Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-871-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-871-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07156-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-871-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07156-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.2.1.9.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei A. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti, kad: 1) 2021 m. balandžio 29 d. vykusiame tarybos posėdyje A. V. išsakyta nuomonė „(duomenys neskelbtini) vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste <...>“; 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje atsakovės išsakyta nuomonė ,,O (duomenys neskelbtini) vedėjui, dar kartą Jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus Jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką Jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad Jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“ žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) priteisti iš atsakovės A. V. 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, jog atsakovė, būdama savivaldybės tarybos narė, viešais teiginiais apie ieškovą dideliam žmonių ratui suformavo neigiamą nuomonę tiek tarp politikų, tiek ir visuomenėje, sukeldama nepasitikėjimą ieškovo gebėjimais, kompetencija eiti skyriaus vedėjo pareigas. Dėl A. V. išsakytos menkinančios, įžeidžiančios ir neetiškos nuomonės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, ypač pablogėjo ieškovo reputacija kolegų, politikų ir visuomenės akyse, todėl savo patirtus išgyvenimus, patirtą neturtinę žalą vertina 1 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. M. atsakovei A. V. 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismo vertinimu, atsakovės 2021 m. balandžio 29 d. vykusio tarybos posėdžio metu pasakyta frazė pagrįsta realiu faktu, kad (duomenys neskelbtini) (ieškovas) neturi specialiosios vairavimo teisės, to fakto jis neginčijo, priešingų įrodymų į bylą nepateikė, todėl, teismo vertinimu, atsakovė, siūlydama išsilaikyti „vairuotojo teises“, išsakė savo nuomonę, nes manė, kad minimas faktas galbūt trukdo ieškovui vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas, nes, kaip teigė ir pats ieškovas, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto mieste organizavimu, transporto saugumu, skyriaus rengiamais sprendimais, susijusiais su transporto judėjimu, statymu, rinkliavomis. Šiuo atveju atsakovės išreikštas pasiūlymas ieškovui įgyti vairuotojo teises turi labiau pozityvų tikslą – išryškina asmens ar jo veiklos trūkumus ir siūlo juos pašalinti.

2.2. Išsakyta frazė atitinka visus nuomonei keliamus reikalavimus, todėl atsakovei kaip savivaldybės tarybos narei negali būti ribojama saviraiškos teisė, garantuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje.

2.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra (buvo) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, ginčijami atsakovės pasisakymai buvo išsakyti tarybos posėdžių metu, svarstant klausimus, susijusius su miesto ir jo žmonių gerove, todėl tai laikytina viešojo intereso atstovavimo / gynimo klausimais. Taip pat svarbu ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra vieši asmenys, todėl turi būti susitaikę su aplinkybe, kad jų darbas gali būti kritikuojamas.

2.4. Atsakovės nuomonė buvo išsakyta sprendžiant klausimus, susijusius su viešuoju interesu. Teismo nuomone, atsakovės iškelti klausimai yra svarbūs visuomenei. Atsižvelgiant į tai, svarbu įvertinti, ar atsakovės saviraiškos laisvę gali apriboti ieškovo asmeninis ir subjektyvus atsakovės nuomonės vertinimas, taip pat svarbu ir tai, ar tai buvo nuomonė dėl ieškovo asmeninių / žmogiškųjų savybių, ar dėl jo atliekamų darbo funkcijų, ar atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei išreikšti, ar tai buvo pasakyta įžeidžiamai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo faktinį pagrindą nuomonei dėl to, kad ieškovas, turėdamas specialiąją teisę, galbūt geriau suprastų transporto judėjimo mieste problematiką ir galbūt geriau būtų sprendžiamos iškylančios transporto judėjimo problemos Klaipėdos mieste.

