minėto teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas UAB „Darjėga“ bankroto administratoriui pateikė prašymą įtraukti pareiškėją į atsakovo BUAB ,, Festina“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 25 634,46 Eur (88 510,65 Lt) finansinį reikalavimą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė šalių sudarytų Transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutarčių (toliau – Sutartys), todėl pareiškėjas šias sutartis vienašališkai nutraukė nuo 2014 m. kovo 21 d. ir, remdamasis nurodytų sutarčių 7.3 punktu, paskaičiavo baudas (2014 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija DŠ Nr. 305, 30 121,49 Eur (104 003,49 Lt) sumos). Pareiškėjo teigimu, įskaičius jo 4 487, 04 Eur (15 492,84 Lt) skolą atsakovui, atsakovas pareiškėjui liko skolingas 25 634,46 Eur (88 510,65 Lt).

Atsakovo administratorius su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas pažeidė Sutarčių nuostatas, be to, nepagrindė ir baudos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo UAB „Darjėga“ 25 634,46 Eur (88 510,65 Lt) finansinį reikalavimą atsakovo BUAB ,,Festina“ bankroto byloje.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs Sutarčių sąlygas, o pareiškėjo nurodomas Sutarčių nutraukimo pagrindas (pažeidimas) - atsakovas 10 dienų neteikė pareiškėjui priklausančioms transporto priemonėms užsakymų krovinių pervežimui, - nelaikytinas Sutarčių sąlygų pažeidimu, nes Sutartyse nėra susitarta, kokiu intensyvumu atsakovas turėjo teikti užsakymus krovinių pervežimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog toks pažeidimas yra esminis Sutarčių pažeidimas, dėl kurio gali būti vienašališkai nutraukiamos Sutartys; be to, pareiškėjas 2014 m. kovo 20 d. pranešime apie Sutarčių nutraukimą nurodė, kad Sutartys vienašališkai nutraukiamos nuo 2014 m. kovo 21 d., t. y. kitą dieną, o tai neatitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartis, dėl ko nepagrįstai reikalauja Sutarčių 7.3 punkte numatytų baudų.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 10 d. buvo paskelbta viešai, jog Kauno apygardos teisme 2014 m. kovo 10 d. priimtas ieškinys dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjo reikalavimas taikyti Sutarčių 7.3 punktą (reikalauti sumokėti baudas po 2014 m. kovo 10 d. dėl to, kad nemoki (bankrutuojanti) įmonė neteikė užsakymų, kurių apmokėti negalės) yra nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir pažeidžiantis kitų atsakovo kreditorių (su kuriais neatsiskaityta už realiai suteiktas paslaugas, darbus) interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Darjėga“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo 25 634,46 Eur (88 510,65 Lt) finansinį reikalavimą atsakovo BUAB ,,Festina“ bankroto byloje.

1. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Sutarčių nuostatų. Atsakovui nesinaudojant pareiškėjo išnuomotais automobiliais bei vairavimo ir techninės priežiūros paslaugomis iš viso 21 dieną, pareiškėjas patyrė nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio, o Sutarčių 3.1.3 punkte numatyta atsakovo pareiga mokėti pareiškėjui minimalų mėnesinį nuomos mokestį pagal šalių patvirtintus įkainius. Taigi pareiškėjas, remdamasis Sutarčių 7.3 punktu, pagrįstai reikalauja, kad atsakovas sumokėtų baudą.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 13 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie įsipareigojimų nevykdymą ir galimą vienašališką Sutarčių nutraukimą, remdamasis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi ir Sutarčių 3.2.1 punkto nuostatomis, pagal kurias numatyta atsakovo teisė nutraukti Sutartis, pareiškėjui pažeidus jų nuostatas, įspėjus jį prieš 10 dienų. Sutartyse nenumatyta tokia pareiškėjo teisė, tačiau, taikant šalių lygiateisiškumo principą bei atsižvelgiant į tai, jog sutartys buvo parengtos atsakovo, pareiškėjui taip pat turi būti pripažinta teisė vienašališkai nutraukti sutartis, apie tai įspėjus atsakovą prieš 10 dienų. Be to, atsakovui neteikiant užsakymų, buvo iš esmės suvaržyti pareiškėjo interesai, nes pareiškėjas negavo to, ką pagal Sutartis jų galiojimo terminu tikėjosi gauti, todėl pareiškėjo lūkesčiai liko neįgyvendinti dėl netinkamų atsakovo veiksmų, o tai yra esminis sutarties pažeidimas.