2.5. Pasisakydamas dėl 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje išsakytos nuomonės, teismas pabrėžė, jog ieškovas, pristatydamas sprendimo projektą, į tarybos narių keliamus klausimus atsakyti negalėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo teiginys, žinia ar nuomonė – tai iš esmės buvo emocija, išreikšta negaunant atsakymų į klausimus, kuriuos ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) vedėjas, pristatantis tarybos nariams sprendimo projektą, galėjo / privalėjo žinoti. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, jog ieškovo darbinė kompetencija galbūt yra ginčytina. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė siekė sumenkinti jo dalykinę reputaciją, įžeidinėjo ir pažemino jo garbę ir orumą, detaliai nenurodė, kuria pasakytos nuomonės dalimi yra siekiama sumenkinti dalykinę reputaciją, kuri dalis jį įžeidė ir kuri pažemino ieškovo garbę ir orumą. Lingvistiškai analizuojant minėtą frazę, galima teigti, kad atsakovė posėdžio metu turėjo daug klausimų ir turėjo lūkestį ir teisėtą pagrindą sulaukti atsakymų iš sprendimo projektą pristačiusio valstybės tarnautojo, šiuo atveju – ieškovo. Tai, kad ieškovui nepatiko atsakovės išsakyta nuomonė, nesukuria pagrindo nuomonę vertinti kaip žeminančią ieškovo garbę ir orumą.

2.6. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės išsakytos nuomonės patyrė kokias nors pasekmes. Ieškovas nenurodė realiai patirtų dvasinių išgyvenimų ir patirtų nepatogumų, todėl teismas nenustatė satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimo pagrindų, taigi pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

2.7. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis byloje surinkta medžiaga, šalių paaiškinimais, nusprendė, jog byloje nepakanka įrodymų pripažinti, jog 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. vykusiuose tarybos posėdžiuose A. V. išsakyta nuomonė žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškinį atmetė.

2.8. Atmetęs ieškovo reikalavimą dėl garbės ir orumo pažeidimo nustatymo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovas nurodo, jog teismo sprendimo teiginiai nėra pagrįsti įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

3.2. Pažymi, jog asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti.

3.3. Ieškovas kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, jog atsakovės išsakyta nuomonė 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. vykusių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu buvo sąžininga, neįžeidžianti ir nežeminanti ieškovo garbės ir orumo.

3.4. Ieškovo vertinimu, nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas nuspręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas daugelyje skundžiamo sprendimo dalių nurodo, jog atsakovės išsakytos frazės yra jos nuomonė, tačiau vėliau teismas padaro išvadą, jog 2021 m. gegužės 27 d. vykusio posėdžio metu atsakovės išsakyta frazė yra net ne nuomonė, o emocija. Akivaizdu, jog emocija yra dvasinė būsena, ji gali būti asmens išorinė išraiška, turinti informacinį ir socialinį pobūdį, tačiau emocija negali būti sutapatinta su teiginiu, fraze ar nuomone, kadangi tai visiškai skirtingos teisinės kategorijos. Teismų praktika suponuoja akivaizdžią išvadą, jog atsakovės išsakyti teiginiai yra ne emocija, o nuomonė. Toks pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teiginių prieštaringumas negali būti laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, tačiau paminėtas motyvų prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas atsakovės teiginius ir frazes kaip emociją, o ne kaip nuomonę padarė esminę klaidą ir netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

3.5. Teismo nuomone, atsakovės išreikštas siūlymas ieškovui įgyti vairuotojo teises turi labiau pozityvų tikslą – išryškina asmens ar jo veiklos trūkumus ir siūlo juos pašalinti. Tačiau ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visą atsakovės nuomonės turinį, o tik mažą nuomonės dalį, apsiribodamas tik frazės dalimi apie specialiosios teisės (teisės vairuoti) neturėjimą. Toks nuomonės vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi turi būti vertinamas visas nuomonės turinys / kontekstas. Neginčytina, jog kiekvienas atsakovės žodis, vertinant jį atskirai, ieškovo neįžeidė ir nesumenkino, tačiau vertinant visą atsakovės nuomonės, kuri buvo paskleista 2021 m. balandžio 29 d. vykusio tarybos posėdžio metu, turinį, akivaizdu, jog jis buvo įžeidžiančio pobūdžio. Atsakovės subjektyvaus pobūdžio teiginiai buvo nepagrįsti ir neobjektyvūs. Pavyzdžiui, atsakovė nurodė, jog ieškovas yra nekompetentingas, nors, kokios kompetencijos (gebėjimo atlikti darbą) reikėtų ieškovui, atsakovė nenurodė; atsakovė nurodė ieškovui pasitikrinti žinias / dalyką, tačiau nenurodė, kokius egzaminus reikėtų ieškovui išsilaikyti, kokių žinių jam trūksta ar pan. Be to, ieškovui nereikia laikyti dar kažkokių egzaminų, tikrintis žinias ar pan. – ieškovas yra kompetentingas tarnautojas; ieškovas ilgą laiką dirba vedėju; neigiamų įvertinimų nėra gavęs. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nesuvokia, kas yra transporto sistema, nors jokių duomenų apie tai, kad ieškovas nesuvokia transporto sistemos, nepateikė nei tarybos posėdžio metu, nei teismo posėdžio metu; atsakovė nurodė ieškovui įgyti teisę vairuoti, nes be teisės vairuoti ieškovas nesupranta, kaip veikia transporto sistema, nors jokių duomenų apie tai, kad asmuo, neturintis teisės vairuoti, nesugebėtų suprasti transporto sistemos, nėra pateikta.

Atsiliepimas

3.6. Atsakovės nuomonės analizė suponuoja akivaizdžią išvadą, jog jos subjektyvūs teiginiai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, jais buvo mėginama itin negatyviai apibūdinti ieškovą, teigiant, kad jis nekompetentingas, nesuvokia transporto sistemos ir neturėdamas teisės vairuoti nesugeba suprasti eismo sistemos, t. y. atsakovė siekė sumenkinti ieškovą, itin neetiškai atsiliepė apie ieškovo dalykinę kompetenciją.

3.7. Pažymi, jog atsakovė taip pat ir 2021 m. gegužės 27 d. vykusio tarybos posėdžio metu savo pareikšta nuomone įžeidė ieškovą, t. y. paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę. Tokią išvadą leidžia daryti lingvistinė pavartotų teiginių analizė. Atsakovė nurodė, jog ieškovas neturi visiškai jokios kompetencijos, nors siekdama pozityvių tikslų, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, atsakovė turėjo išryškinti ieškovo veiklos trūkumus ir nurodyti, kaip juos pašalinti, t. y. turėjo būti pateikti konstruktyvūs pasiūlymai, o ne įžeidžianti, nesąžininga, neturinti objektyvaus pagrindo nuomonė. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės nurodymas, jog ieškovas yra visiškai nekompetentingas, akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, yra nepagrįstas jokiais realiais faktais ir nesąžiningas. Taip pat atsakovė paskleidė subjektyvią savo nuomonę, jog ieškovas veikia savanaudiškais tikslais, nors jokių duomenų apie tai, kad ieškovas veikia savanaudiškai, nėra ir negali būti.

3.8. Atsakovės nuomonės analizė leidžia daryti akivaizdžią išvadą, jog jos subjektyvūs teiginiai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį buvo reiškiama nuomonė, t. y. atsakovė paskleista nuomone siekė pakenkti ieškovui, jį pažeminti ir sumenkinti.

3.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pavartotų teiginių konstrukciją, pavartotus žodžius ir jų turinį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovės kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, teiginiai yra konkretūs ir aiškiai kaltinantys, įžeidžiantys, neatitinkantys tikrovės, savo esme akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu atsakovės paskleista nuomonė apie ieškovą nebuvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, tariama kritika ieškovui buvo reiškiama siekiant įžeisti asmenį, jį pažeminti ir sumenkinti; atsakovės pasakyti teiginiai suformavo neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą, todėl subjektyvūs atsakovės samprotavimai turėjo būti pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, t. y. įžeidžiančiais.

3.10. Tokia situacija, kai asmeniui, paskleidusiam pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę, nėra taikoma civilinė atsakomybė, argumentuojant saviraiškos laisvės principo taikymu, netoleruotina. Tam tikrais atvejais nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama turint tik tokį tikslą, gali reikšti ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę ir Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė pažymi, jog ieškovas nepagrįstai apsiriboja vien tik atsakovės pasakytų konkrečių frazių vertinimu, eliminuodamas visą kontekstą. Pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje atsakovės pasakyta frazė buvo adresuota ne ieškovui, o valdančiajai daugumai ir Klaipėdos miesto savivaldybės merui.

4.2. Ieškovo argumentai, kad ieškovo garbę ir orumą įžeidė visa atsakovės išreikšta nuomonė, nenurodant ir nesukonkretinant nuomonės turinio, yra nelogiški ir teisiškai nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vertinant tai, ar paskleista nuomonė pažeidė garbę ir orumą, turi būti nustatytas aiškus ir konkretus nuomonės turinys.