3. Sutarčių nutraukimas su atsakovu negali panaikinti pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (CK 6.2 str.). Be to, pareiškėjas atsakovui PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui pateikė 2014 m. balandžio 2 d., o teismo nutartis dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo buvo paskelbta tik 2014 m. balandžio 10 d.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB ,,Festina“ bankroto administratorius prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad atskirasis skundas atmestinas vien tuo pagrindu, kad yra paduotas, praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą (CPK 335 str. 1 d.). Be to, Sutarčių nuostatose nenumatyta atsakovo pareiga tam tikru intensyvumu teikti užsakymus pareiškėjui, todėl atsakovas negali pažeisti nesamos pareigos, o apelianto argumentai apie atsakovo įsipareigojimą mokėti mėnesinį mokestį neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas turėjo ne vieną galimybę pateikti įrodomus, pagrindžiančius jo finansinį reikalavimą, tačiau 2014 m. kovo 13 d. pranešimą apie netinkamą Sutarčių vykdymą ir PVM sąskaitas faktūras pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, dėl ko nėra pagrindo priimti šių įrodymų, kurie, be kita ko, neįrodo nei finansinio reikalavimo pagrįstumo, nei tinkamo atsakovo informavimo apie Sutarčių nutraukimą (CPK 314 str.; CK 6.217-6.218 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo UAB „Darjėga“ 25 634,46 Eur (88 510,65 Lt) finansinį reikalavimą atsakovo BUAB ,,Festina“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas finansinį reikalavimą grindžia tarp apelianto ir atsakovo sudarytomis penkiomis Transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartimis, kurių 7.3 punkte numatyta, kad, nutraukiant sutartį dėl sutarties sąlygų pažeidimo ar jų nesilaikymo, pažeidusi šalis kitai šaliai įsipareigoja sumokėti baudą, lygią praėjusio mėnesio nuomos mokesčiui. Apelianto nuomone, atsakovui nutraukus užsakymų teikimą, buvo pažeistos Sutarčių sąlygos, dėl ko apeliantas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų baudą.

Iš Sutarčių nuostatų matyti, kad apeliantas neterminuotai įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai naudotis transporto priemones su vairuotoju, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį, kuris priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, apelianto apmokėtų kelių mokesčių ir kitų papildomų jo išlaidų (Sutarčių 1.1. – 1.2. p.; 14-33 b. l.). Sutartyse nenumatyta atsakovo pareiga atlikti atitinkamą skaičių užsakymų ar nuvažiuoti atitinkamą atstumą kiekvieną mėnesį, be to, pažymėtina ir tai, kad nebuvo nustatyto pastovaus ar minimalaus mėnesinio nuomos mokesčio, pagal Sutarčių 4.2 punktą, nuomos mokestis priklausė nuo faktiškai patirtų tą mėnesį išlaidų ir nuvažiuotų kilometrų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, kuris pagal apelianto 2014 m. kovo 20 d. pranešimą dėl Sutarčių nutraukimo neteikė apeliantui užsakymų 10 dienų, pažeidė Sutarčių sąlygas.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo teisėtumo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas teismui buvo pateikęs tik 2014 m. kovo 20 d. pranešimą dėl Sutarčių nutraukimo, kuriame apeliantas informavo atsakovą, kad nuo kitos dienos, t. y. 2014 m. kovo 21 d., jis nutraukia Sutartis, o tai neatitinka nei įstatyme, nei Sutarčių nuostatose nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos (6.217-6.218 str., Sutarčių 3.2.1., 7.2, 7.6. p.). Be to, Sutarčių nutraukimo teisėtumo neįrodo ir apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2014 m. kovo 13 d. pranešimas atsakovui, kuriame nurodyta, jog atsakovas nuo 2014 m. kovo 10 d. neteikia užsakymų ir reikalaujama per 24 val. informuoti apeliantą apie atsakovo ketinimus, vykdant Sutartis (43 b. l.). Sutarčių nuostatose nėra nustatyta termino, prieš kiek dienų apeliantas (nuomotojas) turi pranešti atsakovui (nuomininkui) apie vienašališką Sutarčių nutraukimą, o pagal įstatymą apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai prieš 30 dienų (CK 6.18 str. 1 d.). Minėta, jog apeliantas, Sutartis nutraukęs nuo 2014 m. kovo 21 d., nesilaikė šio reikalavimo. Juolab kad byloje nėra įrodymų apie 2014 m. kovo 13 d. ir 20 d. pranešimų išsiuntimą ir tinkamą įteikimą atsakovui.

Taigi, nenustačius, kad atsakovas būtų pažeidęs ar nesilaikęs Sutarčių sąlygų, ir konstatavus, kad apeliantas tinkamai nepranešė atsakovui apie vienašalį Sutarčių nutraukimą, nėra pagrindo atsakovui taikyti Sutarčių 7.3 punktą ir skaičiuoti baudas (CPK 185 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškimas dėl atsakovo UAB ,,Festina“ bankroto bylos iškėlimo (priimtas 2014 m. kovo 10 d.), o 2014 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi buvo iškelta atsakovo bankroto byla. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nebeteikė užsakymų apeliantui jau būdamas faktiškai nemokus, o tai, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka atsakovo bei jo kreditorių interesus (ĮBĮ 3 str., 21 str.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius nurodo, kad apeliantas praleido terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad atskirojo skundo priėmimo ir pareiškimo dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo klausimą sprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 78 str. 2 d., 307 str. 2 d., 315 str. 1 d., 338 str.). Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi išsprendė šį klausimą ir atnaujino apeliantui terminą atskirojo skundo padavimui (57-59 b. l.), todėl kolegija iš naujo šio klausimo nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė Milašienė Nijolė PiškinaitėVigintas Višinskis