4.3. Atsakovės išsakytoje nuomonėje ieškovas nėra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat nėra vartojama itin neigiamą atspalvį turinti leksika.

4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieškovas įrodinėjo, jog atsakovės išsakyta nuomonė pažemino jo garbę ir orumą, tačiau jis nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio garbės ir orumo pažeidimą; visi ieškovo teiginiai apie reputacijos pablogėjimą visuomenės, politikų ir kolegų akyse yra ne tik teoriniai ir hipotetiniai, bet netgi prieštarauja atsakovės pateiktiems įrodymams.

4.5. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, kad nei po 2021 m. balandžio 29 d. tarybos posėdžio, nei po 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdžio visuomenės informavimo priemonės niekaip nesureagavo į atsakovės ieškovui išsakytą kritiką. Viešojoje erdvėje neatsirado jokių neigiamų komentarų, susijusių su ieškovu ar jo veikla.

4.6. Taigi akivaizdu, kad atsakovė išsakydama kritiką (nuomonę) nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę.

4.7. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė įrodė buvus pakankamą faktinį pagrindą kritiškai nuomonei apie ieškovo veiklą ir kompetenciją susidaryti; byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad sprendimų projektai nebuvo tinkamai parengti, ieškovas, parengdamas projektus, neatsižvelgė ir neįvertino esminių aspektų, pristatydamas sprendimų projektus nebuvo pasirengęs kompetentingai atsakyti.

4.8. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad atsakovės išsakytos nuomonės tikslas – ne pažeminti, įžeisti ar kažkaip pakenkti ieškovui, o parodyti jo veiklos ir kompetencijos trūkumus ir nurodyti, kaip juos pašalinti.

4.9. Taigi tai, kad ieškovas pateikė iki galo neparengtą projektą, tai, kad ieškovas nesugebėjo atsakyti į elementarius klausimus, suformulavo kritišką atsakovės nuomonę apie ieškovo kompetenciją, taip pat apie tai, kad ieškovas nesuvokia, kas yra transporto sistema, kaip reikia tvarkytis mieste.

4.10. 2021 m. balandžio 29 d. tarybos posėdyje atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymus, kaip ištaisyti jo veiklos (kompetencijos) trūkumus – išsilaikyti vairuotojo teises, išsilaikyti kitus būtinus egzaminus. Ieškovo nuomone, atsakovė turi įrodyti pasiūlymų pagrįstumą. Su tokia ieškovo pozicija atsakovė nesutinka. Nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. tarybos posėdyje išsakė savo nuomonę, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuomonė yra subjektyvi, jai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje atsakovės išsakytos nuomonės (kritikos) tikslas – išryškinti ieškovo veiklos trūkumus ir pasiūlyti juos pašalinti. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tiek 2021 m. balandžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje, tiek 2021 m. balandžio 29 d., tiek 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdžiuose neatsakė į tarybos narių klausimus. Vertinant atsakovės nuomonės tikrąjį turinį akivaizdu, kad atsakovė įvardijo ieškovo veiklos trūkumus ir pasiūlė būdą, kaip juos pašalinti, – pasirengti kompetentingai atsakyti į tarybos narių užduodamus klausimus.

4.11. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu dėl teismo sprendimo motyvų prieštaringumo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje atsakovė išsakė nuomonę, taigi pirmosios instancijos teismo teiginiai apie emocinį nuomonės išraiškos būdą neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

4.12. Atsakovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė; nuomonę ji išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. posėdžiuose, t. y. vykdydama savo tiesiogines Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės pareigas. Ieškovas yra savivaldybės vykdomosios institucijos – (duomenys neskelbtini) – vedėjas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.

4.13. Atsakovė išsakė nuomonę viešojo intereso klausimu; tiek ieškovas, tiek atsakovė yra vieši asmenys; atsakovės išsakyta nuomonė neperžengė priimtinos kritikos ribų, be to, ieškovas dėl atsakovės išsakytos nuomonės nepatyrė jokių neigiamų padarinių, todėl valstybės vertinimo nuožiūros laisvės šioje byloje ribos yra siauros, t. y. teismas neturi jokių teisinių ir faktinių prielaidų riboti atsakovės saviraiškos laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jo reikalavimas pripažinti, jog atsakovės paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais: teismas įvertino tik atsakovės paskleistos nuomonės dalį, o ne visą pasisakymo kontekstą; atsakovės nuomonė yra neobjektyvi ir akivaizdžiai menkina ieškovo reputaciją, žemina jį; nuomonė išreikšta neetiškai; kritika ir pasiūlymai nekonstruktyvūs; sprendimo motyvai prieštaringi.

8. Byloje nustatyta ir šalys neginčija fakto, kad 2021 m. balandžio 29 d. vykusio tarybos posėdžio metu atsakovė A. V. pasakė: „(duomenys neskelbtini) vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste...“; 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje pasakė: ,,O (duomenys neskelbtini) vedėjui, dar kartą Jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus Jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką Jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad Jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“; tai patvirtina viešai skelbiami tarybos posėdžių įrašai ir nuorodos internete.

9. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. lapkričio mėnesio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreipimasis į Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, siekiant inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad A. V. aktyviais veiksmais, naudodama savo įtaką, bandė paveikti valstybės tarnautojų veiklą ar siekė priversti savo naudai valstybės tarnautojus atsisakyti veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad dėl A. V. ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Pateikta atsakovės A. V. užklausa dėl rinkliavos surinkimo (lėšų kiekio) Kauno g., Taikos pr., Rumpiškės g. ir Šilutės pl. teritorijose (2023 m. vasario 22 d. raštas Nr. TAS-39).

10. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir etikos komisiją dėl tarybos narės A. V. elgesio tyrimo, nurodė, kad A. V., piktnaudžiaudama savo kaip savivaldybės tarybos narės padėtimi, aktyviai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, darė jiems poveikį, siekdama, kad jos naudai būtų priimtas neteisėtas Centrinės projektų valdymo agentūros tarnautojų sprendimas ES lėšomis finansuojamame projekte. 2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir etikos komisija nusprendė nepradėti tyrimo, nurodė sprendimo apskundimo terminą ir tvarką. Duomenų, kad sprendimas būtų apskųstas, nėra.

11. Raštas dėl informacijos pateikimo dėl ugdymo proceso atnaujinimo (2021 m. gegužės 19 d.) patvirtina faktą, kad atsakovė kėlė klausimą ir domėjosi vaikų grąžinimu į mokyklas iš nuotolinio mokymo. Taip pat kėlė klausimą dėl automobilių statymo zonos išplėtimo, siekdama išsiaiškinti, ar automobilių statymo zonų išplėtimas ir iš to gaunamos pajamos nesudarys pagrindo grąžinti lėšas, gautas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal vykdomus projektus (savivaldybės raštas 2021 m. birželio 7 d. Nr. TAS-164, 2021 m. liepos 22 d. Nr. TAS-205, 2022 m. balandžio 20 d. Nr. TAS-91).

12. Ieškovas pateikė užklausas Lenkijos ir Lietuvos mokslo institucijoms dėl žodžio „škurnas“ reikšmės, tačiau atsakymų nepateikė. Pateikti duomenys iš „Google“ sistemos trijų vertimo tinklalapių rodo, jog žodis „szkurn“ iš lenkų kalbos verčiamas kaip „šūdas“.

13. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. birželio 6 d. dėl žodžio „škurnas“ rekomendavo teirautis Lietuvių kalbos instituto žodynininkų (turinčių žodyninės tarmių medžiagos). 2022 m. birželio 9 d. Lietuvių kalbos institutas dėl žodžio „škurnas“ reikšmės nurodė, kad šis žodis turi dvi reikšmes: a) skarti, driksti, plyšti ir b) nykti, skusti, skursti (apie augalus).

14. Pateikti išrašai iš „Google“ sistemos dėl straipsnių apie ieškovą R. M., komentarai dėl kreipimosi į teismą, A. V. straipsnis interneto tinklalapyje atviraklaipeda.lt apie vaikų sugrąžinimą į mokyklas iš nuotolinio mokymo.

15. Pateikti įrodymai, kad ieškovas yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ valdybos narys. Pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nuostatai; pagal nuostatus, pagrindinis skyriaus uždavinys – užtikrinti keleivių vežimą ir saugų eismą savivaldybės teritorijoje (4 punktas); už skyriaus veiklą atsako vedėjas (17 punktas), kuris prižiūri ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Gatvių apšvietimas“.

16. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neginčijo, kad buvo pasakytos dvi frazės, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą.

17. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnis). Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis). Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019 ir kt.). Nenustačius bent vieno iš nurodytų faktų, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį negali būti apginti. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kitus juridinius faktus privalo įrodyti ieškovas.

18. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat atskiriami fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas.

20. Taigi, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti kontekstą, kuriame atsakovė pasakė frazes, kurias ieškovas laiko menkinančiomis jo garbę ir orumą; taip pat įvertinti formuluotes, ar pateikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis atsakovės tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius pateikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint, reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

21. Įvertinusi atsakovės pasisakymo turinį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2021 m. balandžio 29 d. vykusio tarybos posėdžio metu pasakyta frazė „(duomenys neskelbtini) vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste...“ pagrįsta realiu faktu, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas (ieškovas) neturi specialiosios vairavimo teisės, to fakto jis neginčijo, priešingų įrodymų į bylą nepateikė; atsakovė, siūlydama išsilaikyti „vairuotojo teises“, išsakė savo nuomonę, nes manė, kad minimas faktas galbūt trukdo ieškovui tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas; kaip teigė ir pats ieškovas, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto mieste organizavimu, transporto saugumu, skyriaus rengiamais sprendimais, susijusiais su transporto judėjimu, statymu, rinkliavomis.

22. Teismas nurodė, jog šiuo atveju atsakovės išreikštas pasiūlymas ieškovui įgyti vairuotojo pažymėjimą turi labiau pozityvų tikslą – išryškina asmens ar jo veiklos trūkumus ir siūlo juos pašalinti. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes mano, jog pasiūlymas nekonstruktyvus, įžeidžiantis, nesąžiningas, neturintis objektyvaus pagrindo. Kolegija pasisakydama dėl šio ieškovo argumento pabrėžia, jog, įvertinus atsakovės pasisakymo visumą, matyti, kad atsakovė sudvejojo ieškovo kompetencija, susijusia su transporto sistemos organizavimu mieste, ir padarė prielaidą, jog tai galėjo sąlygoti tas faktas, kad ieškovas nėra išsilaikęs vairavimo egzamino ir neturi vairuotojo pažymėjimo (kaip minėta, šio fakto ieškovas neginčija). Kompetencija (lot. competentia – priklausomybė (pagal teisę)) apibrėžiama kaip asmens 1) funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos; 2) kurio nors organo ar pareigūno teisių ir pareigų, kurias numato to organo statutas ar nuostatai, visuma. Taigi iš esmės kompetencija yra subjektyvus vertinamasis kriterijus asmeniui tam tikroje srityje apibūdinti. Turint subjektyvųjį kompetencijos sąvokos turinio elementą, akivaizdu, kad atsakovė dėl ieškovo kompetencijos išreiškė savo nuomonę, kuriai, kaip jau minėta, tiesos kriterijus netaikytinas. Kiek pagrįsta atsakovės prielaida dėl ieškovo kompetencijos yra atsakovės nuomonės ir įsitikinimų, kurių susiformavimą lemia tam tikros faktinės prielaidos, klausimas. Tai, kad ieškovas, kaip nurodo, atlieka (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas ir nėra gavęs jokių neigiamų įvertinimų tarnyboje, neatima iš atsakovės teisės abejoti konkretaus asmens (šiuo atveju – ieškovo) gebėjimais vykdyti tam tikras funkcijas, jo žinių ir įgūdžių kiekiu. Svarbu įvertinti, ar ši prielaida buvo pateikta etiškai, sąžiningai. Įvertinusi pasisakymo turinį ir visą jo kontekstą, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė išreikšdama savo nuomonę peržengė leistinas nuomonės išreiškimo ribas. Pačiame pasisakyme nėra vartojami įžeidžiantys žodžiai, kurie turėtų akivaizdžią neigiamą reikšmę. Be to, pats pasisakymas orientuotas į teigiamą tikslą – „<...> palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus <...>“. Ieškovo vertinimas, jog atsakovė nepagrindė, kad, siekiant suvokti, kaip veikia miesto transporto sistema, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, vertintinas kaip perteklinis asmenų komunikacijos tam tikrais klausimais apribojimas. Šnekamojoje kalboje neįmanoma užtikrinti tokio bendravimo tarp asmenų lygio, kad kiekviena nuomonė ar pasiūlymas būtų pagrįsti išsamaus turinio išreikštą mintį detalizuojančiais argumentais. Kita vertus, atsakovės prielaida dėl to, jog norint suvokti transporto sistemos veikimo principus būtinas specialiosios teisės turėjimas, taip pat laikytina nuomone, kuriai tiesos kriterijus netaikytinas.

23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariama frazė atitinka visus nuomonei keliamus reikalavimus, todėl atsakovei kaip savivaldybės tarybos narei negali būti ribojama saviraiškos teisė, garantuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, politinių pasisakymų ar diskusijų viešojo intereso klausimais apribojimai beveik neleistini. Dėl šios priežasties saviraiškos laisvei suteikiama aukšto lygio apsauga, o valdžios institucijos turi siaurą vertinimo nuožiūros laisvę, kai pasisakymai susiję su viešojo intereso klausimais. Priešiškumo laipsnis ir galima pasisakymų svarba nepanaikina teisės į aukšto lygio apsaugą, jei egzistuoja viešasis interesas. Atsakovė A. V. yra (buvo) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, pasisakymai buvo išsakyti tarybos posėdžių metu svarstant klausimus, susijusius su miesto ir jo žmonių gerove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pasisakymai buvo sąlygoti viešojo intereso atstovavimo / gynimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra vieši asmenys, todėl turi būti įvertinę ir susitaikę su aplinkybe, kad jų darbas gali būti kritikuojamas. Šiuo atveju atsakovė išreiškė nuomonę dėl ieškovo kompetencijos tam tikroje jo veiklos srityje sprendžiant klausimus, susijusius su viešuoju interesu, t. y. svarstant klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-356 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti tvarkos“ pakeitimo (2021 m. balandžio 29 d. vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis) ir klausimą dėl važiavimo Klaipėdos miesto reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais transporto lengvatos susisiekimo 2021 m. renginių metu (2021 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis).

24. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog klausimai, apie kuriuos buvo diskutuojama, yra svarbūs visuomenei, susiję su viešuoju interesu. Atsakovė, atlikdama savo kaip tarybos narės funkcijas, turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei išreikšti; atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent tai ir buvo diskusijos nurodytais klausimais tikslas, o pagrindo išvadai, kad nuomonė išsakyta neetiškai, įvertinus visą pasisakymo kontekstą, nėra.

25. Įvertindamas 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje išsakytos nuomonės ,,O (duomenys neskelbtini) vedėjui, dar kartą Jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus Jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką Jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad Jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“ turinį, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovas, pristatydamas sprendimo projektą, į tarybos narių (A. R., N. P., S. R.) keliamus klausimus atsakyti negalėjo. Taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo teiginys, žinia ar nuomonė – tai iš esmės buvo emocija, išreikšta negaunant atsakymų į klausimus, kuriuos ieškovas kaip (duomenys neskelbtini) vedėjas, pristatantis tarybos nariams sprendimo projektą, galėjo / privalėjo žinoti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, jog ieškovo kompetencija yra ginčytina. Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ši teismo sprendimo motyvų dalis prieštaringa: iš pradžių teismas atsakovės pasisakymą laiko jos nuomone, vėliau – emocija. Kolegija, pasisakydama dėl šio ieškovo argumento, nelaiko jo pagrįstu ir neįžvelgia prieštaravimo teismo sprendimo motyvuose. Įvertinus aptariamo atsakovės pasisakymo turinį, matyti, jog jis išsakytas emocionaliai, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog atsakovė išsakė savo nuomonę. Emocija yra aplinkos reiškinių išgyvenimas, o jos įžodinimo turinys vertinamas per pasisakymo kontekstą ir šiuo konkrečiu atveju laikytinas atsakovės nuomone.

26. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ieškovas teigdamas, kad atsakovė siekė sumenkinti jo dalykinę reputaciją, įžeidinėjo ir pažemino jo garbę ir orumą, detaliai nenurodė, kuria pasakytos nuomonės dalimi yra siekiama sumenkinti dalykinę reputaciją, kuri dalis jį įžeidė, kuri pažemino ieškovo garbę ir orumą. Iš esmės iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovą įžeidė ir pažemino atsakovės išreikštas jo kompetencijos nuvertinimas. Lingvistiškai analizuojant minėtą frazę ir įvertinus jos kontekstą, matyti, kad atsakovė posėdžio metu turėjo daug klausimų ir lūkestį sulaukti iš ieškovo kaip valstybės tarnautojo, pristatančio tam tikro su viešuoju interesu susijusio sprendimo projektą, atsakymų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad ieškovui nepatiko atsakovės išsakyta nuomonė, nesudaro pagrindo ją vertinti kaip žeminančią ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas pristatė sprendimo projektą, tačiau į tarybos nariams iškilusius klausimus atsakė ne jis, o kitas valstybės tarnautojas – šis faktas sudarė prielaidas atsakovei sudvejoti ieškovo kompetencija.

27. Kolegija, įvertinusi aptariamo pasisakymo turinį, taip pat pabrėžia, jog, nors pats pasisakymas vertintinas kaip itin emocionaliai išsakyta nuomonė, tačiau jis sąlygotas viešojo ir socialiai jautraus intereso atstovavimo (<...> pradėkite galvoti apie vaikus <...>). Pasisakant dėl pavartoto žodžio „škurnas“ reikšmės visame pasisakymo kontekste, pabrėžtina, jog ieškovas ir atsakovė pateikė skirtingus įrodymus dėl šio žodžio semantinės reikšmės. Akivaizdu, jog žodžio semantinė reikšmė nėra aiški, o tuo labiau nėra aiški jo reikšmė atsakovės pasisakymo kontekste, todėl vertinant šį konkretų žodį visos frazės turinyje nėra pagrindo laikyti jį suteikiančiu frazei itin negatyvią reikšmę.

28. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, aptariamų frazių turinį, kontekstą, kuriame jos buvo pasakytos, sritį, kurioje atsakovė išreiškė savo nuomonę, asmenų statusus, lingvistinę frazių konstrukciją ir semantinę reikšmę, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog atsakovė nuomonę išreiškė neetiškai ir nesąžiningai ar peržengė leistinas kritikos išsakymo ribas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tik pavienes frazių dalis, o ne visą jų kontekstą: iš ankstesnėse nutarties dalyse aptartų argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pasisakymus pagal visus kriterijus, taikytinus nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (įvertino pasisakymų turinį, kontekstą, lingvistiškai, įvertino semantinę frazių struktūrą, nuomonės išreiškimo sritis, asmenų statusus, kilusias pasekmes).

29. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės A. V. išsakytos nuomonės patyrė kokias nors neigiamas pasekmes. Ieškovas teigė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nenurodė, kaip pakenkta jo psichologiniam ir dvasiniam vientisumui (kokio pobūdžio kančias ir išgyvenimus jam sukėlė atsakovės nuomonė), nenurodė, kokius nepatogumus patyrė, kaip buvo pažemintas, kaip ypač pablogėjo jo reputacija, kolegų, politikų ir visuomenės vertinimas, – tokių duomenų ieškovas nepateikė, nenustatyta jų ir viešojoje erdvėje. Fakto, kad komentarų apie ieškovą viešojoje erdvėje buvo ir iki atsakovės nuomonės posėdžių metu pateikimo, ieškovas neginčijo; tai patvirtina iš interneto portalų pateikti straipsniai. Kaip jau minėta, ieškovas, turėdamas omenyje savo statusą ir atliekamų funkcijų pobūdį, turi būti susitaikęs su aplinkybe, kad jo darbas gali būti kritikuojamas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, kadangi ieškovas nenurodė realiai patirtų dvasinių išgyvenimų ir patirtų nepatogumų, šioje byloje neįrodytas satisfakcijos ir socialinio teisingumo atkūrimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog 2021 m. balandžio 29 d. vykusiame tarybos posėdyje A. V. išsakyta nuomonė „(duomenys neskelbtini) vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste...“ ir 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje išsakyta nuomonė ,,O (duomenys neskelbtini) vedėjui, dar kartą Jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus Jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką Jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad Jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“ žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškinio reikalavimai pagrįstai netenkinti.

30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

32. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

33. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Pabrėžtina, jog atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl pagrįsta laikytina visa teisinės pagalbos išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovei A. V. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėMarius DobrovolskisMilda Skersienė